Savaitgalį Vakarų dienraščiai komentavo Rusijos ir Jungtinių Valstijų prezidentų susitikimą ir sprendė - kiek nuoširdi deklaruojama prezidentų draugystė? Užsienio žurnalistai suspėjo apsvarstyti, kaip atsilieps Europai elektros tiekimo sutrikimai Italijoje. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Davidas Sangeris pažymi, kad abu prezidentai stengėsi atrodyti vieningi, ypač kovoje su terorizmu ir atominių ginklų platinimu. Abu prezidentai pabrėžė šiltus savo asmeniškus santykius. “Aš jį mėgstu. Jis geras bičas”, - apie Putiną sakė Bushas. Bet nesutarimų netrūksta. Nors Putinas žadėjo Iranui “mandagiai pasakyti”, kad būtina įsileisti tarptautinius inspektorius, Bushui jis pasakė, kad Rusija toliau padės Iranui statyti atominę elektrinę. Tai rodo, kad, nepaisant dvejus metus trunkančių pokalbių su Maskva, Bushui nepavyko įtikinti Putino, kad tokia parama gali padėti Iranui sukurti atominį ginklą. Putinas taip pat atsiribojo nuo amerikiečių veiklos Irake, kol nebus priimta nauja saugumo tarybos rezoliucija. Bushas švelniai užsiminė apie padėtį Čečėnijoje, sakydamas, kad reikia politinio susitarimo, teisėtų rinkimų ir pagarbos žmogaus teisėms. Rusijos prezidentas siūlė Vašingtonui suteikti Šiaurės Korėjai saugumo garantijų mainais į Pchenjano atominės programos sustabdymą. Bushas atsisakė.
Dienraščio “Washington Post” apžvalgininkė Dana Milbank susitikimą vertina panašiai. Pasak jos, nors Putinui atrodė negaila išreikšti paramą Vašingtono siekiams atkurti Iraką ir stabdyti atominių ginklų plitimą, konkrečių įsipareigojimų iš jo išgauti nepavyko. Bushas tikėjosi susilaukti kokios nors Rusijos paramos, Irako, Irano arba Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Busho teigimu, svarbiausia buvo tai, kad abu prezidentai patvirtino įsipareigoją kartu kalbinti Iraną atsisakyti savo atominių ambicijų. Anot aukšto rango Busho vyriausybės pareigūno, Maskvos požiūris kinta. Nebesakoma - “jūs, veidmainiai, tik norite išstumti mus iš rinkos”. Dabar sakoma - “aptarkime šį klausimą”. Irako atžvilgiu, nors Putinas atsisakė svarstyti kokį nors finansinį arba karinį indėlį be naujos rezoliucijos, atrodė, kad jis pritarė Busho nuostatai, jog irakiečiams valdžią reikia atiduoti tvarkingai ir laipsniškai. “Tai sudėtingas procesas, kuriam reikia padėti solidų teisinį bei administracinį pamatą, ir jis turi vykti laipsniškai,” - kalbėjo Putinas.
Tyrimų institutas “Stratfor” nagrinėja prezidentų susitikimo reikšmę Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiams. “Stratfor” teigimu, Putinas vėl nusprendė gaivinti Rusijos įtaką pasaulyje. Tam reikia JAV paramos. Kita vertus, rusai nenori atrodyti Vašingtono padlaižiai. Dėl to kartais tenka šlietis prie Prancūzijos ir Vokietijos. Paprasti rusai įsitikinę, kad nuo šaltojo karo pabaigos Rusija Jungtinėms Valstijoms padarė daugybę nuolaidų, pradedant rusų karių atitraukimu iš Vidurio ir Rytų Europos bei nutarimu neprieštarauti trijų Baltijos šalių ir kitų Rytų Europos valstybių stojimui į NATO, baigiant parama karui Afganistane. Tačiau rusams atrodo, kad Rusijai tai neatsipirko. NATO pajėgos netrukus atsidurs 80 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, JAV Kongresas vis nepanaikina 1974 metų Jacksono-Vaniko įstatymo, kuris numatė Maskvai prekybos sankcijas už trukdymą žydams emigruoti. Putinas norėtų, kad Jungtinės Valstijos liautųsi pažeidinėjusios 1997 metų sutartį, kuri draudžia ilgalaikį karių dislokavimą Vidurio ir Rytų Europoje. Amerikiečiai šiuo metu planuoja savo karius išdėstyti Lenkijos rytuose, Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose, Estijoje ėmė veikti galingas amerikiečių radaras. Putinas taip pat nenori, kad Vašingtonas trukdytų NVS šalių integracijai. Putinas, pavyzdžiui, nepatenkintas Amerikos ambasadoriaus Ukrainoje pareiškimu, kad jei Kijevas jungsis prie Rusijos ūkio erdvės, tai esą gali trukdyti Ukrainai tapti NATO nare. Putinas norėtų prisivilioti daugiau užsienio kapitalo ir praskiesti Rusijos oligarchų įtaką; norima priversti “Jukos” parduoti kontrolinį akcijų paketą amerikiečių arba britų bendrovei. Mainais į investicijas Rusija teiktų pirmenybę amerikiečių energetikos poreikiams. Savo ruožtu Busho vyriausybė, atrodo, dar neturi nuoseklios politikos Maskvos atžvilgiu, rašo “Stratfor” analitikai. Kai kurie vyriausybės nariai mano, kad Rusijai nereikia daryti jokių nuolaidų - esą Rusija tiesiog neturi pasirinkimo ir bus priversta paklusti Vašingtonui. Ši strategija turi savo ribas, kaip parodė nesutarimai dėl Irako. Kiti siūlo padaryti Rusiją “jaunesne partnere”, nes ji naudinga Amerikos verslo ir geopolitikos interesams. Čia kalbama visų pirma apie energetiką. Rusija taip pat galėtų perimti iš Britanijos tarpininkės tarp Vašingtono ir Europos vaidmenį, mano “Stratfor” analitikai.
