Pajūrio kraštovaizdį keičiančios vėjo jėgainės kelia ne tik verslininkų entuziazmą, atradusių naują nišą versle, bet ir šių savotiškų monstrų kaimynystės bijančiųjų nepasitenkinimą.
Emocijas lydi verslo planus žlugdantys teismai, o alyvos į ugnį įpila teiginiai apie vėjo elektrinių spinduliuojamas elektromagnetines bangas, kurios daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Pasak aplinkos apsaugos specialistų, šiuo metu Lietuvoje kol kas nėra specialiai vėjo jėgainių parkams reglamentuotų sanitarinės apsaugos zonų (SAZ).
Visuomenės sveikatos specialistai savo ruožtu neturi prietaisų ir metodo, skirto išmatuoti veikiančių jėgainių sparnuotės sukeliamo mirgėjimo, kitokio poveikio žmogui.
Tad nesant būtent šiai verslo sričiai pritaikyto kontrolės mechanizmo, verslininkai skuba užsiimti pozicijas - net nepaisydami to, jog šalyje nėra ištirtas vėjo energijos panaudojimo efektyvumas, o didžiulės investicijos atsipirks gal tik po keliolikos metų.
Šalies įstatymai vėjo jėgainių statybą priskiria prie ūkinės veiklos, kuri gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Todėl jų įrengimui privalomas šio poveikio vertinimas.
Pasak aplinkosaugininkų, vėjo energetikos projektuose turi būti nustatyta jų įtaka kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, triukšmo lygiui, vizualiniam aspektui, socioekonominei situacijai, kultūros paveldui, turizmui, rekreacijai ir kt.
Nors panaudoti šalies energetikų numatytą vėjo energijos dalį Lietuvoje pakaktų pastatyti 170 MW bendros galios vėjo elektrinių, šiuo metu yra pareikšti norai statyti tokio tipo elektrines, kurių galia viršija 800 MW.
Keturios jėgainių zonos
Šiandien pajūrio regione - prie Vydmantų - sukasi viena vėjo jėgainė. Šalia Klaipėdos-Palangos plento įrengtos šešios jėgainės elektros energijos negamina, nes jų savininkai nesuskubo dalyvauti "Lietuvos energijos" rengtame konkurse dotuojamoms energijos gamybos kvotoms gauti.
Kitais metais vėjo jėgainių parkas pajūryje - 3-iojoje jo zonoje - turėtų pasipildyti dar bent septyniolika vėjo "malūnų". Pasak konkursą laimėjusios Kauno bendrovės "Vėjų spektras" direktoriaus Alvydo Naujėko, pirmajame projekto etape žadama sumontuoti keturiolika, vėliau - dar 3 vėjo jėgaines.
Šimtą milijonų litų atsieisiančios vėjo jėgainės iškils Kiauleikių, Kvecių ir Rūdaičių apylinkėse - trečiojoje pajūrio zonoje.
Jau žinomos ir ketvirtojoje pajūrio zonoje - tarp Šventosios ir Lenkimų - vėjo jėgaines statysiančios bendrovės. Šių metų kovo mėnesį skelbtą konkursą laimėjo visos trys jo dalyvės. Galingiausias 16 megavatų vėjo jėgaines statys "Achemos hidrostotys", 8 megavatų - "Lariteksas", o bendrovė "Vėjo elektra" įrenginės 6 megavatų galios elektrines. 4-ojoje pajūrio zonoje pastatytos vėjo jėgainės bus prijungtos prie Šventosios-Židikų perdavimo tinklo linijos.
Dar šiais metais bus skelbiamas konkursas vėjo jėgainėms statyti 1-ojoje pajūrio zonoje, prijungiant jas prie skirstomųjų tinklų, o energijos gamintojui suteikiant teisę pasirinkti vietą elektrinėms.
Pajūris - ne Sibiras
"Vėjų spektro" direktoriaus A. Naujėko teigimu, įvykdytos visos projektui įgyvendinti iškeltos sąlygos. Kretingos savivaldybės taryba patvirtino šios investicijos projekto detaliuosius planus, leidimas iš LR Ūkio ministerijos gautas.
Šiuo metu rengiamas techninis projektas, pasak A. Naujėko, gali būti baigtas apie sausį. Kadangi statybų sąnaudos žiemą gerokai didesnės, statyti pastotę bei montuoti vėjo elektrines šiuo metų laiku neplanuojama.
A. Naujėkas teigia, kad susitarta ir su dauguma aplinkinių sklypų savininkų. Nepatenkintųjų jėgainių kaimynyste baimė, jog iškilus "malūnams" jų sklypų vertė sumažės, bendrovės direktoriaus manymu, yra nepagrįsta.
"Žemės ūkio paskirties sklypai negali nuvertėti. O kad tuščioje vietoje iškiltų gyvenamieji kvartalai, priėmus naująjį teritorijų planavimo įstatymą, sunkiai tikėtina. Dabar nebus įmanoma kaip kokiam Sibire išdeginti miškų plotus ir užsiimti statyba", - mano A. Naujėkas.
