Tris dešimtmečius valdęs prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), kuris turėjo tapti didvyriu, atvertusiu šlovingą arabų istorijos puslapį, atsidūrė tos istorijos šiukšlyne, ir taip pilname tironų bei diktatorių.
Šalyje išsikerojęs "didžiojo lyderio" - esą Jeruzalės išlaisvintojo Saladino ir Babilono karaliaus Nabuchodonosaro viename asmenyje - kultas žlugo tą pačią akimirką, kai JAV pajėgos užėmė "neįveikiamąjį" Bagdadą.
Net jei jis tebėra gyvas, tai, kaip žlugo jis pats, jo išliaupsinta armija ir žiaurus jo partijos "Baath" režimas, visiems laikams apjuodins šio nepaprasto gyvenimo istoriją.
Saddamas Husseinas, neturtingas įsivaikintas berniukas iš atokaus molinių lūšnų kaimo, kuriam buvo lemta apsigyventi ištaigingiausiuose rūmuose, išdrįso nepaisyti JAV supergalybės.
Už tai jis sumokėjo pralaimėjimu ir negarbe. Jo statulos sutryptos į dulkes, visur kaboję jo portretai sudraskyti į skutus ir sudeginti.
65 metų Irako prezidentas, arabų nacionalistas, kuris skelbė esąs pasiryžęs mirti savo šalyje ir juokėsi iš savo priešų, dar gali pakilti į paskutinę, bergždžią kovą, kuri sunaikins jo gimtąjį Tikrito miestą.
Tačiau tai tik kuriam laikui atitolins nuosprendį vyrui, kurio arogancija buvo tiesiog iš siurrealistinio pasaulio, kur kiekvienas pralaimėjimas tampa pergale, o kiekviena nesėkmė - iškilmėmis.
Paskutinės jo fanfaros Bagdado gatvėse nuskambėjo prieš savaitę, kai prezidentas vaikštinėjo prieš valstybinės televizijos kameras. Tokio propagandinio triuko jis nedrįso atlikti metų metus.
Po to, kai jis 1979 metais įgijo absoliučią valdžią, civilizacijos lopšys ir moderni arabų valstybė virto skurdžia, izoliuota šalimi, nors iš naftos Irakas galėtų susikrauti pasakiškus turtus.
Vakarai, kurie iš pradžių, kai taikinys buvo Irano mulos, rėmė jo karinius žygius, savo priešu jį pradėjo laikyti prieš 15 metų, kai mirtinomis dujomis buvo išžudyta tūkstančiai kurdų.
Saddamas Husseinas vadovavo Irakui per kruviną 1980-1988 metų konfliktą su Iranu ir per 1991 metų Persijos įlankos karą dėl Kuveito ir kiekvieną kartą ant savo žmonių lavonų skelbdavo Pyro pergalę.
Jungtinių Tautų prižiūrimas nusiginklavimas žlugo, nes jis laikėsi įsikibęs savo ginklų arsenalo, kuris kėlė grėsmę Izraeliui.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija 1998 metų gruodį keturias naktis iš eilės sėjo Irake tobuliausias raketas. JAV raketų smūgiai Irakui 1996-aisiais ir du kartus 1993-aisiais taip pat lėmė, kad Saddamo Husseino režimas liko izoliuotas ir varžomas JT sankcijų.
Valdžios troškimas atvedė Saddamą Husseiną į viršūnę, kurios jis buvo pasiryžęs laikytis bet kokia kaina. Po Persijos įlankos karo jis negailestingai nuslopino sukilimus šalies pietuose bei šiaurėje, o savo reputaciją užsitarnavo dar 1959-aisiais, kai mėgino nužudyti tuometinį Irako lyderį Abdul Karimą Kassemą (Abdul Karimą Kasimą).
Tuomet į koją sužeistas Saddamas Husseinas pabėgo į užsienį, bet po ketverių metų grįžo, o 1964-aisiais buvo įkalintas. Po dvejų metų jis pabėgo ir vėl slapta ėmėsi "Baath" reikalo.
1968 metais jis dalyvavo perversme, po kurio į valdžią atėjo ši nacionalistinė partija, ir pasitelkdamas brutalią jėgą pradėjo kilti. Dar valdant prezidentui Ahmadui Hassanui al-Bakrui (Ahmadui Hasanui Bakrui) jis buvo laikomas tikrąja režimo jėga.
Partijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Saddamas Husseinas 1969-aisiais tapo absoliučią valdžią turėjusios Revoliucinės vadovybės tarybos vicepirmininku. Per tolesnį dešimtmetį A. H.al-Bakro valdžia silpnėjo, o Saddamo Husseino - stiprėjo, ir galiausiai prezidentas dėl silpnos sveikatos atsistatydino.
1937 metų balandžio 28 dieną gimęs Saddamas Husseinas 1979 metų liepos 16-ąją tapo valstybės prezidentu, partijos generaliniu sekretoriumi ir Revoliucinės vadovybės tarybos pirmininku.
Jis netoleravo kitokios nuomonės, dažnai atsikratydavo įtakingų veikėjų, net šeimos narių ir draugų. Galimi oponentai taip pat retai galėdavo veikti bent kiek ilgiau - tie, kurie neišvyko į tremtį, dabar yra palaidoti.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos užfiksavo daugybę valdžios žiaurumo atvejų. Irake buvo skatinami skundikai, žiniasklaida buvo griežtai kontroliuojama ir beveik niekas nedrįso kritikuoti valdžios.
"Tas, kuris kelią baimę" ir kuriam kartą nepavyko įstoti į karininkų mokyklą, tapo feldmaršalu ir armijos, kurią jis dabar nuvedė į susinaikinimą, vadu.
Iki šiol jis išgyvendavo paranojiškai rūpindamasis savo saugumu ir gyvendamas slaptą gyvenimą, bet trečiadienį JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas (Donaldas Ramsfeldas) paskelbė, kad jis žlugo.
"Saddamas Husseinas dabar užima savo deramą vietą žlugusių ir žiaurių diktatorių panteone greta (Adolfo) Hitlerio, (Josifo) Stalino, (Vladimiro) Lenino ir (Rumunijos diktatoriaus (Nicolae) Ceausescu (Nikolajės Čaušesku)", - sakė D. Rumsfeldas.
Pirmą kartą po daugelio metų balandžio 28-ąją Irake nebus švenčiamas jo gimtadienis.
AFP-BNS
