Šiandien spaudos apžvalgoje: Irakas - ar laikas dalytis našta? Vidurio Europos ekonominiai tigrai ir kitos temos. Pirmadienio (08.25) laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Britų dienraštis “Financial Times” perspausdina žinomo Kalifornijos dienraščio “Los Angeles Times” apžvalgininko Ronaldo Braunstino nuomonę, kad prezidentui Bušui laikas pasidalyti našta Irake, kur staiga viskas atrodo blogai - auga amerikiečių nuostoliai, dažnėja antpuoliai prieš Irako ir tarptautinius taikinius. Bušui reikia rinktis iš dviejų blogybių - jei siųs į Iraką daugiau amerikiečių kareivių, Amerikos kariuomenė gali persitempti, o demokratai kritikuos, kad vyriausybė nesugebėjo numatyti Irako atkūrimo sunkumų; jei duos daugiau įgaliojimų Jungtinėms Tautoms, gaus daugiau kareivių mažesne kaina, bet demokratai priekaištaus, kad vyriausybė klydo manydama, jog Irake Amerika susitvarkys viena.
Londono dienraštyje “Times” Timas Heimsas tvirtina, kad Irako atkūrimas iš esmės sėkmingas. Nepaisant karo priešininkų šauksmų, kad Amerika pralaimi taiką Irake, padėtis čia yra patenkinama, jei lygintume su padėtimi Europoje iš karto po Hitlerio žlugimo. Tada niekas neįsivaizdavo, kad sugriautas žemyno ūkis atsikurs taip greitai. Panašiai esą Irake, kur yra penkios svarbiausios atsigavimo prielaidos - anot Heimso, tai gamtos ištekliai, infrastruktūra, įgimtas irakiečių verslumas, ikisadaminio Irako politinio pliuralizmo tradicija bei Sadamo diktatūros paveldas - niekas nenori “Baath” sistemos grįžimo. Negausių “Baath” grupelių pasipriešinimas kažin ar bus nuolatinė problema, ypatingieji būriai anksčiau ar vėliau pagausią patį Sadamą ir šis simbolinis smūgis būsianti paskutinė vinis į režimo karstą, įsitikinęs Timas Heimsas iš “Times”.
Konservatyvus Vašingtono dienraštis “Times” spausdina žurnalo “Insight” redaktoriaus Džeimio Detmerio nuomonę. Jis rašo, kad po Jungtinių Tautų būstinės susprogdinimo Bagdade apie politikos pakeitimą pradėjo galvoti net tie Amerikos vyriausybės nariai, kurie yra labiausiai prisirišę prie idėjos, jog Irakas turi būti “grynai amerikietiškas šou”. Stiprėja erezija, kad reikia didinti Jungtinių Tautų vaidmenį bent jau tam, kad įtikintum kitus, pirmiausia NATO, siūlyti pagalbą kareiviais. Tačiau nėra jokios kalbos apie visos valdžios perdavimą Jungtinėms Tautoms. Pentagono pareigūnai skuba kaltinti “Al Qaeda” ir tarptautinius teroristus, o tai atitinka Bušo pasaulinio karo su terorizmu schemą, tačiau, anot Detmerio, tai nepaaiškina kasdienio smurto, kuris gali pasklisti toliau iš Bagdado ir sunitų trikampio.
Britų kairiojo dienraščio “Guardian” apžvalgininkas Piteris Prestonas rašo, kad pasiekti Iraką buvo lengva, bet sugrįžti - sunku. Jo žodžiais, mirties politika turi vieną niūrią ir suktą taisyklę - vyriausybės populiarumą susina ne kareivių karstai, bet lagaminai namuose tų atsarginių, kurie pakeis žuvusius. Tikras spaudimas kaupiasi belaukiant ir bespėliojant, kas bus.
Dienraščio “Financial Times” korespondentas Geris Klaimanas rašo, kad kai pagrindinės Vidurio Europos akcijų rinkos, pirmiausia Vengrija, lėtina greitį, regione naujas užsienio investicijas pritraukia Baltijos šalys ir Slovakija. Tai sąlygoja ir ūkio ciklas, ir artima Europos Sąjungos narystė bei galimas euro įvedimas, žemos palūkanų normos ir kapitalo rinkos gilėjimas. Pirmauja Slovakija, kurios rinkos kapitalizacija siekia 3,5 milijardo dolerių, Talino akcijų biržos indeksas per pusmetį pakilo 22 procentus, Latvijos kapitalizacija yra 900 milijonų dolerių ir pakilo beveik 40 procentų; Lietuvos akcijų rinkos kapitalizacija siekia 2,5 milijardo dolerių, po euroreferendumo pakilo 67 procentus.
