Pirmadienį (10.20) užsienio žurnalistai rašo apie NATO ateitį, pabėgėlių iš Lietuvos Londone pralaimėtą bylą, būsimus pirmuosius rinkimus Saudo Arabijoje ir svarsto, kodėl Jungtinės Valstijos skolinasi pinigų iš Indijos ir Kinijos. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Dienraščio “Wall Street Journal” komentaras perspėja apie savarankiškų gynybinių organizacijų Europoje pavojų NATO vienybei. Santarvė yra demokratijų sąjunga, tikroji pasiryžusiųjų koalicija, tad gali egzistuoti, kol narės lieka vieningos. Jei Europos vyriausybės toliau spirsis kurti konkuruojančią Europos karinę organizaciją, Amerika negalės išgelbėti vienintelės Vakarus vienijančios struktūros. Tai suvokia kai kurie europiečiai, ne paskutinėje vietoje Prancūzijos prezidentas su užsienio reikalų ministru, taip pat jų šiaurinis aidas - Belgijos vyriausybė. Prancūzai ir belgai siekia būtent konkurencijos. Neturi būti abejonių, kad jų planas kurti nepriklausomą Europos gynybos organizaciją su atskiru štabu iš esmės taikosi sugriauti transatlantinį tiltą. Šiandien Briuselyje susitinkantys NATO ambasadoriai turi tai suprasti. “Wall Street Journal” primena, kad susitikimą sušaukė Amerikos NATO ambasadorius Niklas Bernsas, kuris pereitą savaitę tiesiai pareiškė, kad atskiros gynybos struktūros kūrimas yra “labai rimta grėsmė NATO ateičiai”.
Britų dienraštis “Daily Telegraph” praneša apie politinio prieglobsčio prašytojų iš Lietuvos pralaimėtą bylą. Vilniečių Anufrijevų šeima pralaimėjo ieškinį, reikalaujantį kompensacijos už esą nepatogų butą Londone, kurį jiems skyrė savivaldybė. Buto laiptai buvę per statūs, todėl senyva Alos Anufrijevos motina Matriona negalėjusi visavertiškai dalyvauti šeimos gyvenime ir 2001-aisiais mirė. Pagal ieškinį Londono rajono savivaldybės sprendimas skirti nepatogų butą pažeidė Žmogaus teisių konvencijos aštuntąjį straipsnį, garantuojantį teisę į pagarbą šeimai. Bylinėjimasis truko penkerius metus, Anufrijevų advokatai ir teismo išlaidos britų mokesčių mokėtojams kainavo ketvirtį milijono dolerių, kol apeliacinis teismas galutinai atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, jog Londono savivaldybės sprendimas nė iš tolo nepažeidė aštuntojo straipsnio. Vilniaus Markučių rajono gyventojai Anufrijevai atvyko į Didžiąją Britaniją ir paprašė politinio prieglobsčio, nes Lietuvoje jautėsi persekiojami dėl tautybės. Politinio prieglobsčio jie negavo.
Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas straipsnyje “Drąsūs arabų mąstytojai” rašo apie pokalbį su Saudo Arabijos diplomatu, kuris paklausė: “Ar žinote, kokių žmonų dabar ieško saudžių vyrai? - Ne, nežinau, kokių? - Dirbančių moterų”. Frydmenas prisiminė šį pokalbį, kai perskaitė, jog po metų Saudo Arabijoje bus pirmi tikri savivaldybių rinkimai. Daug kas manė, kad čia greičiau snigs, negu bus rinkimai, tačiau arabišką sistemą griauna trys veiksniai. Pirma, nekylant naftos pajamoms, nėra iš ko kurti darbo vietas, kai gyventojų skaičius auga labai greitai (todėl ieškoma uždirbančių žmonų). Antra, Irako karo sukrėtimas - su visomis dabartinėmis problemomis Bagdade kiekvienas arabų režimas pradeda ruoštis galimybei, kad per kelerius metus Irake bus laisvi rinkimai. Tačiau trečia priežastis yra arabų pasaulį purtantis žemės drebėjimas - arabų mokslininkai, pirmiausia sociologai, pradėjo idėjų karą aiškindami, kaip stipriai atsiliko musulmonų pasaulis. Pasak vieno pranešimo, dėl laisvės, išsilavinimo stokos ir moterų beteisiškumo 22 arabų valstybių bendras vidaus produktas kartu paėmus mažesnis už Ispanijos.
