Ketvirtadienio (05.22) Vakarų laikraščiai svarsto, kaip išnaikinti terorizmo priežastis, analizuoja balsavimą dėl to Irako rezoliucijos JTO Saugumo Taryboje, rašo apie Kinijos ir SARS problemas. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė.
Dienraštis “New York Times” primena, kad Irako puolimui Amerika atsisakė siekti Saugumo Tarybos pritarimo, dabar Vašingtonas valdo Iraką ir jo naftos telkinius, bet nori Jungtinių Tautų patvirtinimo. Dauguma Saugumo Tarybos narių dėl aiškių priežasčių yra nepatenkinti vienašališka tokios okupacijos esme, bet pripažįsta bandymo blokuoti Irako rezoliuciją nevaisingumą. Pasak “New York Times”, atrodo, narės mano, kad šiuo metu geriausia būtų išgręžti kuo daugiau iš susitarimo, stiprinant Jungtinių Tautų vaidmenį Irake ir padėti Vašingtonui įžvelgti pagalbos iš šalies vertę. Amerikos siūloma rezoliucija pastarosiomis dienomis buvo šiek tiek pataisyta, trūkumų išlieka, bet ji gali pasitarnauti kaip pagrindas atsinaujinusiam tarptautiniam bendradarbiavimui Irake, rašo “New York Times”.
Prancūzijos dienraštis “Mond” mano, kad Saugumo Tarybos rezoliucija ir numatytas didžiausių pramonės šalių G8 susitikimas bus gera proga pataisyti pašlijusius Europos ir Amerikos santykius. Nukreipusi ietis prieš karą Irake, dabar Prancūzija bando pagerinti santykius su Amerika, rašo “Mond” ir priduria, kad Vašingtonas pritarimą Irako rezoliucijai laikys pirminiu išbandymu. Prancūzijos pritarimas atvertų duris sėkmingam G8 susitikimui, kuris kitą mėnesį vyks Prancūzijos Eviano kurorte, rašo “Mond”.
Dienraštis “Irish Times” redakciniame straipsnyje apie terorizmą ir jo priežastis rašo, kad naujausi teroro išpuoliai, nusinešę bent šimtą gyvybių, ir grasinimai smogti Saudo Arabijoje arba Amerikoje verčia tarptautinę bendriją ieškoti terorizmo priežasčių ir tinkamiausių kovos būdų. Karas Irake buvo pristatomas kaip kovos su tarptautiniu terorizmu dalis, nors tiesioginių Sadamo Huseino ryšių su “Al Qaeda” kuri vakar vėl paskelbė naują grasinimą, nebuvo pateikta, rašo “Irish Times” ir priduria, kad dabar kai kurie Amerikos politikai svarsto, ar karas tikrai buvo neišvengiamas? “Mes mokame už tai, ką padarėme Irake, kai matome “Al Qaeda” grįžimą”, - pareiškė demokratų kandidatas į prezidentus Houvardas Dynas. Nors prezidentas Bušas niekada nesakė, kad karas padarys galą teroro išpuoliams, jų atsinaujinimas negali netrikdyti. Pasak “Irish Times”, tai primena Artimųjų Rytų pamokas, kad karas gali paaštrinti, o ne išspręsti problemas. Problemą dar apsunkina lėtas Irako atkūrimas ir miglose skendintis Izraelio ir palestiniečių taikos procesas. Siekiant panaikinti terorizmo priežastis, reikia abiejų pusių - Vakarų ir Rytų pasaulio - pastangų. Sustiprintas saugumas ir budrumas yra pagrindiniai visuomenės apsaugos nuo teroro varikliai, bet jei jų nelydės politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, karinės kovos su terorizmu priemonės neduos reikiamo rezultato, rašo dienraštis, cituodamas Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinį Chavierą Solaną. Anot jo, Europos šalys čia galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, pateikdamos alternatyvinius saugumo būdus.
