VAIKAI TĖVŲ MEILĖ GINČAI ......................................................................
Nesibaigia vaiko dalybų drama
Irena ZUBRICKIENĖ
Mažoji Jogailė (2 m.) auga laiminga ir sveika. Prižiūrima, saugojama, puošiama, ugdoma, mokoma - mylima. Tik daro tai ne biologiniai Jogailės tėvai, o jauna sutuoktinių marijampoliečių pora, mergytę globojanti nuo tada, kai jai buvo penki mėnesiai - jau apie pusantrų metų. Bevaikiai sutuoktiniai, ėmęsi laikinosios globos, svajoja Jogailę įsivaikinti. Tačiau staiga "atsibudo" mažylės gimdytoja, po gimdymo ją abejingai palikusi ligoninėje...
Mokėsi žindyti - neprireikė
Marijampolietė Agnė (23 m.) dukrelę pagimdė Kauno ligoninėje, į kurią atvyko niekieno nepalydėta. Vieniša gimdyvė ir vėliau nesulaukė nei sveikintojų, nei pagalbininkų. Tuo besistebėjusiems medikams tik vėliau tapo aišku - mergina net nuo tėvų slėpė, kad laukiasi. Kadangi ji tuo metu studijavo viename universitete Vilniuje, Marijampolėje gyvenantys Agnės gimdytojai kažkaip "pražiūrėjo" besikeičiančią vienturtės dukters figūrą ir kitokias nuotaikas - svarbų gyvenimo faktą.
Po trijų ligoninėje praleistų parų Agnė, slaugytojos dar kartą pamokyta, kaip prižiūrėti naujagimę, kaip ją žindyti, gavo iš medikų dokumentus, kad kartu su sveika mažyle išleidžiama į namus. Tačiau nei Marijampolės, nei Vilniaus kūdikis nepasiekė - gimdyvė nuo jo paprasčiausiai pabėgo! Tuokart susiruošusi savo ir dukrelės daiktus, pacientė tarstelėjo slaugytojai tik dar nubėgsianti išgerti kavos prieš kelionę ir... pradingo. Kelionei paruošta mergytė taip ir liko ant ligoninės lovos. Ji ramiai sau snaudė savo guolyje, nesuprasdama, kokiems gyvenimo slenksčiams ją ką tik pasmerkė pats artimiausias žmogus. Prie mažylės buvo paliktas Agnės laiškelis, kad dukrytės ji atsisako - palieka ligoninėje.
Priglaudė kūdikių namai
Kadangi Agnė buvo atvykusi į ligoninę be jokių asmens dokumentų ir medikai apie ją žinojo tik tiek, kiek pati pasisakė, bėglės paieškos, norint išspręsti paliktos naujagimės likimą, kiek užtruko. Galiausiai, kai Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams pavyko susisiekti su Agne, šioji patvirtino atsisakanti dukrelės "dėl asmeninių priežasčių". Po šiais žodžiais, anot pačios Agnės, slėpėsi jos bedarbystė ir su artimaisiais nutrūkę ryšiai. Mergina dar pridėjo, kad jos motina išvykusi gyventi į Angliją. Patikrinti, ar kūdikio besikratanti mergina sako tiesą, VTAS darbuotojams nesisekė: nuvykus Agnės tėvų adresu, durų niekas neatverdavo.
Agnė, atsisakydama dukrelės, paprašė įregistruoti ją Jogailės vardu. Mergytės, kurią vadino gyvenimo klaida ir nesitikėtu atveju, sveikata ji nesidomėjo. Mažylės tėčio marijampolietė taip pat nenurodė. Šitaip mažoji Jogailė, vos dviejų savaičių kūdikis, atsidūrė Alytaus kūdikių namuose - buvo paskirta laikinoji globa šioje įstaigoje. Agnė žinojo, kur dukrelė, bet jos nelankė, apie ją nesiteiravo ir telefonu. Ji tiesiog prapuolė iš Marijampolės VTAS darbuotojų akiračio.
Gimdyvės nelankoma mažyle netruko susidomėti jau minėta sutuoktinių pora iš Marijampolės. Išvydę Jogailę, bevaikiai žmonės ją iškart pamilo, parvykę į namus pradėdavo ilgėtis, vėl važiuodavo aplankyti - šitaip kelis mėnesius. Jiedu stabdė savo jausmus, manydami, kad gimdyvė atsitokės, praėjus galbūt ją po gimdymo užklupusiai depresijai, ir savo dukrytę susigrąžins. Tačiau Agnės elgesys nesikeitė - ji ir toliau nė truputį nesidomėjo savo atstumta mažyle.
