Nors visos prielaidos bausmių vykdymo reformai įgyvendinti sukurtos, ši reforma buvo vykdoma nenuosekliai ir ėmė strigti.
Į tai atkreipė dėmesį valstybės kontrolierius Jonas Liaučius, remdamasis valstybinių auditorių ataskaita apie valdymo reformos efektyvumą Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos.
Valstybės kontrolierius kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Audito pakomitečio ir Teisingumo ministerijos vadovus, prašydamas apsvarstyti ir įvertinti Kalėjimų departamente susidariusią padėtį, informuojama Valstybės kontrolės pranešime.
Tačiau Teisingumo ministerija savo pranešime spaudai pirmadienį pateikia beveik priešingą išvadą - kad "geranoriško ir glaudaus naujos Kalėjimų departamento vadovybės ir Valstybės kontrolės specialistų bendradarbiavimo dėka per palyginti trumpą laiką iš esmės įvykdyta bausmių vykdymo sistemos reforma, o šios sistemos veikla vis labiau atitinka Europos standartus".
Ministerija primena, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje lankęsis Europos Tarybos komisaras Alvaro Gil-Roblesas (Alvaras Chil Roblesas) pažymėjo labai ryškią Lietuvos pažangą integruojantis į žemyno bausmių vykdymo sistemą, išskirdamas mūsų šalį iš kitų šalių kandidačių.
2000 metų rugsėjį pradėta reforma buvo siekiama pagal Europos Sąjungos standartus pakeisti bausmių vykdymo sistemos statusą bei pavaldumą, humanizuoti bausmių vykdymo sąlygas, sukurti efektyvų nuteistųjų integracijos į visuomenę procesą ir efektyviai administruoti bausmių vykdymo sistemai skiriamas lėšas.
Reformos metu Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo perduotas Teisingumo ministerijos valdymui ir pavadintas Kalėjimų departamentu. Departamentas tapo atsakingas už visų bausmių (išskyrus baudas ir turto konfiskavimą) ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą. Jam tapo pavaldžios rajonų ir miestų pataisos darbų inspekcijos, kurios anksčiau priklausė teritoriniams policijos komisariatams.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad reformos vykdytojai nesuformulavo jos ilgalaikių tikslų bei prioritetinių krypčių ir nenustatė reformos įgyvendinimo būdų. Kalėjimų departamente nebuvo suformuluota reformos vykdymo ilgalaikė strategija, todėl gali būti neįgyvendintos bausmių vykdymo sistemos reformos nuostatos. Audito ataskaitoje nurodoma, kad reforma buvo vykdoma nukrypstant nuo Teisinės sistemos reformos metmenų. Pavyzdžiui, Kalėjimų departamentas netapo civiline įstaiga, o darbuotojų veikla, kaip ir iki reformos, reglamentuojama statutu. Dėl šios priežasties Kalėjimų departamento statutinių pareigūnų išlaikymui per nepilnus trejus metus papildomai teko skirti 1,2 mln. litų.
Taip pat konstatuota, kad neplaningai vyko personalo plėtra. Nors Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose per trejus metus etatų skaičius išaugo 17,5 proc., laisvų etatų per tą patį laikotarpį padaugėjo 47,4 proc.
2003 m. gegužės mėnesį Kalėjimų departamento direktorius patvirtino naują jo vadovaujamos įstaigos struktūrą, kurioje struktūrinių padalinių, tiesiogiai vykdančių pagrindines funkcijas, susijusias su nuteistųjų bausmės vykdymo ir jų integracijos į visuomenę organizavimu, yra beveik tris kartus mažiau, negu vykdančių administracines, ūkines ir technines funkcijas. Beveik dvejus metus Kalėjimų departamente nebuvo tarnybos, rengiančios naujų įstatymų bei kitų teisės aktų projektus. Auditoriai pateikė išvadą, kad Kalėjimų departamentas nepakankamai kontroliuoja jam pavaldžias įstaigas. Veiklos kontrolė yra inspekcinio pobūdžio, ji neskatina pavaldžių įstaigų tobulėjimo ir reformų vykdymo.
Audito metu nustatyta, kad iki 2003 metų vidurio Kalėjimų departamentas neorganizavo centralizuotų pirkimų. Jam pavaldžios įstaigos prekes ir paslaugas įsigydavo labai skirtingomis kainomis. Jų pirkimai buvo nepakankamai kontroliuojami ir koordinuojami. Auditoriai konstatavo, kad Kalėjimų departamentas, iki 2003 m. neorganizuodamas centralizuoto prekių, paslaugų bei darbų pirkimo, nesiekė ekonomiškesnio biudžeto lėšų naudojimo. Be to, Kalėjimų departamentas, neturėdamas tam tikslui skirtų asignavimų, įsigijo lengvąjį automobilį už beveik 60 tūkst. Lt, kurie buvo skirti pataisos inspekcijoms.