Dienraščio “Washington Post” apžvalgininkas Džimas Houglandas rašo, kad karas Irake dar nesibaigė - Sadamas Huseinas tebėra labai gyvas ir sveikas nuolankiausių savo pasekėjų mintyse. Diktatoriaus vardu jie rengė išpuolius prieš amerikiečių pajėgas ir humanitarines siuntas, persiorganizavo į slaptas grupuotes, jie semiasi stiprybės iš Bušo vyriausybės nenoro pripažinti, kad antras Persijos įlankos karas dar nesibaigė, rašo Džimas Houglandas. Greita amerikiečių prieš Irako kariuomenę pergalė, anot apžvalgininko, gavo labai tinkamą pavadinimą “katastrofiška sėkmė” - Irako žlugimo greitis sukūrė prastą rezultatą - triuškinanti karinė amerikiečių jėga visiškai nesugebėjo sukurti patikimos taikos programos. Pokario Irako problemų sprendimas pareikalaus iš Vašingtono psichologinio lūžio - pripažinti, kad “Baath” partijos, ilgus dešimtmečius terorizavusios irakiečius, tinklas dar nesunaikintas ir labai gyvybingas, be to, Bušui dar reikės susitelkti prie uždavinio, kad dauguma amerikiečių mano, jog reikalas Irake jau baigtas, rašo Houglandas dienraštyje “Washington Post”.
Britų spauda šiandien rašo apie Kiniją ir SARS. “Times” pažymi, kad Kinijos prezidentui Hū Žintao ruošiantis pirmam istoriniam vizitui, imtasi visų atsargumo priemonių, kad pasaulio vadovai neužsikrėstų SARS virusu. Pastarąsias penkias dienas Kinijos prezidentas ir kiti komunistų partijos vadovai laikomi karantine, kad nepasigautų mirtino viruso. Prieš išvykstant, pono Hū sveikata dar bus išsamiai patikrinta. Užsienyje prezidentą stebės daktarų komanda - dukart per dieną bus matuojama temperatūra, prezidento palydos judėjimo laisvės bus suvaržyta, susitikimai su užsieniečiais riboti. Hū dalyvaus birželio 1 dieną Didžiojo aštuoneto susitikime, kur susitiks su Bušu, Bleiru, Putinu ir kitais aštuoneto vadovais.
Kitas britų dienraštis “Guardian” pastabose, pavadintose “Mirtinai sužeista”, rašo, kad Kinijos sveikatos sistemą sugriovė ūkio liberalizavimas, tad dabar kova su SARS šalyje tampa priklausoma nuo policijos, o ne nuo gydytojų. Sveikatos apsauga ir socialinė apsauga buvo bene vienintelis svarbus Kinijos revoliucijos pasiekimas, bet ji niekada nebuvo visuotinė sistema, t.y. medicinos pagalbos tiekimas priklausė gyventojams pagal darbo vietą, mokyklą ar panašiai. Prasidėjus ūkio liberalizavimui - dauguma valstybės įmonių užsidarė, su jomis nutrūko ir įprastas medicinos pagalbos tiekimas. Dabar, pasak dienraščio, Kinijos vyriausybė su SARS gali kovoti daugiau politinėmis ir socialinėmis nei medicinos priemonėmis. Saugumo aparatas, priešingai nei medicinos sistema, yra gerai finansuojamas, imasi griežtų judėjimo laisvės suvaržymų ir žada užtikrinti kitus apribojimus, rašo “Guardian”.
Artėjant vasarai spauda ėmė svarstyti turizmo ir smunkančios dolerio bei stiprėjančio euro problemas. Ar stiprus euras pristabdys turistų srautą į Europą? - klausia dienraščio “International Herald Tribune” apžvalgininkas. Tokiems turizmo verslo galiūnams Europoje kaip Ispanija, Prancūzija ar Italija stiprus bendras Europos pinigas gali turėti nemalonių padarinių, nors didžiąją dalį turistų srauto ir sudaro europiečiai. Tiesa, ir patys europiečiai dabar gali lengviau palyginti kainas savo šalyse ir rinktis - keliauti ar atostogauti namie? O kaip amerikiečiai? Ar silpnas doleris irgi laikys juos namuose ? Pernai į Ispaniją atvykstančių amerikiečių skaičius smuko 20 proc. Šių metų pirmo ketvirčio prognozės nieko gera nežada - jau dabar nuosmukis siekia 20 proc. Bet turizmo verslo ekspertai sako, kad silpnas doleris čia toli gražu nevaidina pagrindinio vaidmens. Anot jų, amerikiečiai nekeliauja į Europą dėl trijų priežasčių - pirma, bendro ūkio nuosmukio, antra, terorizmo baimės ir, trečia, SARS protrūkio.
O europiečiai, ypač ispanai, mėgsta amerikiečių turistus, nes jie dažniausiai keliauja ne sezono metu, priešingai nei europiečiai, gyvena penkių žvaigždučių viešbučiuose, pietauja brangiuose restoranuose ir noriai išlaidauja. Amerikiečius šioje srityje lenkia tik japonai, rašo dienraštis “International Herald Tribune”.
