Vakarų investuotojai domisi galimybe investuoti į lietuviškas įmones, bet tikėtina, kad juos aktyvumu nukonkuruos Rusija, kuriai dėl padidėsiančių muitų bus tikslinga vykdyti gamybą būsimoje ES teritorijoje.
Investicinių konsultacijų bendrovė "VB Vilfima", priklausanti didžiausiam Lietuvoje bankui - Vilniaus bankui, fiksuoja, kad Vakarų investuotojų susidomėjimas mūsų šalies įmonėms didėja, bet jo negalima vadinti bumu.
"Šiais metais Rusijos kapitalas bus labai aktyvus Lietuvoje, tačiau ne dėl politinių motyvų, o dėl ekonominių", - sakė "VB Vilfima" projektų vadovas Tomas Andriuškevičius. Pasak jo, dabar labiausiai Rusijos atstovai domisi finansų, gamybos ir didmeninės prekybos bendrovėmis, tačiau jie gali atkreipti dėmesį ir į kitų veiklų bendroves.
Dėl daugybės priežasčių, tarp kurių yra ir tai, kad dauguma lietuvių moka rusų kalbą, tikėtina, kad Rusijos investuotojai Lietuva pasinaudos kaip tramplinu į Vakarų rinką, kaip Lietuva naudojasi kaimynystėje esančiu Karaliaučiumi ir per jį skverbiasi į Rytų rinkas.
Rusija yra septinta tarp stambiausių investuotojų Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, pernai spalį jos investicijos mūsų šalyje siekė 667,3 mln. litų - 5 proc. visų tiesioginių investicijų. Pagal šalių grupes NVS šalių investicijos mūsų šalyje minimu laikotarpiu siekė 690,2 mln. litų, o ES - 8,394 mlrd. litų. Daugiausiai investuota į apdirbamąją gamybą, prekybą, transporto ir ryšių paslaugas, finansinio tarpininkavimo įmones.
T. Andriuškevičius prognozuoja, kad Vakarų investuotojai prieš investuodami į lietuviškas įmones elgsis atsargiai ir rimčiau mūsų šalies rinka pradės domėtis tik Lietuvai tapus ES nare. Laukiant jų, rinkoje gali padaugėti sandorių, vykdomų simuliaciniais tikslais - tikintis sutvarkyti ką tik įsigytą verslą, padidinti jo vertę ir tuomet parduoti Vakarų investuotojui.
"Lubas" vietinėje rinkoje pasiekusios įmonės gali pretenduoti pirkti analogišką verslą užsienyje arba investuoti į alternatyvų verslą", - sakė T. Andriuškevičius.
Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje dominavo tendencija, kad užsienio kapitalas dažniausiai siekė išgryninti savo veiklą ir atsisakyti nepagrindinės, o vietinis verslas investavo į naują verslą - kaip koncernas "MG Baltic", įsigijęs vieną populiariausių visai Lietuvai transliuojančių televizijos kanalų - LNK.
Pernai Baltijos šalių sandoriai sudarė 10 proc. visų 2,13 tūkst. registruotų Vidurio ir Rytų Europos sandorių. Lietuvos sandorių rinka buvo viena aktyviausių tarp Baltijos šalių - registruoti sandoriai sudarė apie 40 proc. Baltijos šalių sandorių rinkos. Lietuvoje pernai buvo sudaryti 78 įmonių pirkimo-pardavimo sandoriai, iš kurių atskleistų sandorių dalis siekia 31 proc.
Rinka šiais metais turėtų būti aktyvesnė, ruošiantis konkurencijai ES rinkoje, o skolinto kapitalo vaidmuo išliks didelis, nors kreditų palūkanos ir gali šiek tiek pakilti. Kadangi stambių įmonių privatizavimas Lietuvoje jau eina į pabaigą, šiais metais turėtų dominuoti įmonių sandoriai.
Pernai "VB Vilfima" įgyvendino 13 projektų, tarp kurių buvo tokie stambūs privatizavimo sandoriai kaip "Vakarų skirstomųjų tinklų" privatizavimas - juos nupirko su "VP Market" susijusių asmenų bendrovė "NDX Energija" bei Kauno "Stumbro" privatizavimas, kai įmonę įsigijo koncernas "MG Baltic".
Investicinės bankininkystės paslaugų teikėja "VB Vilfima" praėjusiais metais uždirbo 1,058 mln. litų ikimokestinio pelno. Užpernai "VB Vilfimos" nuostolis sudarė 0,68 mln. litų, o pajamos siekė 2,957 mln. litų. Per praėjusius metus bendrovės pajamos sumažėjo 3,25 proc. iki 2,861 mln. litų. Pelningumo pavyko pasiekti susitelkus ties pagrindine - įmonių pirkimo-pardavimo konsultacijų veikla, atsisakius nebūdingų veiklų bei padarius efektyvesnį sąnaudų valdymą.
ELTA
