Nuo metų pradžios besitęsiančiame "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) pardavimo procese privatizavimo pareigūnams talkinęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) mano pateikęs svarios informacijos apie potencialius Klaipėdos bendrovės pirkėjus.
"Atsakymuose Valstybės turto fondui departamentas pateikė duomenų, kurie, VSD nuomone, galėjo būti reikšmingi Privatizavimo komisijai apsisprendžiant dėl potencialių pirkėjų patikimumo", - “Eltai” patvirtino VSD.
Per LJL privatizavimo laikotarpį Valstybės turto fondas į departamentą dėl potencialių įmonės pirkėjų kreipėsi tris kartus. Turimais duomenimis, kai kuriais konkurso dalyviais domėjosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pasak VSD, privatizuojamų objektų pirkėjų patikimumo kriterijai nėra nustatyti, todėl tik pati Privatizavimo komisija gali nuspręsti, ar patikimas yra vienas ar kitas pirkėjas.
"Valstybės saugumo departamentas yra suinteresuotas, kad patikimumo kriterijų sąrašas ateityje būtų įteisintas teisės aktuose ir kad būtų nustatyta konkreti potencialių investuotojų patikimumo įvertinimo tvarka bei nurodytos kompetentingai tai galinčios atlikti institucijos", - teigia departamento pareigūnai.
Sprendimas dėl LJL privatizavimo konkurso nugalėtojo kol kas nėra priimtas - privatizavimo pareigūnai, patarėjai ir teisininkai dar dirba su turima medžiaga. Tikimasi, kad sprendimas LJL viešojo konkurso komisijos bus priimtas šį mėnesį, galbūt net ir šią savaitę.
"Negaliu pasakyti, ar turimos medžiagos galutiniam sprendimui priimti užteks - ji dar yra nagrinėjama", - “Eltai” sakė Valstybės turto fondo Sandorių skyriaus viršininkas Liutauras Radzevičius.
Neoficialiais duomenimis, abejonių dėl patikimumo ir gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sukėlė didžiausią - 33 mln. litų - kainą už privatizuojamą 66,66 proc. LJL akcijų paketą pasiūliusi Danijos kompanija "Trident Marine".
Danijos ekonomikos ir verslo reikalų ministerijai priklausančios Prekybos ir įmonių agentūros duomenimis, pernai rugsėjo pabaigoje - šios kompanijos finansinių metų gale - "Trident Marine" turtas tesudarė 395,769 tūkst. daniškų kronų - 182,054 tūkst. litų, ji buvo uždirbusi 75,688 tūkst. daniškų kronų (34,82 tūkst. litų) pelno. LJL konkurso dalyvė pripažįsta praėjusiais finansiniais metais neturėjusi nė vieno darbuotojo.
Valstybės turto fondas šios kompanijos yra prašęs pagrįsti, kaip ji ketina užtikrinti įsipareigojimų vykdymą.
LJL nori įsigyti Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" konsorciumas, pasirengęs mokėti 22,1 mln. litų, po 0,17 lito už vieną lito nominalo akciją ir 40 mln. JAV dolerių investicijas, kai nustatyta minimali kaina yra 20,09 mln. litų.
Trečiasis LJL privatizavimo konkurso dalyvis - dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas, neoficialiais duomenimis, siūlo minimalią kainą ir jokių investicijų.
Pagal nustatytas privatizavimo sąlygas, potencialiu LJL pirkėju gali būti juridinis asmuo, turintis ne mažesnę kaip 5 metų sėkmingo darbo jūrų laivininkystėje patirtį krovinių pervežime ir krovinių pervežimų organizavimu jūra. Jis turėjo nurodyti numatomų investicijų dydžius, paskirtį bei terminus ir ne vėliau kaip per penkerius metus po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo juos įgyvendinti, taip pat išlaikyti įsipareigojimus dėl darbo vietų, laivų, akcijų neapsunkinimo.
Įstatinis LJL kapitalas sudaro 200,901 mln. litų, 6,74 proc. jos akcijų šiemet buvo išdalyta Lietuvos piliečiams kaip kompensacija už negrąžintą nekilnojamąjį turtą. Laivininkystėje dirba apie 600 žmonių. Praėjusiais metais įmonė uždirbo 1,006 mln. litų grynojo pelno, gali būti, kad šiemet laivynas dirbs nuostolingai.
Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną.
ELTA
