Trečiosios kartos (3G) ryšio licencijas Lietuvoje paslaugų teikėjams ketinama išdalyti iki šių metų pabaigos, tačiau operatoriai sako, jog tai daroma per anksti, pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Didelius duomenų perdavimo greičius užtikrinančio UMTS (Universal Mobile Telecommunications Service) ryšio licencijų išdavimas mūsų šalyje buvo vis atidėliojamas.
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje licencijos UMTS standarto ryšio paslaugoms teikti jau parduotos ir bendrovės jau atlieka tinklo bandymus, o Estijos parlamentas jau pritarė licencijų išdavimo tvarkai.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktorius Tomas Barakauskas teigė, kad UMTS licencijų išdavimo tvarką planuojama pradėti rengti po gegužės 1-osios, kai ims veikti naujasis Elektroninių ryšių įstatymas, pakeisiantis šiuo metu galiojantį Telekomunikacijų įstatymą.
"Tai yra rimtas klausimas. Nenorime, kad iškilus problemų būtų diskutuojama, kurio įstatymo - senojo ar naujojo - pagrindu jos turėtų būti nagrinėjamos", - sakė T.Barakauskas.
RRT kol kas nedetalizuoja, kiek būtų galima išdalyti dažnių - dėl to bus diskutuojama su operatoriais. Specialistai sako, kad Lietuvoje pakaktų 3-4 trečiosios kartos ryšio dažnių, nes šalies rinka yra maža.
T.Barakauskas taip pat negalėjo pasakyti, kaip bus dalijami dažniai. Anot jo, RRT greičiausiai siūlys kelis variantus - aukciono bei konkurso su nustatytu fiksuoto dydžio mokesčiu.
Tuo tarpu Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių "Omnitel", "Bitė GSM" bei "Tele2" atstovai dienraščiui teigė, kad ir šiemet yra per anksti galvoti apie 3G ryšio licencijas.
Teigiama, kad Lietuvoje dar nepakankamai panaudojamos GPRS duomenų perdavimo technologijos teikiamos galimybės, o paslaugų, kurias gali užtikrinti tik UMTS ryšys, poreikio šiuo metu nėra.
"Bitės GSM" generalinio direktoriaus pavaduotojas technologijoms Žilvinas Jurkšus laikosi nuomonės, kad reguliatorius turėtų atrišti rankas operatoriams ir leisti jiems patiems pasirinkti, kada apsimoka pradėti teikti UMTS ryšio paslaugas - tinklo plėtra ir paslaugų diegimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į rinkos poreikius ir konkurenciją.
Ž.Jurkšaus prognozėmis, norint įrengti vieną trečiosios kartos tinklą, kad šis užtikrintų ryšį bei vidutinę 144 kilobitų per sekundę duomenų perdavimo spartą tik tankiai apgyvendintose vietovėse, prireiktų investuoti bent 200 mln. eurų (apie 690,56 mln. litų).
Kaimyninėje Latvijoje 2002 metų rudenį UMTS licencijos buvo išdalytos dabartiniams mobiliojo ryšio operatoriams "Tele2" bei LMT. Už jas įmonės sumokėjo po 5,8 mln. latų (per 30 mln. litų).
UMTS dažnių dalybos Europoje 2000-aisiais operatoriams užkrovė didelę skolų bei įsipareigojimų naštą. Aukciono būdu įsigijusios licencijų už 100 mlrd. eurų, telekomunikacijų kompanijos dar prisiėmė sąlygas per keletą metų išplėtoti UMTS tinklus ir pradėti siūlyti komercines paslaugas.
Trečiosios kartos mobiliojo ryšio atėjimas tuo metu buvo prilyginamas telekomunikacijų revoliucijai, tačiau vėliau buvo pripažinta, jog tai buvo klaida. UMTS nesuteikė naujų, itin paklausių paslaugų - daugumą jų buvo galima teikti per tuo metu tik pradėtą diegti GPRS technologiją.
BNS
