Penktadienio (07.18) užsienio laikraščiuose - reikalavimai, kad atsistatydintų Pekino paskirtas Honkongo vadovas, Šiaurės Korėjos grasinimai. Pasitaikė ir komentaras apie Lietuvos ūkio pažangą. Vakarų spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Jeigu Šiaurės Korėja neblefuoja, galimas daiktas, kad ji jau turi plutonio šešioms atominėms bomboms, perspėja dienraštis “New York Times”. Išskyrus karą, kurio niekas nenori, vienintelis būdas užkirsti tam kelią - tai diplomatija. Busho vyriausybė turėtų sveikinti Kinijos pastangas tarpininkauti ir pasirengti pasitarimams dėl visuotinio susitarimo sustabdyti Šiaurės Korėjos atominę programą mainais į tarptautinę paramą ir saugumo garantijas. Anot dienraščio redaktorių, Šiaurės Korėjos įžūlumas sugadino ankstesnių pasitarimų atmosferą. Pchenjanas reikalavo per daug. Kita vertus, tai rodė, kad Šiaurės Korėja nori susitarimo. Belieka Vašingtonui pasiūlyti savo variantą. Vašingtonas turi sumaniai derinti grasinimus su diplomatinėmis priemonėmis. Bushas, aišku, nenori Šiaurės Korėjos papirkti, bet diplomatija ne visada švarus dalykas. Siekiant sustabdyti Šiaurės Korėjos atominę programą, geriau pasikliauti diplomatija negu karu, teigia “New York Times” redaktoriai.
Dienraštis “Boston Globe” mano, kad Busho vyriausybės politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu jau seniai tapo nerealistiška. Tačiau atsižvelgiant į naujausius Pchenjano grasinimus, akivaizdu, kad Busho politika kelia grėsmę ir valstybės saugumui. Jeigu Bushas mano, kad jis gali toliau nepaisyti Pchenjano grasinimų ir kvietimų derėtis, ekonomiškai silpna Šiaurės Korėja gali imti pardavinėti atominius ginklus teroristams. Jokios blokados nesustabdys mažų plutonio kiekių perdavimo teroristams. Neturime pasirinkimo - privalome tartis su Pchenjanu. Azijos šalys nepritars jokiems karo veiksmams. Šiaurės Korėja prašo susitarimo su Vašingtonu, kad Jungtinės Valstijos jos nepuls, netrukdys jos ūkio plėtrai, nemėgins nuversti jos vyriausybės, netrukdys santykiams su Pietų Korėja ir tieks elektrą pagal 1994-ųjų metų sutartį su Clintono vyriausybe. Mainais į tai būtų sustabdyta atominė programa ir raketų bandymai, galėtų grįžti tarptautiniai inspektoriai. Toks susitarimas būtų naudingas abiem pusėms, mano “Boston Globe” redaktoriai.
Dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai prisijungia prie tų, kurie reikalauja Pekino paskirto Honkongo administratoriaus Tungo Chee-hwa (Tungo Či Hua) atsistatydinimo. Du jo ministrai jau atsistatydino, bet Tungas atsisako, žadėdamas labiau atsižvelgti į pageidavimus srities gyventojų, kurių beveik pusė milijono neseniai viešai demonstravo prieš jo politiką. Tungas siūlė ir kelias nuolaidas, atidėjo įstatymo dėl antivalstybinės veiklos įgyvendinimą, ministras, atsakingas už prastą sveikatos politiką prasidėjus SARS epidemijai, pašalintas iš komisijos, kuriai pavesta šį reikalą ištirti. Galbūt netrukus Tungas netgi susitiks su demokratijos šalininkais, kurių taip nekenčia. Tungas supranta, kad dabar jis išliks pareigose tik labiau atsižvelgdamas į piliečius. Bet Tungo Chee-hwa suluošinimas reikš, kad svarbios problemos - pvz., augantis biudžeto deficitas - liks neišspręstos. Be to, Tungas lieka Pekino statytiniu, o Pekinas, atsižvelgdamas į Tungo klaidas, ko gero, dabar mėgins Honkongą valdyti pats, aišku, su Tungu, kaip marionete. Tai padėtį tik pablogins. Pekinas nesupranta Honkongo sėkmės recepto - laisvosios rinkos. Tungas turėtų pasiklausyti piliečių balso, atsistatydinti ir užleisti vietą savo pavaduotojui Donaldui Tsanui. Šiandien Tungas Chee-hwa dar galėtų pasitraukti garbingai ir užtikrinti srities stabilumą, rašo “Wall Street Journal” redaktoriai.
