Beveik visi pripažįsta, kad laikraščio "The New York Times" korespondentas tuometinėje Sovietų Sąjungoje Walteris Duranty (Volteris Djurantis) nebuvo vertas prestižinės Pulitzerio (Pulicerio) premijos, kurią gavo 1932 metais, tačiau nesutariama, ar ją reikėtų atšaukti.
"The New York Times" ketvirtadienį (10.24) paskelbė liepą užsakytos ataskaitos išvadas ir redakcijos straipsnyje, apibendrinančiame laikraščio leidėjo Arthuro O. Sulzbergerio (Arturo Salcbergerio) ir jo vyriausiojo redaktoriaus Billo Kellerio (Bilo Kelerio) nuomones, pripažįsta, jog 1957 metais miręs žurnalistas, dirbdamas Sovietų Sąjungoje, nusidėjo stalinizmu, o tai atgaline data labai kenkia "The New York Times", laikančio save JAV žurnalistikos flagmanu, reputacijai.
Paini situacija dėl velionio korespondento ir jo premijos susidarė tada, kai autoritetingas JAV žurnalistikos istorijos specialistas, Kolumbijos universiteto profesorius Markas von Hagenas (Markas fon Hagenas) paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad W. Duranty 4-ajame dešimtmetyje "nepastebėjo Sovietų Sąjungoje tokių reiškinių kaip masinis badas per kolektyvizaciją".
Mokslininkas, kuris mano, kad W. Duranty pakenkė minėto laikraščio skaitytojams, pasiūlė Pulitzerio premijos komitetui atimti iš jo apdovanojimą.
Pulitzerio komitetas, kuris sako konfidencialiai svarstąs visas galimybes, ir "The New York Times" pripažįsta jaučiantys spaudimą, nes W. Duranty nepranešė apie badą, nuo kurio Ukrainoje 1932 ir 1933 metais mirė milijonai žmonių.
W. Duranty, kuris mirė 1957-aisiais, kritikuojamas dėl to, kad "tiesiog kartojo kaip papūga stalinistinės vyriausybės politinę liniją, ignoruodamas savo reportažuose žiaurią Sovietų Sąjungos realybę", rašo laikraštis, kuris pažymi, kad gerbs Pulitzerio komiteto sprendimą, kad ir koks jis būtų, tačiau nurodo argumentus, kurie prieštarauja apdovanojimo atėmimui.
A. O. Sulzbergeris laiške Pulitzerio komitetui pažymėjo, kad tai galėtų būti nepageidautinas per daugelį dešimtmečių priimtų sprendimų persvarstymo precedentas.
B. Kelleris, kuris Sovietų Sąjungos tema laikraščiui rašė penkerius metus nuo 1986-ųjų, minėtame straipsnyje teigia nuogąstaujantis dėl apdovanojimo W. Duranty atšaukimo. "Kaip žmogų, gyvenusį Sovietų Sąjungoje, kai ji dar egzistavo, mintis apie istorijos klastojimą mane tam tikra prasme šiurpina", - rašė jis.
M. von Hagenas atmetė tokią mąstyseną. "Mane tai labai jaudina, - sakė XX amžiaus pradžios Rusijos istorijos specialistas. - Tikrai nemanau, kad premijos, kurios, kaip jie pripažįsta, jis nenusipelnė, atėmimas morališkai atitinka tai, ką Stalinas padarė liaudžiai".
Pulitzerio administratorius Sigas Gissleris (Sigas Gisleris) sakė, termino, iki kada komitetas turėtų nuspręsti dėl W. Duranty, nėra. Kitas komiteto susirinkimas turi įvykti lapkričio 21 dieną; per metus jų iš viso būna du.
"Reuters"-BNS
