Diplomatinė tarnyba ir toliau lieka esminiu įrankiu formuojant Lietuvos politiką Europos Sąjungoje, pareiškė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie formuojamą Lietuvos europinę politiką.
Ministro teigimu, Lietuvos uždavinys - aktyviai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, inicijuoti ir dalyvauti kuriant valstybių narių koalicijas, pagrįstas bendrais interesais.
"Esu tikras, kad tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai diplomatinė tarnyba yra visavertiškai įsitraukusi į ES reikalų sprendimą. Jai teko, tenka ir teks atsakomybė už Lietuvos pozicijų derinimą ir jų pristatymą užsienyje - ES institucijose ir valstybėse narėse", - sakė A. Valionis.
A. Valionis akcentavo būtinybę nepažeisti vidaus ir užsienio politikos sferų pusiausvyros koordinuojant Lietuvos europinės politikos formavimą.
"Mano pirmtakams dažnai tekdavo aiškinti, kad Lietuvos integracijos į ES sėkmę lemia ne tik užsienio politika. Paradoksalu, tačiau šiandien man tenka įrodinėti, kad ES - tai toli gražu ne tik vidaus politikos reikalas", - sakė A. Valionis.
Ministro teigimu, ES politika yra unikalus vidaus ir užsienio politikos derinimo pavyzdys.
"Nesupratę šio fakto, rizikuojame savo ribotus resursus panaudoti neefektyviai, neišryškinti valstybės prioritetų, nepasiekti tų Lietuvos tarptautinių pozicijų, apie kurias tiek kalbama", - sakė A. Valionis.
Tarp svarbiausių artimiausios ateities Lietuvos uždavinių ministras minėjo perspektyvą 2005-2007 metais prisijungti prie Šengeno susitarimo ir Europos valiutų sąjungos, tapti aktyvia ES ir Rusijos energetinio dialogo dalyve, dėti pastangas sujungti ES ir Baltijos regiono transporto ir energetikos infrastruktūros tinklus.
Be to, anot ministro, Lietuvai tenka geopolitinės padėties sąlygota specifinė užduotis - saugoti ES išorinių sienų dalį, sutampančią su Lietuvos rytinėmis sienomis.
A. Valionis sakė, kad, atsižvelgdama į savo interesus ES Naujųjų kaimynų iniciatyvoje ir patirtį santykiuose su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, Lietuva pateikė partneriams Europos Sąjungoje konkrečių pasiūlymų, kaip reikėtų formuoti išsiplėtusios ES santykius su Naujosiomis kaimynėmis. Ministro teigimu, Lietuva remia Ukrainos ir Moldovos orientaciją į ES.
Ministras taip pat sakė, kad Lietuva pasiūlė įkurti Kaliningrado fondą bei parengti bendrą Europos Sąjungos ir Rusijos strategiją Kaliningrado srities plėtrai.
Penktadienį Vilniuje vykstančioje apskrito stalo diskusijoje "Lietuvos misija Europos Sąjungoje: kokia turi būti Lietuvos Europos politika?" diplomatai ir politikai kalba apie politinius ir ekonominius Lietuvos interesus ES, santykius su kaimynais ir kitus klausimus.
Lietuva visateise ES nare taps 2004-ųjų metų gegužės 1 dieną.
BNS