Nepatenkintųjų argumentai, jog malūnų sukimasis daro neigiamą įtaką žmogaus psichikai, A. Naujėko teigimu, taipogi nepagrįsti. Prieš imantis šio verslo, direktoriui su partneriais teko apvažinėti daug Europos vėjo jėgainių Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje.
Kai kuriose šalyse, pasak A. Naujėko, yra vietų, kur sukasi net keli tūkstančiai elektros energiją gaminančių vėjo jėgainių. Remiantis pasaulio patirtimi, besisukantys malūnai žalos žmogaus gyvenimui, psichikai nedaro, akys, pasak A. Naujėko, prie jų greitai prisitaiko.
Kompensuos, jei turės pelno?
Tačiau yra manančiųjų kitaip. Pasak verslininko Juozo Matulevičiaus, kurio sklypų kaimynystėje atsidurs būsimosios jėgainės, elektrinių žalos žmonėms paneigti neįmanoma.
"Nebijau dėl savo verslo, tik atrodo, kad valdžia paprasčiausiai mausto žmogų. Jei dabar žemės, esančios šalia būsimų malūnų, nėra brangios, ateityje jų vertė tik kils - žemės pajūryje juk nedaugėja. Valdžios vyrai visiškai nežiūri į ateitį. Nežinia, kokią naudą duos jėgainės. Viskas, ko mes prašėme - perkelti statybas toliau", - dėsto J. Matulevičius.
Verslininko teigimu, buvo surinkta 650 nepatenkintųjų malūnų kaimynyste parašų. "Supratome, kad pasiekti rezultatą - kryžiaus kelias. Juolab kad žmonėms, ant kurių žemės stovės malūnai, pažadėti dideli pinigai. Tačiau kaimiečius taip lengva apmauti. Kai kuriems jėgainių savininkai pažadėjo kompensacijas, bet tik tuo atveju, jei jie turėsią pelną", - sako J. Matulevičius.
Pasak jo, žmonių negąsdina net tai, kad apsaugos zona (leidžiamas atstumas nuo gyvenamųjų pastatų), su valdininkų žinia, J. Matulevičiaus teigimu, "sumažėjo" iki 300 metrų.
J. Matulevičiaus įsitikinimu, žemo dažnio elektromagnetines bangas skleidžiantys vėjo malūnai negali nekenkti sveikatai. Kaip pavyzdį jis pateikė atvejį viename Ispanijos miestelyje. Ten klestėjo didžiulis nusikalstamumas, stebino sergamumas. Pradėjus mokslinius tyrimus, buvo prieita išvados, kad to priežastys - šalia miesto veikiančio vėjo jėgainių parko skleidžiama didžiulė elektromagnetinių bangų spinduliuotė.
Kitas besisukančių malūnų poveikis, pasak J. Matulevičiaus, - psichologinis. Kai vėjo "malūnai" žvelgia į pietryčių ir pietvakarių puses, ant už jų atsidūrusių objektų yra nuolat metamas judantis sparnų šešėlis. Nuo daugiau nei 40 metrų skersmens jėgainės sparnuotės mirgėjimo, pasak J. Matulevičiaus, nepasislėpsi net namuose, regėjimo laukas nuolat erzinamas judesio.
Dauguma poveikių - neištirta
Į klausimą, kaip galima nuraminti bijančiuosius jėgainių kaimynystės, Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Aušra atsakė pasiūlymu surengti ekskursiją į jau veikiančią vėjo jėgainę.
Pasak R. Aušros, jėgainės, jas vertinant aplinkosaugos mastu, yra vienas švariausių būdų išgauti elektros energiją, o įrodymų, kad, pavyzdžiui, šalia jėgainių esanti elektros pastotė sukeltų ligas, nėra. Mirgėjimas, sukeltas sparnų metamo šešėlio, jo manymu, gali būti įkyrus tik tam tikru paros momentu.
Antra vertus, R. Aušra sutinka, kad nesant specialiai vėjo energetiką reglamentuojančių normų, (pavyzdžiui, nustatytos SAZ), yra tikimybė, jog verslininkai spės "prastumti" ir ne itin žmogaus veiklai ir sveikatai palankius projektus. "Kas nedraudžiama - leidžiama", - mano jis.
Kenksmingiausias veiksnys - triukšmas
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus gydytojos Almos Mikutytės, žadamų statyti jėgainių poveikio žmogui faktinių matavimų centras neatlikinėjo.
A. Mikutytės teigimu, remiantis sveikatos centro tyrimais, atliktais montuojant šešias UAB BNE jėgaines prie Klaipėdos-Palangos plento, nustatyta, kad kenksmingiausias veikiančių jėgainių veiksnys - triukšmas. Tuo remiantis buvo nustatyta ir SAZ - leistinas triukšmo lygis pasiekiamas ne toliau kaip 330 metrų atstumu nuo vėjo jėgainių.
Elektromagnetinis spinduliavimas, pasak A. Mikutytės, nebuvo tirtas, nes užteko minėtos bendrovės garantinio rašto, jog jis neviršija Europos Sąjungos direktyvų nustatytų sąlygų.
Išmatuoti, kokį poveikį žmogui sukelia mirgėjimas, VSC prietaisų neturi.
Dienraštis “Vakarų ekspresas” (www.ve.lt)