Britų dienraštis “Guardian” spausdina knygos “Naujas didysis žaidimas” autoriaus Lutco Klevemano nuomonę, kad karo su terorizmu dingstimi Amerika stiprina savo naftos interesus Kaspijos jūros regione. Praėjo beveik dveji metai, kai pirmieji amerikiečių kareiviai atvyko į Kirgiziją ir jie vis dar čia. Palapines pakeitė betoniniai pastatai, bet amerikiečiai sako pasitrauksią tik įveikus “Al Qaeda”. Amerikos prezidentas Džordžas Bušas panaudojo kariuomenės išdėstymą Vidurio Azijoje per Afganistano karą sustiprinti šaltojo karo pergalei prieš Rusiją, stabdyti Kinijos įtakos augimą ir užveržti kilpą apie Iraną. Klevemano nuomone, ši geopolitinė ruletė, kurioje dalyvauja korumpuoti Saudo Arabijos naftos šeichai, tik sukurs daugiau teroristų.
Amerikos sostinės dienraštis “Washington Post” spausdina ekonomisto Keneto Rogofo svarstymus apie Amerikos biudžeto deficitą. Ar ne keista, kad Jungtinės Valstijos šiemet ruošiasi pasiskolinti iš pasaulio per 500 milijardų dolerių? Dar keisčiau, jei daug skolinamasi iš tokių šalių kaip Indija ir Kinija - ten gyvena per 2 milijardus žmonių ir dauguma jų uždirba mažiau nei dolerį per dieną. Žinoma, yra priežasčių, kodėl pinigai teka šia kryptimi, o ne priešingai. Pirmiausia Amerika tradiciškai padoriai elgiasi su užsienio investuotojais, jos ūkio augimas yra gražūs 4 procentai per metus. Anot Rogofo, romėnai turėtų pavydėti - jie taip vargo rinkdami mokesčius savo imperijoje, kaip dabar pasaulis pats neša pinigus JAV. Tačiau jei Amerika persiskolins ir doleris staigiai kris, tai gali pakirsti Europos ir Japonijos ūkio atsigavimą, todėl JAV reikia galvoti, kaip vėl skolinti pinigus pasauliui, o ne skolintis iš jo, pataria ekonomistas Rogofas.
Škotijos dienraštyje “Scotsman” apžvalgininkė Fajona Makkeid komentuoja amerikiečių iliuzionisto Deivido Bleino sekmadienį pasibaigusią 44 dienų parodomojo bado akciją stikliniame narve Londono centre. Bleinas tikina, kad tai menas, vadinamasis perfomansas, ir lygina save su Franco Kafkos bado menininku. Pasak Fajonos Makkeid, iliuzionistas pasirinko saugią, madingą versiją - tai buvo betikslis, savimeiliškas ir nehigieniškas reginys, trumpai sakant, tobula šiuolaikinio meno instaliacija.
“Wasington Post” korespondentas Londone Glenas Frenkelis rašo, kad po 44 dienų Bleinas tapo tikru bjauriuoju amerikiečiu. Iš stiklinio narvo išlipo barzdotas, susivėlęs ir šiek tiek svyruojantis žmogus. Gydytojai jį pasvėrė - jų žodžiais, jis prarado 30 kilogramų svorio. Prieš išvežamas į ligoninę ašarojantis Bleinas “Sky” televizijai pareiškė: “Tai buvo pats svarbiausias mano gyvenimo patyrimas - šiame narve išmokau daugiau nei per ilgus metus”. Pirmomis savaitėmis netrūko žiūrovų, kurie šaipėsi ir net apsvaidė narvą įvairiais daiktais. Londono “Times” apžvalgininkas Rodas Lidlas aiškina, jog Bleinas atrodo labai patenkintas savimi ir neturi humoro jausmo - britai linkę niekinti šiuos bruožus, kurie, jų nuomone, būdingi amerikiečiams. “Galimas daiktas, - rašo “Post” korespondentas, - tačiau greičiausiai britai nesuprato badavimo prasmės, kadangi Bleinas tai mistiškai vadino “menu ir galutine tiesa”.
