Trečiadienį (09.17) Vakarų laikraščiai rašo apie Švedijos euro referendumo pagirias, aptarinėja palestiniečių lyderio Jasero Arafato ateitį ir nagrinėja iš Maskvos Didžiojo teatro atleistos balerinos Anastasijos Volčkovos dietą. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius
Europos politika seniai neatrodė tokia sujaukta ir paini, - rašo dienraščio “Financial Times “apžvalgininkai Džordžas Parkeris ir Kventinas Pylas. Kai Švedijoje rinkėjai tvirtai atmetė eurą, Vidurio Rytų Europoje septynios iš aštuonių naujokių didele persvara balsavo už stojimą į Europos Sąjungą. Nors Sąjunga yra naujokėms aiškiai patrauklus klubas, jo viduje stiprėja įtampa tarp didelių ir mažų valstybių, tarp turtingesnės šiaurės, kuri moka daugiau mokesčių, ir skurdesnių pietų, kuriems reikia dotacijų. Plėtra kitais metais tik aštrina šią trintį. Lygia greta rengiama Europos konstitucija, o vyriausybės dar neįstengia įveikti transatlantinio barnio dėl Irako padarinių. Dauguma naujų narių palaikė Didžiąją Britaniją, Italiją ir Ispaniją, kurios rėmė Amerikos puolimą Irake nepaisydamos stipraus Sąjungos kūrėjų Vokietijos ir Prancūzijos pasipriešinimo. Tuo pačiu metu euro zonoje - ūkio nuosmukis, o Vokietija ir Prancūzija pažeidžia stabilumo pakto reikalavimus. Europos Sąjungos laukia sunkus pasirinkimas - arba leisti Sąjungą sukūrusioms šešioms valstybėms bendradarbiauti glaudžiau, arba judėti lėčiausios narės greičiu - pastarasis variantas kažin ar priimtinas, tad įvairių greičių Europa darosi vis realesnė, - teigia “Financial Times” apžvalgininkai.
Amerikos dienraščio “Washington Post” apžvalgininkė En Eplbaum straipsnyje “Užsispyrę švedai ir “vieninga” Europa” siūlo pabandyti įsivaizduoti, jog dėl ko nors vieną nuomonę Amerikoje turi Baltieji rūmai, Kongresas, “Washington Post”, “New York Times”, “Wall Street Journal”, televizijos ABC, CBS, CNN, “Fox”, bendrovės “Microsoft” ir “Ford”, Niujorko akcijų birža - “jei galite tai įsivaizduoti, suprasite, kaip Švedijoje buvo agituojama už eurą”, - rašo Eplbaum. Tačiau švedai balsavo “ne” net po ministrės Anos Lind nužudymo. Tokie dalykai Europoje vyksta ne pirmą kartą - valstiečių maištų tradicija dar ne visai neišnyko, prieš dešimt metų danai atmetė eurą nepaisydami politikų, spaudos ir verslo spaudimo, ne taip seniai airiai atmetė kitą Europos sutartį. Eplbaum siūlo pagalvoti, kaip amerikiečiai vartoja žodį “Europa” - tai kažkas viena, antiamerikietiška ir socialistiška. Taip nėra - Europos nuomonės įvairios, nors Paryžius, Briuselis ir Berlynas apsimetinėja, kad ne. Danijai, Italijai, Portugalijai ir Ispanijai vadovauja politikai, neturintys socialistų partinių bilietų, Švedijoje, Britanijoje ir Airijoje apstu žmonių, įtariai žiūrinčių į Europos biurokratiją.
Dienraštis “Washington Post” rašo, kad Jaseras Arafatas vėl laimi. Dauguma palestiniečių supranta, jog Arafatas neatves į nepriklausomą valstybę taikos derybomis, ir palestiniečių savivaldoje jau metus bręsta sukilimas prieš septyniasdešimtmetį vadovą. Atrodytų, kad Izraelio sprendimas jį pašalinti padės palestiniečių reformininkams, tačiau įvykiai rodo ką kita - Arafatas tik sustiprėjo ir perėmė diplomatinę iniciatyvą iš Izraelio ir Amerikos. Vienintelis tinkamas kelias - raginti palestiniečius išsirinkti kitą vadovą. Palestiniečiai tai turi padaryti patys. Taikos šalininkams sunku kęsti Arafato obstrukcionizmą ir susitaikyti su mintimi, kad tai gali tęstis dar ilgai ir toliau bus beprasmiškai žudomi palestiniečiai bei žydai, tačiau Izraelio įsikišimas ištremiant ar nužudant Arafatą tik atidės dieną, kai palestiniečių vadovybė pasikeis į gerą.
