Nors Linas su Simona Eurovizijoje pralaimėjo, bet Lietuva laimėjo – galėjo dieną piktintis, kad ir vėl nepasisekė. Nors kaip čia pasiseks, jei savaitė prasidėjo sąmokslais, kurie atskleidė, kad Lietuvoje yra tik du politikai – R. Paksas ir Landsbergis. Jei prieš pirmąjį rengiami sąmokslai, tai antrasis – apie sąmokslus įspėja. Tiesa, kai kas šią savaitę įspėjo, kad atseit Landsbergis pats rengia sąmokslą.
Sąmokslai
O jo sąmokslas paprastas – išstumti iš partijos sustiprėjusį Kubilių – supykdai su V. Adamkumi, iškeli naują lyderį (t.y. Petrą), ir vėl jis valdo konservatorius.
Gudrus tas Landsbergis. Sakau tai be jokios ironijos – tokios energijos, ryžtingumo, ekspresijos gali pavydėti bet kuris politikas. Šią savaitę jis taip ryškiai įsiveržė į politinio spektaklio sceną, jog iš šalies žiūrint atrodė, kad tai jis griežia pagrindiniu smuiku. Bent jau atskleidinėjant sąmokslus
V. Landsbergis tautai pranešė apie du su puse sąmokslo. Vieną globalinį, kitą – nacionalinį, o tą pusinį – partinį.
Globalinis sąmokslas – mūsų gintarinė ledi K. Prunskienė, kaip užkulisiuose kalbama, daug investavusi į rinkiminę kampaniją, pasirodo yra nei gintarinė, nei ledi, o tik “Rusijos korta”. Dabar per ją mūsų kaimynai čia žais savo žaidimėlius.
Nacionalinis sąmokslas – socdemai nori įvilioti Valdą Adamkų į spąstus, t.y. į rinkimus, tam kad galėtų jį sutriuškinti, - tuomet iš jo liktų tik prisiminimas apie prezidentavimo metus. O realios jėgos politiniame gyvenime jau nebeturėtų.
O pusė sąmokslo – tai Landsbergis apkaltino Uspaskichą, kad šis remdamas Auštrevičių iš tiesų jam kenkia, nes klaidina dešiniųjų rinkėjus.
Nuo Landsbergio neatsiliko ir libdukai. Henrikas Žukauskas nutarė negalįs tylėti - esą net trims jo frakcijos nariams per pastarąsias kelias savaites kilo grėsmė patekti į avariją, nes važiuojant atsipalaidavo jų automobilių ratai. Ir todėl pareikalavo apsaugos R. Paksui, esą jis važinėja, susitikinėja su žmonėmis, tad gali iškilti pavojus.
A. Paulauskas skubiai pasiūlė išeitį – pailsėti nuo politikos, nevažinėti, ir tuomet jokie pavojai negrės. Tačiau libdukai žino, ką daro – jie ir toliau naudojas sėkminga sąmokslo teorija, siekdami pakelti savo reitingus (paskutinė apklausa rodo, kad jų populiarumas pakilo).
Ir nors Landsbergį su Paksu vienija sąmokslų pomėgis, tačiau yra vienas esminis skirtumas. Landsbergis niekuomet nekalbėjo apie sąmokslus prieš jį patį (nors turėjo gausybę gerų progų), o tuo tarpu libdemai su Paksu priešakyje niekuomet nekalbėjo apie sąmokslus prieš kitus, tik prieš save.
Lietuvai verkiant reikia Pakso
Lietuva negali be Rolando – jei nebūtų Pakso, reikėtų jį išgalvoti. Pirmiausia, R. Paksas reikalingas politikams.
Anot konservatorių, R. Paksas buvo reikalingas ir socdemams, kad taip būtų galima į rinkimus įvilioti V. Adamkų, o paskui sutriuškinti. Todėl iš pradžių socdemai ir sakė, kad įstatymas, kuris uždraustų priesaiką pažeidusiam pareigūnui eiti valstybines pareigas, yra antikonstitucinis. Kai V. Adamkus įsivėlė į rinkimus, tuomet toks įstatymas jau nebeatrodė antikonstitucinis ir skubos tvarka buvo priimtas.
Liberalcentristams Paksas buvo reikalingas, kad galėtų išlaikyti V. Adamkų, kurį, kaip sako konservatoriai, jau privatizavo. Jei V. Adamkus apsispręstų ir pasitrauktų iš rinkimų, tai libcentai liktų su dar didesne nosimi nei Buratino. Ir be savo kandidato ir be jokio autoriteto. Todėl libcentukams verkiant reikia išlaikyti V. Adamkų rinkiminėje kovoje. Todėl šalia visuomet turi šmėžuoti R. Paksas
Pagaliau, “vilties ir tikėjimo” prezidentas reikalingas ir žurnalistams. Juk apie ką galima daugiau rašyti ir kalbėti? Tik apie R. Paksą, - tuomet reitingai garantuoti.
Be to, Paksas reikalingas ir žmonėms – vieniems, kad galėtų piktintis, kaip taip žemai galima pulti, kitiems – piktintis, kaip taip žmogų pulti galima.
Taigi Rolandas jau įsiėdė į mūsų širdis, - tikras “širdžių politikas”. Ir jei kalbėsim apie sąmokslus – tai gal toks Pakso reikalingumas yra dar vienas sąmokslas, kuriame dalyvauja visa Lietuva?
Ar reikia Lietuvai karaliaus?
A. Paulauskas vienoje diskusijoje pasakė – jei nebūtų prezidento, Lietuvai reiktų karaliaus. Aišku, tuoj jį galima apkaltinti sąmokslu. Juk tai užslėptas siūlymas pakeisti konstitucinę tvarką!
Laimėjus R. Paksui rinkimus ir paksogeito metu buvo dejuojama, kad visuomenė nesupranta, kokios iš tikrųjų yra prezidento galios. Tikrai nesupranta, nes prezidentas ir prezidentūra apgaubtas kažin kokia aureole, kone nimbas pakabintas virš jos. Tad kodėl nesitikėti, kad geras prezidentas gali viską vardan žmonių padaryti.
Ir dabar pažiūrėkime iš kitos pusės – R. Paksas sukompromituodamas ir sumažindamas prezidento institucijos autoritetą žengė pirmą žingsnį, kad žmonės suprastų, jog Lietuvoje – prezidentas nėra visagalis, kad ne prezidentu ir prezidentūra reikia pasitikėti.
Tačiau jei taip, tai ir patys politikai yra papuolę į gero prezidento mito spąstus. Juk dabar tik tekalbama apie prezidento institucijos moralinio autoriteto sugrąžinimą. Tačiau prezidentūros reitingai tokie pat žemi kaip ir Seimo. O juk Lietuva parlamentinė valstybė, Seimas turi didesnę galią. O apie jo autoriteto atstatymą (“Sąjūdžio” metais pasitikėjome tuometine Aukščiausia Taryba) niekas nekalba.
Tad ar nėra taip, kad prezidentūra yra “juodoji skylė”, kuri traukia mūsų dėmesį, kaitina mūsų aistras, tampa mūsų užstalės kalbų objektu. Tačiau taip mes užmirštame svarbesnius dalykus, svarbesnes problemas. O jei taip – tai dar vienas sąmokslas prieš Lietuvą. Ar su tuo nesutinkate?
