Didžiausio šalies privataus Vilniaus banko analitikai padidino anksčiau jų pačių skelbtą Lietuvos ūkio kilimo šiais metais prognozę - nuo 4,8 proc. iki 5,5 proc. Ši korekcija padaryta įvertinus tai, kad šalies vidaus rinkos ir eksporto situacija šiemet bus daug kuo panaši į praėjusių metų.
Antradienį (02.11) pristatydamas naujausią Vilniaus banko parengtą "Lietuvos makroekonomikos apžvalgą" vienas iš jos autorių, Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad šalies ekonomikos raidos perspektyvos priklauso nuo pasaulio ekonomikos ateities, kuriai lemiamos įtakos jau artimiausiu metu gali turėti karas Irake.
Pasak G. Nausėdos, mažiau kaip 50 proc. tikėtinas blogas scenarijus: ilgas, skausmingas, daug lėšų ir žmonių aukų pareikalausiantis karas. Pasaulinės naftos kainos gali pakilti iki 50 JAV dolerių už barelį (kraštutiniais vertinimais - netgi iki 80 dol.). Dėl to padidėtų naftos produktų kainos ir Lietuvoje, šitai paveiktų visą gamybos grandinę. Pablogėtų eksporto galimybės į ūkio nuosmukio apimtą Vakarų Europą. Prekybai su Rusija "koją pakištų" pabrangęs litas dolerio atžvilgiu. Todėl padidėtų spaudimas vidaus rinkai, didėtų defliacija, sustotų investicijos.
Tokį galimą "juodą" ateities vaizdą nupiešęs G. Nausėda ramino, jog didesnė trumpo karo Irake tikimybė. Jam pasibaigus naftos kainos gali nukristi iki 22-25 JAV dolerių už barelį, turėtų nusistovėti dolerio ir euro kursas (1:1), buvęs iki karo Irake temos eskalacijos pradžios. Svarbiausia planetos ekonomika - JAV - atsistotų į augimo vėžes, ir pasaulio ūkio augimo ciklo viršūnė būtų pasiekta 2004-2005 metais. Šiuo "auksiniu" laikotarpiu Vilniaus banko analitikai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos geras perspektyvas - po 5,5-6 proc. BVP per tuos metus. Tokio rezultato Lietuvai siekti padės ir naudojimasis Europos Sąjungos struktūriniais fondais įstojus į šią organizaciją.
Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, per visus 2002 metus Lietuvos BVP augimas palyginti su 2001-aisiais siekė 5,9 proc. Vilniaus banko vertinimu, jis turėtų sudaryti 5,8 proc. G. Nausėda nurodė, kad savo šių metų prognozę (5,5 proc. šalies ūkio augimas) vis dar laiko palyginti konservatyvia.
Vilniaus banko analitikai itin akcentuoja, kad praėjusiais metais ekonomikos kilimas pamažu ėmė siekti ir atlyginimų bei pajamų sritį. Išryškėjus defliacijos tendencijoms, reali gyventojų perkamoji galia didėjo sparčiau nei nominaliosios pajamos. Praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio oficialūs duomenys dar nepaskelbti. Jų belaukdamas Vilniaus bankas praėjusių metų atlyginimų augimo prognozę padidino dvigubai - nuo 3 proc. iki 6 proc. 2003-iaisiais tikėtinas dar spartesnis darbo užmokesčio augimas, kurį skatins didėjanti darbo jėgos paklausa. Šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų ūgtelėti 7,5 proc., o 2004-aisiais ir 2005-aisiais - po 9 proc.
Vilniaus bankas sumažino praėjusių metų šalies einamosios sąskaitos deficito (ESD) prognozę nuo 6 proc. iki 5 proc. BVP. Tiek pat sumažintos ir šių, 2004-ųjų ir 2005-ųjų ESD prognozės - atitinkamai iki 5,5 proc., 6 proc. ir 6 proc. BVP. Šios finansų institucijos ekspertai tebemano, kad artimiausiais metais eksporto plėtros tempai bus mažesni nei importo.
Vilniaus banko analitikai yra įsitikinę, kad 2003-iaisiais ir artimiausiais metais, nepriklausomai nuo vyriausybė kaitos, viešųjų finansų disciplina bus garantuota, nors pasiekti biudžeto pajamų ir išlaidų balanso nepavyks: 2003 m. fiskalinis deficitas bus 1,2 proc. BVP, 2004 m. - 1,8 proc., BVP ir 2005 m. - 1,2 proc. BVP.
G. Nausėda nurodė, kad jei lito kursas būtų maždaug pastovus dolerio atžvilgiu, ateinančiais metais galėtume tikėtis nedidelės infliacijos, kurią pirmiausia skatintų didėjanti vidaus paklausa ir netiesioginių mokesčių politika. Artimiausiais metais prognozuojama infliacija: 2003-iaisiais - 1,5 proc., 2004-aisiais - 2,5 proc., 2005-aisiais - 2,4 proc.
Vilniaus bankas nekeitė anksčiau skelbtų nedarbo lygio prognozių artimiausiems trejiems metams (2003-iųjų pabaigoje - 9,5 proc., 2004-ųjų pabaigoje - 8,5 proc., 2005-ųjų pabaigoje - 8 proc.).
Atsižvelgdami į susiklosčiusią vidaus ir tarptautinės finansų rinkų padėtį, didžiausio šalies komercinio banko ekspertai pateikia tokias vidutinės paskolų litais palūkanų normos prognozes: 2003-iųjų pabaigoje - 6,25 proc., 2004 m. - 6,5 proc., 2005 m. - 6,75 proc. Šis palūkanų lygis laikytinas "draugišku" sparčiai investicijų ir vartojimo plėtrai.
Pernai šalies bankų paskolų portfelis išaugo 22 proc. Panašių augimo tempų šioje srityje Vilniaus banko ekspertai tikisi ir šiemet, o 2004-aisiais ir 2005-aisiais paskolų apimtis turėtų didėti lėčiau - atitinkamai 15 proc. ir 10 proc. Nurodoma, kad paskolų teikėjams teks skaitytis su stiprėjančia kitų finansinių paslaugų (lizingo, faktoringo, forfeitingo ir t.t.) konkurencija.
Vilniaus banko analitikai pažymi, kad Lietuvos ekonomikos raida pastaraisiais metais tapo tikra "sėkmės istorija". Nors BVP plėtros tempai pasaulio kontekste atrodo įspūdingai, ekonomikos perkaitimo požymių kol kas nėra daug. Tai suteikia laisvės Vyriausybei renkantis fiskalinės politikos kryptį, kuri turi lemiamos įtakos šalies ūkiniam gyvenimui.
ELTA
