Grįžtančių į Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių rėmimo tvarka nėra racionali, todėl dalis šiam tikslui skiriamų lėšų panaudojama neefektyviai, nustatė Valstybės kontrolė.
Tokia išvada paskelbta pirmadienį (08.25), atlikus auditą, kurio metu Valstybės kontrolė įvertino, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendino Politinių kalinių ir tremtinių šeimų sugrįžimo į Lietuvą programą.
Šia programa siekiama paremti grįžtančius į Lietuvą politinius kalinius ir tremtinius, suteikiant jiems gyvenamąjį plotą. Programoje numatyta, kad gyvenamasis plotas jiems išnuomojamas ir po to suteikiama galimybė jį išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis.
Auditoriai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 2000-2002 metais programai įgyvendinti buvo skirta 1,5 mln. Lt. Savivaldybė už 1,1 mln. Lt nupirko 19 butų. 1 kv. m buto ploto kaina sudarė nuo 1 iki 1,4 tūkst. Lt. Skirtos, bet nepanaudotos lėšos 2002 m. sudarė 0,4 mln. Lt. Auditoriai konstatavo, kad didžiausia jų dalis nebuvo panaudota todėl, kad savivaldybė jas gavo 2002 m. gruodžio 30 d. ir nespėjo per likusias dvi biudžetinių metų dienas nupirkti butų.
Klaipėdos miesto savivaldybė 1999-2002 metais grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams nuomos pagrindais suteikė 48 butus. Jų nuomininkai 33 butus privatizavo ir 11 iš jų jau spėjo parduoti. 11 privatizuotų ir jau parduotų butų valstybei kainavo 919,5 tūkst. Lt, o juos privatizavę asmenys, pasinaudoję lengvatinėmis sąlygomis, sumokėjo už juos 21,8 tūkst. Lt. 7 parduotų butų buvę savininkai jau išvyko iš Lietuvos arba nedeklaravo savo naujos gyvenamosios vietos.
Auditoriai pasiūlė, kad leidimai privatizuoti nuomojamus butus būtų suteikiami tik tiems asmenims, kurie Lietuvoje išgyventų teisės akte nustatytą laiką. Toks apribojimas atimtų galimybę pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis iš tų asmenų, kurie nepanoro tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Be to, Klaipėdos miesto savivaldybė 2002 metais, prieš priimdama sprendimą nuomoti grįžtančio asmens šeimai gyvenamąsias patalpas, ne visada tikrindavo, ar grįžtantiems asmenims ir jų šeimų nariams nepriklauso gyvenamasis plotas nuosavybės teise, ir ne visada tikslino grįžtančio asmens šeimos sudėtį.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pagal teisės aktais nustatytą tvarką savivaldybės, neatsižvelgdamos į pretendentų poreikius, gali pirkti įvairaus dydžio butus. Taip sudaromos sąlygos išnuomoti gyvenamąsias patalpas ne pagal grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių šeimų sąrašo eiliškumą.
Auditoriai rekomendavo Vyriausybei nustatyti, kad savivaldybės gyvenamąsias patalpas pirktų laikydamosi realių poreikių, o Klaipėdos miesto savivaldybei pasiūlyta paskirti darbuotoją, kuris būtų atsakingas už šios programos vykdymą, ir nustatyti jo funkcijas.
Valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus nuomone, Vyriausybė turi spręsti audito metu iškeltas bendro pobūdžio problemas, nes jos aktualios ir kitoms savivaldybėms. Be to, jų svarba kasmet didėja, nes pretendentų į šią paramą skaičius nuolat augo. 1992 metais valstybės lėšomis įgytus butus pageidavo nuomotis 250 grįžtančių šeimų, o 2001 metų pradžioje jų buvo jau 948. Todėl yra rizikos, kad lėšos ir ateityje bus naudojamos neefektyviai.
1992-2001 metais grįžtančių asmenų būsto problemoms spręsti iš valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo bei Europos Tarybos vystymo banko suteiktos paskolos buvo skirta ir panaudota 60,2 mln. Lt. Už šias lėšas būstu buvo aprūpintos 1 426 grįžtančių asmenų šeimos.
BNS