Nors nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas ir prokuroras Mindaugas Dūda pirmadienio rytą Generaline prokuratūroje bendravo beveik valandą, planuotoji liudytojo apklausa taip ir neįvyko.
R. Paksas nesutiko duoti parodymų, kurie būtų fiksuojami darant garso ir vaizdo įrašus. Būtent tokiu būdu buvo įrašyta dauguma ankstesnių ikiteisminio tyrimo dėl galimų R. Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo galimų grasinimų apklausų.
R. Pakso advokato Vytauto Sviderskio aiškinimu, savo atsisakymą duoti parodymus minėtu būdu R. Paksas motyvavo rašytiniu pareiškimu, kuris buvo įteiktas prokurorui.
"Šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga yra labai plačiai žiniasklaidoje viešinama, ką draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Sakysime, per Lietuvos nacionalinę televiziją nuolat transliuojami autentiški bylos dokumentai. Vadinasi, jie patenka į žurnalistų rankas, ko neturėtų būti", - aiškino V. Sviderskis.
Advokato teigimu, R. Pakso apsisprendimą nesutikti, kad būtų įrašinėjama apklausa, taip pat nulėmė ir "šališkas" Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Algimanto Kliunkos interviu spaudoje.
"Esant tokioms aplinkybėms, prezidentas mano, kad jis negali duoti parodymų, kai daromas ir garso ir vaizdo įrašas, tačiau prezidentas jokiu būdu neatsisako, ir tai jis patvirtino raštu, duoti parodymų, kaip tai yra įprasta", - pridūrė V. Sviderskis.
Advokatas informavo, kad kita R. Pakso apklausa turėtų būti surengta ketvirtadienį, 10 val. ryto.
Kiek vėliau prokuroras A. Kliunka žurnalistams paaiškino, kad pagal įstatymus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai turi teisę daryti garso ir vaizdo įrašus, o liudytojo teisės atsisakyti duoti parodymus dėl šios priežasties įstatymai nenumato.
Pats R. Paksas, prieš pirmadienio pokalbį su prokuroru žurnalistams pažadėjęs atsakinėti į visus tyrimo klausimus, iš prokuratūros išskubėjo nekalbus. Lydimas asmens sargybinio, jis skubiai įlipo į automobilį, o į visus bandymus ko nors paklausti atsakė vieninteliu žodžiu "Ne."
Beje, advokatas V. Sviderskis ketino dalyvauti apklausoje kaip R. Pakso advokatas, tačiau buvo išprašytas iš prokuroro kabineto jau pirmosiomis susitikimo minutėmis, nes prokuroras M. Dūda su apklausiamuoju pageidavo bendrauti be pašalinių asmenų.
Toks prokuroro poelgis advokatą papiktino. Iš liudytojo apklausos jis sakėsi buvęs išprašytas pirmą katrą.
"Esu dalyvavęs įvairiose ikiteisminio tyrimo įstaigose apklausiant liudytoją, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ir nebūdavo išprašoma, nebūdavo jokių teisinių kliūčių", - aiškino V. Sviderskis.
Jis sakėsi tiesiog pageidavęs stebėti, kaip vyksta apklausa, tačiau tikino nepatarinėjąs R. Paksui, kaip atsakinėti į klausimus. Tarp jų ir į svarbiausią - ar R. Paksas yra patyręs J. Borisovo grasinimų.
Anot V. Sviderskio, "liudytojas pats atsakinėja į šituos klausimus apie jam žinomas bylos aplinkybes, be patarimų".
Kaip žinoma, R. Paksas į šį klausimą jau yra pateikęs du prieštaringus atsakymus. Praėjusių metų lapkričio 17 dieną pirmą kartą apklaustas prezidentas R. Paksas neigė patyręs J. Borisovo grasinimus. Tačiau šių metų kovo 25-ąją, per šalies televizijas atsiprašinėdamas dėl vėliau atšaukto savo sprendimo skirti J. Borisovą visuomeniniu patarėju, R. Paksas aiškino išgirdęs nedviprasmiškų užuominų apie galimą kompromituojančios medžiagos paskleidimą, jeigu J. Borisovas nebūtų paskirtas patarėju.
Be šio tyrimo dėl galimų grasinimų, pareigūnai rengiasi R. Paksą apklausti dar trijuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos atliekant nustatinėjamos slaptos informacijos nutekėjimo iš Prezidentūros aplinkybės, operatyvinės medžiagos apie "Alitos" bendrovės privatizavimą paėmimas ir buvusių prezidento R. Pakso patarėjų įtaka bendrovei "Žemaitijos keliai".
ELTA
