Jei kam dar buvo abejonių, tai po vakar dienos jų nebeliko - Rolando Pakso epopėja baigėsi. Niekam jau nekyla klausimo, kad jis jau nebebus prezidentu. Tai patvirtina net jį rėmę politikai. Todėl įdomu pasvarstyti, kas bus po R. Pakso.
Vieno vakaro kaina
Vakar dienos R. Pakso poelgio rezultatai yra tokie. Nuviltas R. Paksą remiančių žmonių pasitikėjimas - dabar ir taip buvę žemi reitingai dramatiškai kris, o neigiamai vertinančių žmonių skaičius - prognozuoju - padvigubės. Taip pat R. Paksas nuvylė savo komandą, savo rėmėjus, kurie per šiuos skandalo mėnesius dėl vienokių ar kitokių priežasčių jį gynė.
Tiesą pasakius, netgi nenuvylė - jis tuos žmones politiškai sunaikino. Juk ką dabar gali pasakyti tie visuomenės veikėjai, politikai, kurie gynė R. Paksą? Kokius gali pateikti argumentus? Štai kodėl jie šiandien atrodo pasimetę ir desperatiški.
Arba daro taip, kaip buvęs R. Pakso rėmėjas Petras Gražulis - inicijuoja Seimo rezoliuciją, raginančią R. Paksą atsistatydinti. Rėmėjai, kurie tikėjosi naudos, suprato, kad negaus nieko. O tokie buvę rėmėjai tampa kerštingi. Be to, kas daugiau norės susidėti su politiku, kuris yra nepatikimas ir gali bet kurią akimirką nemotyvuotai ir neprognozuojamai pasielgti?
Visa tai reiškia, kad R. Pakso, kaip Lietuvos Respublikos prezidento ir kaip politiko, nebeliko. Štai kodėl šiandien jis savo kalboje galėtų atsiriboti nuo Jurijaus Borisovo, pasakyti, kad stengėsi daryti gera Lietuvai, bet neišėjo, todėl jis atsistatydina. Tačiau žinant R. Pakso užsispyrimą, vargu ar galime tikėtis tokio žingsnio. Greičiau pakartojus tai, kas ir taip jau pasakyta - kad atsiriboja nuo J. Borisovo - bus Lietuvos žmonėms palinkėta ramybės ir pasiūlyta nurimti ir dirbti Lietuvos vardan. Tačiau R. Paksui vis tiek reikės paaiškinti, kodėl vakar jis pranešė apie J. Borisovo paskyrimą patarėju. Čia jis turi tik du pasirinkimus.
Pirmasis - sakyti, kad tai pokštas. Tačiau tuomet jis taps pirmuoju Lietuvos prezidentu pokštininku (beje, tokiu jį nori padaryti jo partijos nariai su Vytautu Šustausku). Antrasis variantas - visą kaltę suversti Jūratei Overlingienei ir J. Borisovui: “Jei asilas su raudonais sportbačiais ateina, ar kaimas dėl to kaltas”. “Jei Overlingienė su Borisovu kažką kalba, kas dėl to kaltas?” Aišku, kad žiniasklaida, kuri ištrimitavo apie šį įvykį. Deja, nei vienas, nei kitas paaiškinimas nėra įtikinamas.
Galimi ateities scenarijai
Tad kokie galimi tolesnių įvykių scenarijai? Manau, kad R. Paksui likus prezidento poste jo apkaltos klausimas bus labai greitai išspręstas. Seimas, bijodamas tolesnių neprognozuojamų jo poelgių, pagreitins apkaltos procesą. Tikrai R. Pakso neteksime greičiau, nei pateksime į Europos Sąjungą.
Tiesa, partijų lyderiams reikės skubiai apsispręsti dėl kandidato į prezidento postą. Didieji kandidatai - Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas - nenori eiti į šį postą. Jei jie neina, R. Paksui nebelieka rimto varžovo. Todėl arba vienas kuris iš šių politikų greitu laiku pareikš, kad vis dėlto jis kandidatuos, arba bus užkirtas kelias dalyvauti politikoje R. Paksui.
Jau seniai sklando kalbos, kad atstatydinus R. Paksą jam gali būti iškelta baudžiamoji byla arba bus priimtas įstatymas, kuris draus priesaiką sulaužiusiems asmenims užimti svarbius valstybės postus.
Ir vienu, ir kitu atveju R. Paksas nebegalės kandidatuoti prezidento rinkimuose. O tuomet atsiveria galimybės jau antro ešelono politikams - Artūrui Paulauskui, Aloyzui Sakalui, Petrui Auštrevičiui ir pan. - užimti šį postą. Beje, prognozuoju, kad taip ir bus, nes didieji politikai nelabai veržiasi į šį postą. Juolab kad po R. Pakso ši institucija dar ilgą laiką politiniame gyvenime bus absoliutus nulis. Jei ne minusas.
Taip pat galime prognozuoti Liberalų demokratų partijos sunykimą. Ji buvo sulipdyta R. Paksui paremti prezidento rinkimuose. Kadangi dabar kaip ir nėra ką remti, šios partijos misija lyg ir baigta. Todėl prognozuoju, kad daugelis šios partijos narių labai greitai perbėgs į kitas partijas, o visų pirmą į Viktoro Uspaskicho Darbo partiją.
Akivaizdu, kad iš šio skandalo daugiausiai balų susirinks V. Uspaskichas ir jo partija. Dabar jis galutinai užims šią tuščią R. Pakso suformuotą nišą. Tačiau simpatijas gali pelnyti ir konservatoriai, kurie laikėsi nuoseklios pozicijos šio skandalo metu. Be to, prie konservatorių gali grįžti tie dešinieji, kuriuos buvo patraukęs R. Paksas savo “kova su komunizmo liekanomis”, “stiprios rankos” retorika.
Problemiškiausia lieka socdemų padėtis - jų dviprasmiška pozicija šiandien atsisuka prieš juos pačius. Todėl prognozuoju, kad labai greitai pamatysime ne tik ryžtingus A. Brazausko veiksmus, bet ir kitų jo partijos narių pasisakymus. Ypač tų, kurie pasisakė už R. Paksą.
