nei viena naciu sajungininke po II p.k. negavo teritoriju, o aplamai - naciu dovanos buvo atimtos (zr vengrus suomius kroatus irana ir tt).

taigi Lietuvos Respublika padare itin toliaregiska sprendima NEKARIAUTI su "vargsele" anglu-prancuzu numyletine Lenkija. Siai dienai lenkai turetu ne tik Danciga ir kitas vokieciu (prusu) zemes, bet ir Vilniaus krasta. Tiesiog dovanu uz skriauda.

O lietuviams Vilnius teisetai priklause - tiek laimetojai bolsevikai turejo popieriu su Vilniaus pripazinimu Lietuvai, tiek laimetojai naciai meile Lenkijai nedege, tiek ir anglaprancuzai zmoniskai Vilnijos lenkams nepripazino (ambasadoriu konferencija - ne leginimi institucija). Kam gi kisti pirstus tarp duru, kai Vilniaus krastas grys be suvio?

su Stalinu irgi nepakariausi - gal ir butume pakartoje suomiu "stebukla", bet galiausiai ko gero butu nuskriaude kaip ir tuos pacius suomius - ateme Karelija ... ee, Aukstaitija.

Vienintele klaida - gerokai dar pries Zeligovskio maista mes zinojome, kad lenkai kazka darys, o nepasiruosem. Reikejo dvieju dalyku:
a) skubiai issinuomoti bent 2000 kaizerio bedarbiu kareiveliu pasieniui ties Augustavu saugoti - Pilsudskis nebutu provokaves karo su kad ir nugaleta Vokietija (lenku istorine mintis iki siol teigia, jog lietuviu savivale Pilsudskis pakente tik tol, kol cia dar laikesi saksu savanoriai-samdiniai).

b) ne issklaidtyti musu kariuomeme didziuliame ruoze ties Augustavu, bet sukoncentruoti strategiskai palankiose vietose toleliau, krasto gilumoje efektyviam kontrasmugiui. Puiku kontrasmugy galu gale ir padareme, bet labai jau toli nuo LDK pietines sienos - ties Giedraiciais :-(

Padarem karine klaida, reikia pripazinti.

Briuso

agne
2009-11-05 12:18:16
įdomu kas pastatė Vilnių

------------------------------

Atsakymas: sėliai ir lietuviai - dar gerokai iki Gedimino; Vilniaus pradžia buvo dar iki Kristaus laikų :)

Beje, klausimas agnei - ar žinai, kas pastatė Karaliaučių, Varšuvą, Dancigą ir Maskvą?

Atsakymas: Karaliaučių (Tvankstą), Varšuvą ir Dancigą įkūrė prūsai, Maskvą - galindai. O po to juos tik perstatinėjo įvairūs okupantai ir kolonistai.

įdomu kas pastatė Vilnių

Nezinau, kiek yra tiesos, bet kazkur teko skaityti, kad buvo galimybe ir diplomatiniu keliu susigrazint Vilniu. Vel gi , nezinau kiek tiesos, bet Pilsudskis suprates, kad nepavyks sukurti konfederacines valstybes lyg ir nuolankiau ziurejo i sia perspektyva. Tiesa, visos viltys zlugo, kai po jo mirties visa politika pakrypo zenkliai nacionalistiska kryptim ir... buvo taip, kaip buvo. 1937 ultimatumas...na ir t.t.

Idomūs tie "status quo". Po to įvyksta Olimpiniai "GRAD" saliutai, "status quo" nuo 1924 m.. Azijoje "status quo" nuo keletą tūkstantmečių atgal ir todėl atsiranda puikus konclageris Gazoje. Uždaromos valstybei būtinos įmonės - IAE, "status quo" nuo du metai atgal. Briuselis: "Tris metus pavėlavote prašymams". Kodėl tris, o ne penkis ar šešis? Lietuvos teismuose "status quo" tik keletą metu nuo nusikaltimo įvykdymo ir nusikaltėliai lieka nenubausti. Ir t.t.

Ir pritariu Zabui - reikėjo kariauti iš karto. Ir dar pridedu, kad jei nepavyko tada, tai reikėjo vėliau ir būtume turėję visą, o ne dalį krašto.Kam reikėjo tiek metų šerti kariuomenę, kuri bijo kariauti?

Reikėjo tuo metu, kada lenkus puolė vokiečiai, mums įvesti savo jėgas į Vilniaus kraštą, nes tas, kuris nesiekia susigrąžinti savo daikto net patogiu momentu yra dvigubas kvailys.

Atsargos karininkas Juozas Mikuckis 1939 m. siūlė generaliniam štabui 1923 m. Klaipėdos sukilimo pavyzdžiu suvaidinti lenkų okupuotos Vilnijos bei Punsko krašto lietuvių ir vietiniais valstiečiais perrengtų Lietuvos kareivių sukilimą, susigrąžinti visas istorines žemes, dėl akių (kad nekiltų didelio diplomatinio triukšmo) įkalinti Lietuvos valdžiai neva nepaklūstančių "maištininkų" vadus, tačiau sukilimo pasekmių neatšaukti. Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė ir generalitetas pritarė šiam siūlymui. J. Mikuckis paskirtas Vilkaviškio įgulos intendantu. Sukilimo štabas buvo įsteigtas Kalvarijos rajono apylinkėse, šalia lietuviško Seinų-Punsko-Suvalkų trikampio. Tačiau Valstybės gynimo taryba, generolams Vincui Vitkauskui, Stasiui Raštikiui reikalaujant, atšaukė „rizikingą avantiūrą“.

Atsižvelgdamas į Zabo komentarą, tikslinu: svarstymus pradėkite nuo status quo, kuris nusistovėjo, kada po Širvintų-Giedraičių mūšio buvo sustota.