Auditoriai konstatavo, kad ne pagal paskirtį buvo naudojamas prie pataisos namų įsteigtų valstybės įmonių, kuriose dirba įkalintieji, likutinis pelnas bei Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšos. Nustatyta, kad Kalėjimų departamentas neteisėtai centralizavo dalį šių įmonių likutinio pelno. 1998-2003 metais pagal paskirtį buvo panaudota tik 1179 Lt iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kuriame audito metu buvo beveik 86 tūkst. Lt. Labai dažnai Kalėjimų departamentas skolindavosi šio fondo lėšas savo reikmėms.
Taip pat nustatyta pažeidimų personalo vadybos srityje. Konstatuota, kad skiriant Rimvidą Kūgį Kalėjimų departamento direktoriumi, buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymas ir Statutas. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose buvo skiriami artimais giminystės ar svainystės ryšiais susiję asmenys. Nuo reformos pradžios pareigūnai nebuvo atestuojami. Keturi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų prižiūrėtojai metams neteisėtai buvo pervesti dirbti vairuotojais į Kalėjimų departamentą. Darbo užmokestis jiems buvo mokamas iš šiai pavaldžiai įstaigai skirtų lėšų. Beveik 16 kartų mažiau lėšų, nei numatyta teisės aktuose, buvo skiriama darbuotojų mokymui.
Todėl auditoriai rekomendavo tobulinti nuteistųjų asmenų sveikatos priežiūros administravimą. Konstatuota, kad stinga kvalifikuotų medicinos specialistų, įrangos, vaistų ir kitų medicininės paskirties prekių. Kita vertus, daug nuteistųjų serga virusiniais B ir C hepatitais bei tuberkulioze.
Analizuodami pataisos inspekcijų veiklą, auditoriai priėjo prie išvados, kad baudžiamųjų įstatymų nuostatos dėl lygtinai paleistų nuteistųjų integracijos į visuomenę neatitinka realios pataisos inspekcijų struktūros, materialinių bei techninių galimybių.
Iki šiol nesukurtas Probacijos sistemos modelis ir jo įgyvendinimo priemonės.
Beje, auditoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kalėjimų departamento pavadinimas netiksliai atspindi šios įstaigos veiklą.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija pabrėžia, kad, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės auditorių nurodytus trūkumus, Kalėjimų departamentas per keletą praėjusių metų mėnesių sugebėjo daug nuveikti tobulindamas šios institucijos bei jai pavaldžių pataisos įstaigų struktūrą, griežtinant finansinę drausmę, taupiau ir efektyviau naudojant finansinius ir materialinius išteklius, mažinant išlaidas, keliant darbuotojų kvalifikaciją.
Pasak ministerijos pranešimo, buvo sukurtas ir praėjusių metų birželio 27 dieną pradėjo veikti Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyrius. Parengta ir patvirtinta Kalėjimų departamento apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, tarnybinio autotransporto naudojimo tvarka. Parengta departamentui pavaldžių įstaigų lėšų perskirstymo per metus tvarka, kitos tvarkos. Panaikintas centralizuotas Kalėjimų departamento fondas (finansinis rezervas), kuris būdavo sudaromas iš normatyvinių pavaldžių valstybės įmonių grynojo pelno atskaitymų.
Praėjusiųjų metų pabaigoje patvirtinta nauja Kalėjimų departamento struktūra, padalinių skaičių sumažinant nuo 23 iki 17. Keletas jų (pvz., Buhalterinės apskaitos, Ūkio skyriai) tapo nestatutiniai.
"Esminės priemonės buvo atliktos dar praėjusiais metais. Likusios, kurioms patvirtintas konkretus planas, bus įvykdytos jau per pirmąjį šių metų ketvirtį", - pabrėžia Teisingumo ministerijos atstovas spaudai.
Teisingumo ministerija taip pat tvirtina, kad praėjusių metų gegužės 1 dieną įsigaliojusio naujojo Bausmių vykdymo kodekso nuostatų įgyvendinimas pareikalavo didelių pastangų, kūrybiškumo ir lėšų. Buvo parengta ir patvirtinta keliasdešimt teisės aktų, reglamentuojančių naująjį veiklos etapą. Visuose pataisos namuose baigtas nuteistųjų skirstymas į lengvąją, paprastąją ir drausminę grupes. Daugelyje įstaigų įrengtos specialios pastarajai grupei skirtos patalpos.
Pernai spalio mėnesį buvo užbaigtas visų pataisos įstaigų apsaugos perėmimas iš Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos karių. Buvo rekonstruotos ir pradėjo veikti areštinės Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Panevėžio ir Pravieniškių 3-uosiuose pataisos namuose, baigiama įrengti areštinė Marijampolės pataisos namuose. Metų pabaigoje valstybinė komisija Kauno tardymo izoliatorių pripažino tinkamu naudoti.
ELTA
