Šiandieniniame teismo posėdyje teisiamas Liberalų demokratų partijos lyderis Valentinas Mazuronis neprisiėmė atsakomybės už praėjusį gruodį išplatintą pareiškimą, kuriuo tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską apkaltino pakvietus į dabar jau nušalinto prezidento Rolando Pakso rėmėjų mitingą buvusios prosovietinės organizacijos "Jedinstvo" lyderį Valerijų Ivanovą.
Ketvirtadienį surengtame Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo posėdyje V. Mazuronis aiškino, kad 2003 m. gruodžio 22 d. paskelbtame Liberalų demokratų partijos vadovybės pareiškime buvę ne teiginiai, o tik klausimai ir bandymai išsiaiškinti motyvus, kurie esą galėjo paskatinti A. Paulauską taip pasielgti - pakviesti V. Ivanovą.
Kai dabartinis laikinasis šalies vadovas A. Paulauskas teismo posėdyje pareikalavo išvardyti konkrečius įrodymus, kuriais remdamiesi liberalų demokratų vadovai jį susiejo su V. Ivanovu, V. Mazuronis paprašė nedaryti jam spaudimo.
"Jeigu galite, nekelkite balso. Aš jaudinuosi, kai ant manęs šaukia", - replikavo V. Mazuronis.
Jo žodžiais, minėtam politiniam pareiškimui prielaidų buvę pakankamai, nors nei paties V. Ivanovo, nei tuometinio Seimo pirmininko liberalai demokratai apie įsivaizduojamą A. Paulausko kišimąsi į mitingo organizavimą neklausė. Vėliau V. Mazuronis pripažino, kad apie galimas A. Paulausko sąsajas su V. Ivanovu jis ir kiti partijos lyderiai sužinoję "iš laikraščių".
V. Mazuronio teigimu, partijos pareiškimas gimė gruodžio 22-osios rytą, liberalų demokratų vadovybei aptarinėjant gruodžio 20 d. mitingo įvykius.
"Mitingo metu labai daug žmonių buvo priėję prie manęs ir sakė, kad V. Ivanovą atsiuntė A. Paulauskas. Žinodami tai ir žinodami Seimo pirmininko pareiškimą, nusprendėme duoti politinį įvertinimą visiems tiems įvykiams. Jo surašymas buvo pavestas man, ką aš ir padariau", - tvirtino V. Mazuronis.
"Vienu parkeriu šeši rašyti negali", - teismui aiškino politikas. V. Mazuronis ypač daug kartų kartojo ir net žadėjo žegnotis pabrėždamas, kad tai buvęs ne jo, o kolektyvinis, partijos pareiškimas, už kurį neturi atsakyti vienas žmogus.
V. Mazuronio advokatas Kęstutis Stungys apskritai sakė nesuprantąs, kas šiame "kolektyvinio mąstymo produkte" galėjo A. Paulauską įžeisti.
Tačiau laikinai prezidento pareigas einantis A. Paulauskas teisme paneigė V. Mazuronio versiją, kad minėtas libdemų pareiškimas buvęs atsakas į jo paties pareiškimą su klausimu "kas vienija Lietuvos radikalus?". Mat šis A. Paulausko pareiškimas Seimo interneto svetainėje pasirodė vėliau negu libdemai išplatino savąjį.
A. Paulauskas taip pat kategoriškai atsiribojo nuo bet kokių, net ir jo, kaip buvusio prokuroro, sąsajų su teistu V. Ivanovu - jis pabrėžė niekada netyręs V. Ivanovo baudžiamųjų bylų.
Libdemų pareiškime, be kita ko, teigiama, kad A. Paulauskas "visada geriau sutardavo su tokio plauko žmonėmis kaip V. Ivanovas".
Kaip pabrėžė A. Paulauskas, sutapatindami jį su V. Ivanovu, pareiškimo autoriai aiškiai siekė nešvarių politinių tikslų - pažeminti, įžeisti ir apšmeižti, - nes V. Ivanovo reputacija ir buvusi antivalstybinė veikla kompromituoja ne tik jį patį, bet ir tuos žmones, su kuriais jis bendrauja.
"Ant manęs metamas šešėlis, kad aš nesilaikau politinės kultūros, kad neva siekdamas pakenkti R. Paksui galiu atlikti bet kokius neleistinus veiksmus", - aiškino A. Paulauskas. Jo žodžiais, politikai gali reikšti nuomones ir kritikuoti vieni kitus, tačiau negalima peržengti padorumo ribų. Kai tos ribos buvę peržengtos, jis ir kreipęsis į prokuratūrą.
"Tie pareiškimai, tokie melagingi, prasimanymų pilni, liejosi kaip upė - kiekvieną dieną jų galima buvo skaityti ne po vieną, ir per televiziją buvo pareiškimų, ir per kitas informacines priemones - reikėjo stabdyti. Aš nemačiau kitų būdų, kaip tik kreiptis į prokuratūrą, į teismą, kad tokie politikai, kaip jie, atsakytų už savo žodžius ir už veiksmus", - išėjęs iš teismo posėdžio žurnalistams kalbėjo A. Paulauskas.
V. Mazuronio pasirinktą taktiką savo teiginius teisme vadinti prielaidomis A. Paulauskas vertino kaip nusikaltusiems įprastą gynybos poziciją.
"Tai visada būdinga ginantis: jeigu sudavė tris smūgius, tai sakys, kad vieną, jeigu sudavė penkis - sakys tris, jeigu pareiškė kategoriškai - sakys, kad buvo prielaida. Kiekvienam besiginančiam žmogui būdinga šiek tiek švelninti savo situaciją", - aiškino A. Paulauskas.
Jo vertinimu, paralelės tarp šios ir kito R. Pakso šalininko buvusio patarėjo Gintaro Šurkaus baudžiamosios bylos labai aiškios. Abu už A. Paulausko šmeižimą teisiami politikai yra pasirinkę "tiesiog identišką" gynybos būdą.
Beje, bylos panašios dar ir tuo, kad abu teisiamuosius gina tas pats advokatas K. Stungys, o valstybinį kaltinimą palaiko tas pats Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Matulionis.
Abiem politikams pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį už kito asmens apšmeižimą per visuomenės informavimo priemones gali būti paskirta bauda, areštas arba kalėjimas iki dvejų metų.
Ketvirtadienį apklausęs teisiamąjį V. Mazuronį ir nukentėjusįjį A. Paulauską, Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas pradėjo liudytojų apklausą. Tarp dešimties liudytojų - ne tik buvęs "Jedinstvo" lyderis V. Ivanovas, bet ir Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas, taip pat gerai žinomi Liberalų demokratų partijos atstovai Henrikas Žukauskas, Dailis Barakauskas, Juozas Imbrasas ir Evaldas Klementauskas. Šie liudytojai iškviesti V. Mazuronio iniciatyva.
ELTA