Britų dienraštis “Times” komentuoja pastarųjų savaičių elektros sutrikimus Amerikoje ir Europoje. Bėdos prasidėjo Šiaurės Amerikoje, kur rugpjūčio mėnesį elektros neteko 50 milijonų žmonių. Po to sutriko elektra Britanijos pietuose, Danijoje ir Švedijoje. Savaitgalį Italijoje elektros neteko beveik 57 milijonai žmonių. Sutrikimai verčia abejoti elektros laidų saugumu ir patikimumu. Italijos elektros sutrikimą, atrodo, lėmė dviejų linijų sutrikimas Šveicarijoje, kur vyko audros. Būtina ištirti elektros linijų patikimumą, ar negalima geriau jų apsaugoti nuo audrų arba teroristų išpuolių. Būtina taip pat aptarti Italijos energetikos sistemos ateitį. Jau vasarą Italijoje trūko elektros. Jeigu šalis nesiims priemonių elektros pasiūlai padidinti, jos įmonės ir piliečiai ateityje vis dažniau gali likti be elektros. Nors energetikos rinka liberalizuojama, atsakomybę už elektros tiekimą turi prisiimti kiekvienos šalies vyriausybė, mano “Times” redaktoriai. Taip pat verta pagalvoti, ar išmintinga tiek priklausyti nuo Prancūzijos atominių elektrinių. Žinodamos, kad galima pasikliauti Prancūzija, kitos šalys apsileido svarstydamos savo energetikos ūkio plėtrą, rašo “Times” redaktoriai.
Britų dienraščio “Daily Telegraph” redaktorių teigimu, katastrofos sužadina primityviausias žmonių savybes - prasidėjus žemės drebėjimui net protingiausi verslininkai kryžiuoja pirštus ir kreipiasi į dievus. Panašiai su elektros sutrikimais. Milijonus vakarykščio sutrikimo paveiktų italų apėmė vienas primityviausių žmonijos instinktų - kaltinti svetimuosius. Pirmiausia imta kaltinti prancūzus, po to visi ėmė pykti ant šveicarų. Šiandien spėjama, kad elektros linijos nutrūko medžiui užvirtus ant laidų prie Šveicarijos miestelio Bruneno. Laikyti šios puikiai tvarkomos šalies vyriausybę kalta už elektros sutrikimą būtų negražu, mano redaktoriai. Briuselio pareigūnai irgi pasidavė primityviems instinktams. Elektros sutrikimas, girdi, rodo, kad būtina sustiprinti Europos integraciją, teigė Europos Komisijos įgaliotinė energetikai Loyola de Palacio. Kaip tai būtų padėję išvengti sutrikimo, atsižvelgiant į tai, jog Šveicarija Europos Sąjungai nepriklauso - neaišku. Kita vertus, energetikos rinkų liberalizavimas padėtų tokių sutrikimų išvengti - šalys būtų mažiau linkusios priklausyti tik nuo vieno elektros šaltinio, rašo “Daily Telegraph” redaktoriai.
Britų dienraščio “Financial Times” puslapiuose Fredas Kapneris, Tobias Buckas ir Robertas Grahamas tvirtina, kad elektros sutrikimas byloja apie rimtesnes Europos energetikos problemas. Net Prancūzija, kurios atominėse elektrinėse dažniausiai gaminama daugiau elektros, nei reikia, vasarą buvo privesta importuoti elektrą uždarius daugybę elektrinių dėl problemų, susijusių su sausra ir kaitra. Italija jau seniai perspėjama imtis reformų ir sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamos elektros bei modernizuoti savo tinklą. Italija pastaraisiais dešimtmečiais nepasistatė pakankamai naujų elektrinių, 1987 metais italai referendumu užkirto kelią atominės energetikos plėtrai. Dėl to elektra Italijoje 25 procentais brangesnė nei Europoje apskritai, rašo straipsnio autoriai dienraštyje “Financial Times”.
