Lietuvos valdžios institucijos baigia tarpusavio konsultacijas dėl Europos Sąjungos (ES) reikalų koordinavimo šalyje modelio, kurį dar įvertins antradienį (07.15) posėdžiausianti Užsienio politikos koordinavimo taryba (UPKT).
Prezidentūroje pirmadienį susitikę prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas aptarė baigiamą rengti ES reikalų koordinavimo modelio Lietuvoje principų ir mechanizmų projektą.
Premjeras žurnalistams sakė, kad projekte, kurį jis pavadino "orientacijai parengtu dokumentu", išdėstyti politikos koordinavimo tarp visų valdžios institucijų principai. Projektą rengė Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės atstovai.
"Kiekviena institucija spręs savo kompetencijos ribose. Gali būti atvejų, kada reikės susibėgti, susieiti ir kalbėti, ir pasitarti, koordinuoti", - žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Premjero teigimu, Vyriausybės kanceliarijoje įsteigtas Europos departamentas užsiims "koordinacija, bet ne sprendimų priėmimu", nes, pasak A. Brazausko, sprendimų priėmimas yra ministrų kompetencija. Padalinys Vyriausybės kanceliarijoje darbą turėtų pradėti nuo spalio 1 dienos. Kol kas, anot A. Brazausko, neaišku, kiek žmonių jame dirbs.
Susidūrus kelių ministerijų ar žinybų interesams, klausimai bus svarstomi sekretorių pasitarime, kuriam medžiagą rengs Europos departamentas, o sekretoriams nesuradus visiems priimtino sprendimo, klausimai bus svarstomi ministrų kabinete.
Be to, tam tikri klausimai bus svarstomi prezidento vadovaujamoje UPKT, kurioje bus rengiama bendroji pozicija.
Ši schema ypač papiktino parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovą Vytenį Andriukaitį. Seimo valdybai pirmadienį pateiktame rašte Seimo pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis pareiškė abejonių, ar kai kurie Prezidentūros siūlymai nepažeidžia Konstitucijoje nustatyto galių balanso ir valdžių ribojimo principo.
Ypač kritiškai jis įvertino siūlymą suteikti prezidento pirmininkaujamai Užsienio politikos koordinavimo tarybai (UPKT) teisę aptarti ir, esant reikalui, derinti ES politikos strategines kryptis bei prioritetus. Seimo vicepirmininko teigimu, Konstitucija nenumato tokių galių UPKT.
V. Andriukaičiui užkliuvo ir sakinys, kad prezidentas "savo poziciją formuos per diplomatinę tarnybą ir Prezidentūroje įkurtą ES reikalus koordinuosiantį padalinį". "Prezidentas dubliuos Vyriausybės darbus, nes jis jau nebe kartu su Vyriausybe, bet "savo" poziciją formuos per diplomatinę tarnybą ir Prezidentūros ES reikalus koordinuosiantį padalinį. Prezidentas negali formuoti atskiros, skirtingos nuo Seimo patvirtintos Vyriausybės programos užsienio politikos. Lietuvoje negali būti dviejų "užsienio politikų", - teigia V. Andriukaitis.
Minėtame ES reikalų koordinavimo modelyje valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas įžvelgė norą perimti Vyriausybei ir Seimui Konstitucijos deleguotas funkcijas. "Ar tai yra noras keisti Konstitucijos nustatytą galių balanso ir valdžių ribojimo principą? Ar tai švelniau tariant - noras perimti Vyriausybės funkcijas?", - retoriškai klausia jis.
Premjeras sakė, kad "gyvenimas parodys", kas vyks į Europos Viršūnių tarybos (EVT) susitikimus, nes, anot Vyriausybės vadovo, jokiuose Lietuvos įstatymuose neapibrėžta, kas tai turėtų daryti. "Užsienio politika - ten turi prezidentas dalyvauti, ten, kur yra vidaus, tai privalomas yra premjero dalyvavimas", - samprotavo A. Brazauskas. ES reikalų modelio Lietuvoje principų ir mechanizmų projekte, BNS žiniomis, pažymima, kad EVT susitikimuose dalyvauja prezidentas ir premjeras.
Prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas pasidžiaugė, kad po mėnesio intensyvios kompromisų paieškos pateiktas toks pasiūlymas, kuriam galėjo pritarti ir prezidentas, ir premjeras, ir Seimo pirmininkas.
Patarėjo teigimu, projekte aiškiai apibrėžiamas ir prezidento institucijos, ir Vyriausybės vaidmuo, o parlamentarai patys turės apsispręsti, kaip bus įgyvendinama parlamentinė kontrolė ir kaip bus suteiktas mandatas Vyriausybei atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose.
ES reikalų modelio Lietuvoje principų ir mechanizmų projekte numatoma, kad ES politiką vykdo prezidentas kartu su Vyriausybe, o prie prezidento veikianti UPKT "nustato Lietuvos ES politikos strategines kryptis bei prioritetus ir derina pozicijas svarbiausiais ES politikos klausimais".
Vyriausybės kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padaliniui numatomas strateginis planavimas, tarpžinybinio koordinavimo funkcijos ir pradinės derybinės pozicijos rengimas.
Seimas, pasak šio projekto, suteikia mandatą Vyriausybei ES teisės aktų leidybai, vykdo ES teisės aktų peržiūrą, išklauso Vyriausybės atstovų ataskaitas. Svarbus vaidmuo teks diplomatinei tarnybai, kuri bus instrumentas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Panaikinus dabar prie Vyriausybės veikiantį Europos komitetą, bus įkurti trys nauji etatai Prezidentūroje, kurie šioje institucijoje kuruos ES reikalus. Sprendimą dėl Europos komiteto likvidavimo Vyriausybė ketina priimti posėdyje trečiadienį.
Europos komitetas prie Vyriausybės įsteigtas 1998-ųjų gegužės mėnesį. Europos komiteto misija buvo siekti efektyvaus Lietuvos dalyvavimo ir tinkamo interesų atstovavimo ES. Komitetas koordinavo ir prižiūrėjo visus integracijos darbus šalies viduje, informavo Lietuvos visuomenę ir siekė jos paramos euorointegracijai.
Europos komitetą sudaro 3 departamentai ir 10 skyrių, jame dirba maždaug 65 darbuotojai.
Prezidento vadovaujamoje UPKT, be valstybės vadovo, posėdžiauja Seimo pirmininkas, premjeras, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, Seimo Užsienio reikalų, Europos reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetų pirmininkai, Valstybės saugumo departamento vadovas, prezidento patarėjai.
BNS
