"Lietuvos žinių" kalbinti žinomi teisininkai prabilo apie būtinybę tobulinti Lietuvos "teisinį mechanizmą", kad vienose - Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko rankose nebūtų sukoncentruota tokia didelė valdžia.
Taip jie įvertino faktą, kad AT pirmininkas Vytautas Greičius domėjosi jam nepavaldaus Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta byla dėl milijonų litų vertės sklypo ir prašė ją atsiųsti į Aukščiausiąjį Teismą, nors Vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos. Po to byla pasuko kita linkme.
2002 metų rugsėjo 23 dieną vilniečiai Česlavas Vasilevskij, Zuzana Jurgelevič, Melanija Gedvidz ir Viktorija Prokopovič laišku kreipėsi į AT pirmininką V. Greičių, kad šis "padėtų apginti pažeistas teises" ir kad "panaikintų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 rugsėjo 10 dienos nutartį". Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti šios nutarties vykdymą.
AT į skundą reagavo žaibiškai: skundas buvo gautas rugsėjo 24 dieną, o 26 dieną Aukščiausiajame Teisme jau buvo parengtas ir tą pačią dieną į Vilniaus apygardos administracinį teismą pristatytas V. Greičiaus nurodymas atsiųsti bylą.
Negana to, AT pirmininkas ryžosi bylą nagrinėjančius teisėjus supažindinti su Č. Vasilevskij ir kitų skundu. Teismų karuselė apsisuko ir Č. Vasilevskij bei jo artimieji iš "mūšio lauko" išėjo kaip laimėtojai, nors ankstesnė Vyriausiojo administracinio teismo nutartis jiems buvo nepalanki.
Virgilijus Valančius, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, paklaustas ar teisėjai pabūgo AT pirmininko autoriteto, tvirtino taip nemanantis, tačiau sakė, kad "bylą pralaimėjusiai šaliai toks įspūdis gali susidaryti". Vis dėlto tai, kad AT pirmininkas dėl bylos nagrinėjimo siuntinėjo raštus, kuriuos teigiama apie padarytus pažeidimus, jis pavadino "tiesiog neįtikėtinu dalyku".
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas "Lietuvos žinioms" sakė, kad AT pirmininkas negali peržiūrėti bylą ar rekomenduoti "teisingiau nutarti".
Išsamiau skaitykite „Lietuvos žiniose“.