Britų dienraščio “Financial Times” puslapiuose Jamesas Kynge’as ir Angela Mackay primena, kad Pekinas buvusio Honkongo gubernatoriaus, Britanijos paskirto Chriso Patteno nekentė, nes jis skatino piliečius tikėtis daugiau demokratijos. Šiandien Pekinas nepatenkintas dėl to, kad dabartinis srities valdytojas Tungas Chee-hwa nesugebėjo tų piliečių lūkesčių numalšinti. Kaip Tungas ir Pekinas šį savaitgalį nutars šį klausimą spręsti, atskleis ir naujosios Kinijos vadovų kartos charakterį. Kitų Kinijos miestų, kurie patys siekia įgyvendinti Honkongo sėkmės receptą, vadovai atidžiai stebės, kiek laisvės Pekinas duos Honkongui. Gali būti, kad ir kitur Kinijoje bus reikalaujama daugiau demokratijos. Pekino padėtis sudėtinga - viena vertus, jis turi tesėti savo pažadą Honkongui suteikti daug autonomijos, kita vertus, jis nenori, kad sritis pakirstų komunistų valdžią ir taptų vakarietiškos demokratijos pavyzdžiu. Tačiau dešimtys tūkstančių piketuotojų būtent vakarietiškos demokratijos ir reikalauja. O siena tarp žemyno ir Honkongo nyksta, rašo J. Kynge’as ir A. Mackay.
“Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje”, - šiandien rašo žurnalas “Economist”. Kur prasidėjo eksporto bumas, kur infliacija nulinė, valiuta tvirta kaip mūras, nedarbas mažėja ir biudžete - perteklius? Lietuvoje, kurios ūkis pernai išaugo 6,7 procento, kurios metinis ūkio augimas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 9,5 proc., kurios ūkis šiemet ir kitais metais, pasak Tarptautinio valiutos fondo, išaugs apie 6 procentus. Tam pagrindus padėjo skausmingos reformos, kurių imtasi po Rusijos krizės 1998-aisiais. Lietuvoje, kur iki tol ūkio permainos vyko lėčiausiai iš visų Baltijos šalių, ūkis 1999 metais smuko net 4 procentus. Tačiau Lietuva pasitaisė, pagreitino privatizaciją, pagerino mokesčių surinkimą ir sumažino Vyriausybės išlaidas, sykiu ir biudžeto deficitą. Ūkis greit atsigavo. Nors Baltijos šalys yra skurdžios, palyginti su kitomis kandidatėmis į Europos Sąjungą, jos greitai vejasi, rašo žurnalas “Economist”.
Britų dienraštis “Independent” komentuoja Britanijos premjero Tony Blairo kalbą Jungtinių Valstijų Kongrese. Joks Britanijos premjeras po Winstono Churchillio neturėjo tokio amerikiečių dėmesio, kaip vakar turėjo Blairas. Tačiau Blairas praleido progą griežčiau pasisakyti už tas “bendrąsias vertybes,” kurias jis linksniavo, mano dienraščio redaktoriai. Anot jų, Blairas praleido progą pakritikuoti Ameriką, kuri skelbia visų žmonių lygybę, tačiau to principo netaiko santykiuose su kitomis šalimis, arba nepripažindama įtariamiems teroristams tų pačių teisių, kurias turi Amerikos piliečiai. Jis galėjo paprasčiausiai paklausti, pavyzdžiui, kodėl Gvantaname laikomi kaliniai neturi teisės nuosprendžių apskųsti - tai svarbi teisingumo dalis. Anot redaktorių, Amerika elgiasi, kaip nelygi kitoms šalims labiau teršdama atmosferą, dotuodama savo žemdirbius ir taikydama plieno muitus, nors kitoms šalims liepia dotacijas ir muitus panaikinti. Dar vienas pavyzdys: karas su Iraku. Blairas turėjo atkreipti Amerikos dėmesį į tai, kad neapdairu į Irako atkūrimą neįtraukti kitų šalių. Jungtinių Tautų dalyvavimas Irako atkūrime padėtų išsklaidyti įtarimus dėl Vašingtono kėslų. Blairas galėjo pasakyti taip: Amerika pasisako už puikias vertybes, tačiau kai ji išsigąsta, ji pamiršta į jas atsižvelgti. Principų reikia laikytis būtent tada, kai jų laikytis sunku. Jeigu Jungtinės Valstijos nori įgyti pasaulio pasitikėjimą, jos turi gerbti tas “universalias vertybes” net tada, kai jos prieštarauja valstybės interesams, rašo dienraščio “Independent” redaktoriai.
Vokiečių dienraščio “Sueddeutsche” puslapiuose Frankas Nienhuysenas pažymi, kad daugelis valstybių pažeidinėja atominio ginklo neplatinimo sutartį. Sutartis turėjo padaryti pasaulį saugesnį, tačiau šiandien pavojus gresia pačiai sutarčiai. Kai Indija ir Pakistanas tapo atominėmis valstybėmis, galima buvo pasiguosti, kad jos sutarties taip niekad ir nepasirašė. Izraelis taip pat ne. Šiaurės Korėjos šios sutarties atsisakymas sausio mėnesį buvo žingsnis atgal. Dabar apie tokią galimybę užsiminė Iranas. Tokį nutarimą savo spaudimu galėtų sustabdyti nebent Jungtinės Valstijos. Savo politiką Irano atžvilgiu šiek tiek pakeitė ir Maskva. Putinas pasakė neduosiąs Iranui atominių strypų, kol nebus užtikrinta, kad jie bus naudojami taikiems tikslams. Bet Vašingtonas sutarties pats nepaiso, kurdamas mažas atomines bombas, teigia F. Nienhuysenas.