Dienraštis “International Herald Tribune” skelbia korespondento Maiklo Vainzo pasakojimą apie vieną paskutinių Estijos miško brolių 81 metų Alfredą Karmaną iš Vyrumos. Buvusių bunkerių duobėse prie savo kaimo jis dabar žaidžia slėpynių su savo anūkais, tačiau pokarį slėpynės buvo tikros. Karmanas neslepia, kad jam labiau patinka vokiečiai: “Užkariautojai iš Vakarų norėjo mus pavergti, o užkariautojai iš Rytų - sunaikinti”. Per karą Karmaną mobilizavo vokiečiai ir jis septynis mėnesius kariavo Rytų fronte, po karo tarybų valdžia įsakė visiems estų kareiviams užsiregistruoti. Jo brolis užsiregistravo ir buvo išsiųstas į Vorkutą, Karmanas nusprendė, kad geriau mirti miške su ginklu rankoje. Jis prisijungė prie aštuoniolikos partizanų būrio, kaimynų latvių partizanai išmokė gyvenimo miške - kaip mėtyti pėdas, kasti ir paslėpti bunkerius. Pirmais partizanavimo metais Karmanas prarado ranką, tačiau išsislapstė miškuose 8 metus, kol galop buvo pagautas, tuomet praleido kalėjimuose ir lageriuose dešimtis metų, leidimą grįžti į gimtąjį kaimą jis gavo tik 1981 metais.
Rusijos dienraščio “Moscow Times” korespondentė Frančeska Mereu rašo apie priešrinkiminę politinių partijų mugę Maskvos manieže. Mugė pavadinta “Partijos akis į akį su žmonėmis”, o manieže į kairę ir į dešinę nuo įėjimo atitinkamai išdėstyti komunistų partijos ir prezidento Vieningos Rusijos partijos stendai. Abi partijos pirmauja nuomonės apklausose, o pensininkė Tatjana Orlova žurnalistei pasakė, kad partijų stendus dideliame pastate lengva rasti be žemėlapio - kur raudonos vėliavos, ten komunistai, kur rudi lokiai - ten Kremliaus vienybininkai. Prieš mugės atidarymą 27 partijos iškilmingai pasirašė pasižadėjimą per rinkimų vajų elgtis dorai, t.y. nenaudoti prieš varžovus melagingos kompromituojančiuos medžiagos, nesinaudoti ryšiais su valdžia ir nepapirkinėti rinkėjų. Rusijos Dūmos rinkimai numatyti gruodžio 7 dieną.
“Guardian” mokslo korespondentas Timas Redfordas rašo, kad išspręstas prancūzų paradoksas - kodėl ši vyną maukianti ir kruasanus žiaumojanti tauta išlieka liekna ir sveika, kai sveikatos manijos apsėsti amerikiečiai tunka ir kenčia nuo širdies ligų. Mokslininkai metodiškai tyrė cukraines, valgyklas, picerijas, kinų restoranus ir sunkiojo roko kavines abiejose šalyse ir rado atsakymą - prancūzai lieknesni, nes valgo mažiau, o valgo mažiau, nes mažesnės porcijos restoranuose. Tik 7 procentai prancūzų turi viršsvorį, o tarp amerikiečių tokių - per 20 procentų. Prancūzai rūko stiprias cigaretes “Gitanes”, valgo riebiai - dešras, antį, žąsies kepenėles, kamamberą - užsigeria vynu, baigia vakarienę konjaku. Bendras prancūzų ir amerikiečių mokslininkų tyrimas parodė, kad vidutinė restorano porcija Paryžiuje sveria nepilnus 300 gramų, o Amerikoje - 350 gramų, arba 25 procentais daugiau. Paryžiuje tik sunkiojo roko kavinių tinklas vaišina amerikietiško dydžio porcijomis.