Konservatyvus dienraštis “Wall Street Journal” rašo, kad iliuzijos dėl Arafato turi baigtis. Žinoma, užsienio reikalų ministras Kolinas Pauelas privalo kalbėti, kad Arafato ištrėmimas ar nužudymas sukels arabų pasipiktinimą, kad tai nepadės taikos procesui ir taip toliau, ir taip toliau, - rašo “Journal”, bet ironiška, jog Pauelas kalbėjo Bagdade, kur atsidūrė todėl, kad prezidentas Bušas nusprendė, jog Vakarai turi liautis apsigaudinėti dėl globalinio terorizmo prigimties - panašiai turinčios baigtis iliuzijos ir dėl Arafato, - tvirtina “Wall Street Journal”.
Dienraštis “New York Times” rašo, kad Saudo Arabija finansuoja palestiniečių teroristinę organizaciją “Hamas”. Prieš metus vienas iš “Hamas” vadų Chalidas Mišalas lankėsi labdaros konferencijoje Rijade ir kalbėjosi su sosto įpėdiniu princu Abdula - faktiniu šalies vadovu. Pagal į Izraelio kariškių rankas esą pakliuvusį “Hamas” dokumentą, Mišalas padėkojo princui už finansinę pagalbą, kurios nesutrukdė Amerikos spaudimas. “New York Times” rašo, kad Amerikos ir Izraelio pareigūnų vertinimais Saudo Arabijos pinigai sudaro pusę dešimties milijonų dolerių metinio “Hamas” biudžeto. Saudo Arabijos vyriausybė neigia finansinius ryšius su teroristais, tačiau pripažįsta, kad atskiri piliečiai gali duoti pinigų labdarai. Labdaringų palestiniečių organizacijų vardai dažnai keičiasi, neįmanoma nustatyti, ar jos susijusios su “Hamas”, “o karalystėje nemandagu klausti apie labdaringos organizacijos tikslus, tad saudai to nedaro”, - sako “New York Times” cituojamas neįvardytas saudų pareigūnas.
Britų dienraštis “Guardian” praneša apie Maskvos Didžiojo teatro sprendimą atleisti baleriną Anastasiją Volčkovą, nes ji esanti per aukšta, per sunki ir partneriai nebegali jos pakelti. “Baleriną didžia daro ne ūgis”, - per televiziją pasakė Volčkova. Ji pažįstama daugeliui rusų iš madų žurnalų viršelių ir reklamų skydų. Kito britų dienraščio “Independent” korespondentas Maskvoje Hjū Makleodas rašo, jog balerina tvirtina, kad Didžiojo teatro vadovybė surengė prieš ją sąmokslą ir paslėpė jos partnerį tyčia siekdama neleisti jai šokti. Teatras tvirtina, kad Volčkovos parneris Jevgenijus Ivančenka atsidūrė ligoninėje po to, kai susižeidė nugarą ją bekeldamas. Žinių agentūrai AP Volčkova pareiškė, kad teatro vadovybė ją persekioja, nes ji priklauso prezidento Vladimiro Putino partijai “Vieninga Rusija”. Hjū Makledoas rašo, kad Volčkova prisipažino esanti neabejinga ledams, tačiau pabrėžė, jog renkasi nuriebintus jogurto ledus. Tačiau už Atlanto dienraštyje “New York Times” Sofija Kiškovski iš Maskvos perduoda Volčkovos žodžius, kad ji ledų dabar nebevalganti, juos pakeitę špinatai ir daržovės. Volčkovos spaudos atstovė Gela Naminova tvirtina, kad balerina yra 169 centimetrų ūgio ir sveria 50 kilogramų. Ji paneigė spaudos tvirtinimus, esą Volčkova vos ne dviejų metrų aukščio. “Ji - jauna, šiuolaikinė moteris, avi batus aukštais kulniukais”, - ūgio skirtumą aiškino balerinos spaudos atstovė.