Laimė truko kelis mėnesius
Kai Jogailei buvo 4 mėnesiai, ją vis lankydavusi marijampoliečių pora išsirūpino laikinųjų globėjų teises ir, vildamiesi globotinę įsivaikinti (įstatymas leidžia įsivaikinti mažylį nuo 3 mėnesių), įkurdino ją savo namuose. Globėja atsisakė kasdienio darbo ir išėjo vaiko auginimo atostogų. Abu su vyru jie apgaubė globotinę šiluma ir meile, patys kaip vaikai džiaugėsi kiekvienu nauju mažylės "darbeliu" - poros gyvenimas pradėjo suktis tik aplinkui Jogailę.
Kadangi tikroji Jogailės mama Agnė tylėjo ir tada, Marijampolės VTAS kreipėsi į teismą, kad Agnei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia Jogailės atžvilgiu. Štai tada netikėtai atsirado Agnė su staiga prabudusiais motinystės jausmais. Ji savo elgesiu trikdė teismo proceso dalyvius - tai pavėluodavo į teismo posėdį, tai išvis neateidavo, o paskui surasdavo ne vieną priežastį pasiteisinti. Kai Marijampolės rajono apylinkės teismas patenkino Marijampolės VTAS ieškinį ir Agnei neterminuotai apribojo motinos valdžią, Agnė šį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Tiksliau - iniciatyvą skųsti rodė Agnės tėvai, tik tada iš pačios dukters sužinoję, kad ji - ne tik mama, atsisakiusi kūdikio, bet ir motinystės teisę beprarandanti moteris. Seneliai tikino, kad vienturtės dukters mergytę, jeigu Agnė vėliau ir nusisuktų nuo jos, užaugintų jie patys, dabar dar nė 50 metų neturintys sutuoktiniai. Užvirė Jogailės dalybų kova. Agnės skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas panaikino Marijampolės teismo sprendimą ir sugrąžino bylą nagrinėti iš naujo esą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.
Įsivaikinti neleista - vyks "bandymai"
Nuo praeitų metų pradžios, kai minėta civilinė byla dar kartą buvo pradėta nagrinėti Marijampolės teisme, kol kas tik pati Jogailė nesupranta ir nejaučia, kiek suaugusiųjų savo kasdienybę dėl jos pavertė frontu: Agnė, remiama savo tėvų, įrodinėdama, kad pakeitė savo gyvenimo būdą, siekia atsikovoti dukrytę, kurios nematė nuo tada, kai paliko ligoninėje, o Jogailės globėjai, kuriuos pusantrų metų auginta mažylė jau vadina mama ir tėčiu, glaustosi prie jų ir ieško tik jų akių, neketina pasiduoti, nes netiki, kad Agnė pati augins tuokart taip abejingai paliktą dukrelę, be to, neįsivaizduoja, kaip vieną dieną patys gali netekti vaiko, kurį jau laiko savu.
Neseniai Marijampolės teismas žengė dar vieną žingsnį Jogailės istorijoje - iš dalies patenkino VTAS ieškinį. Teismo sprendimu Agnei laikinai apribota motinos valdžia. Laikinai, o ne nuolatos - kaip prašė VTAS. Mergytės globėjai neprarado savo globotinės, bet tik kol kas. Jogailė ir toliau gyvens globėjų namuose, bet ji negali būti įvaikinta. Be to, teismas akcentavo, kad "globa turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaiką". Vadinasi, Agnė galės bendrauti su savo dukrele - susipažinti su ja, žaisti, ja rūpintis (taip pat - privalės mokėti alimentus). Globėjai turės tai toleruoti. Kur ir kokiomis sąlygomis vyks tokie sunkokai įsivaizduojami pasimatymai (arba bandymai, per kuriuos savo atgijusią meilę įrodinės jauna paklydėlė), dar tik sprendžiama (padės VTAS). Teismo sprendimo žodžiais, biologinė motina, įrodžiusi, kad iš tiesų yra verta motinos vardo, po kurio laiko galės susigrąžinti dukrelę, o globėjai tada praras teisę į Jogailės globą.
"Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko globos, bet ir globa negali būti staiga nutraukta ir nuovokus vaikas grąžinamas visiškai nepažįstamai biologinei motinai (taip nustatė ir mergytės prieraišumo prie globėjų laipsnį vertinę specialistai), todėl ir buvo priimtas toks sprendimas", - komentavo jį paskelbusi teisėja Rūta Gustienė. Beje, teismo sprendime nebuvo užmiršta, kad paskui Agnę tempiasi neigiamų faktų šleifas: mergina buvo išbraukta iš aukštosios mokyklos studentų sąrašo, teista dėl dokumentų grobimo ir klastojimo slėpusi nėštumą, melavusi, kad motina išvykusi į Angliją. O globėjų charakteristikose tokių "puošmenų" nėra. Tačiau visgi tai nėra globėjų privilegija siekiant gerovės auginamai Jogailei, nes vaiko teises reglamentuojantys įstatymai (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse) vaiko auginimo pirmumą - kaip pareigą - numato jų biologiniams tėvams. Taigi Jogailės likimas - vis dar laiko ir įvairių aplinkybių gniaužtuose. Gerai, kol dar be "karo" spalvos.
* * * * *
"Akistata" domėjosi, kaip į tokią vaiko dalybų istoriją žiūri su ja nesusiję (arba tik dėl tarnybos susiję) žmonės.
Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė: - Tai suaugusiųjų nepadorumo apraiška. Sunku teisingai pasverti, kuri susipriešinusių suaugusiųjų stovykla vertesnė auginti ir auklėti mažylį. Reikia suprasti ir atsitokėjusią gimdyvę, ir mažylį auginančią naują mamą, kuriai vaikelis jau tapęs jos širdies dalimi. Tokiose situacijose turi laimėti sveiko proto padiktuotas sprendimas - abiejų pusių susitarimas, pamiršus ambicijas ir žiūrint tik vaiko interesų.
Rūta ŠAKNAITIENĖ, Marijampolės VTAS ilgametė specialistė: - Vaikai - ne turgaus prekės, kad įsigijus juos būtų galima perdavinėti kitam pirkėjui. Bet suaugusieji kažkodėl įsivaizduoja gyvenantys turgaus taisyklėmis: noriu - imu, noriu - neimu, nes bet kurią minutę galiu persigalvoti. Sunku patikėti, kad melu apipynusi savo motinystę moteris nuo šiol gyvens kitaip. Vis dėlto gimdyvė buvo ne neatsakinga nepilnametė, o rimtus mokslus pradėjusi krimsti studentė.
Laima P., marijampolietė, pažįstanti Jogailės globėjus: - Ši pora, susidomėjusi Jogaile, tiesiog pražydo - lyg būtų laimėjusi gyvenimo loterijoje! Šitaip buvo laukta momento, kada galės suteikti namus atstumtam kūdikiui! Kiek tik matau, jie visada trise - ir tik linksmi ir laimingi! Jogailė labai prisirišusi ir prie savo globėjo, kuris su ja nuolat žaidžia, gatvėmis nešiojasi užsidėjęs ant pečių. O apie tikrąjį Jogailės tėvą net žinių nėra jokių. Vaikui reikalingesnė pilna šeima.
Regina K., Agnės bendradarbė: - Nieko blogo apie Agnę pasakyti negaliu, tačiau manau, kad ji, kartą pasmerkusi savo kūdikį negandoms, neturi teisės jį, pažįstantį tik dabartinius tėvus, traukti iš laimingos šeimos. Agnė turi artimą draugą, galbūt juos sieja artimi santykiai, tad tegul netrukdo Jogailės ir ją iš negandų ištraukusių globėjų laimei - tegul pati susilauks dar vieno vaikelio, kuriam ji bus mama nuo pirmos akimirkos. Juk už padarytas klaidas reikia mokėti.
Mindaugas S., prieniškis darbininkas, užaugęs vaikų namuose: - Ko ta Agnė nenurimsta? Padarė klaidą - viskas. Jeigu ji ir atsikovos dukrelę, tai tegul tik pagalvoja, kuo jai vėliau teisinsis dėl pirmųjų gyvenimo metų pas globėjus ir dėl sauskelnių kūdikių namuose?! Pats patyriau, ką reiškia būti mamos atstumtam. Ji ratais ėjo paskui mane, bet man ji - ne mama. Negaliu atleisti, kad kadaise mane numetė. Buvau nereikalingas, tai nereikia ir dabar: vaikas - ne tortas, kurio nori arba ne. O Agnės tėvai - irgi ne išeitis tai Jogailei. Jie jau įrodė, kaip sugeba auklėti - užaugino melagę ir slapukę beširdę. Kaip jie bendravo su dukra, jeigu neįtarė nėštumo, kaip dažnai matydavosi?
Irenos ZUBRICKIENĖS nuotr.:
- Jogailės likimas - tarp dviejų "stovyklų"
2009 03 23