Bebausdami įkyruolį užmušė
Remigijus RAINYS
Kauno apygardos teismas už Lekėčių miestelio (Šakių sav.) gyventojo Romo Paulausko (45 m.) nužudymą jo kraštiečiams Algimantui Dovydaičiui (46 m.) ir Rimantui Kemežiui (45 m.) skyrė po 7 metus kalėti. Abu nuteistieji solidariai turės atlyginti nukentėjusiąja pripažintai R. Paulausko motinai Leokadijai Marei Paulauskienei 1500 litų už turtinę žalą ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
2007 metų spalio 18 dieną, apie 8 valandą, Lekėčiuose, Kauno gatvėje esančio bendrabučio koridoriuje, R. Paulauską, gulintį ant grindų be sąmonės, aptiko jo sugyventinė Nijolė Dikšaitienė. Moteris pakvietė gydytoją, pasakė, kad vyriškį veikiausiai vėl ištiko epilepsijos priepuolis. Tamsiame koridoriuje gydytojas suleido R. Paulauskui vaistus ir išėjo. Netrukus N. Dikšaitienė išskubėjo į parduotuvę, o sugrįžusi savo žmogų rado jau atšalusį.
Pradėjus tyrimą, buvo nustatyta, kad prieš 2 dienas buto šeimininkė Julija Dirgėlienė savo nuomininkams R. Paulauskui bei jo sugyventinei liepė išsikraustyti iš kurį laiką jiems nuomoto kambario. Mat tą dieną po pietų iš darbo sugrįžęs Romas staiga buto šeimininkę užsipuolė, aprėkė ir sumušė, o N. Dikšaitienė jos negynė. Sugyventiniai dar nakvojo savo kambaryje, tačiau apie 5 valandą pabudusi buto šeimininkė jų jau nerado. Blogai besijautusi moteris tą rytą taip ir neišėjo talkininkauti pas ūkininką Arvydą Žemaitaitį, priimdavusį ją ir jos nuomininkus užsidirbti. Vėliau paaiškėjo, kad tą dieną ūkininkas leido dirbti tik vėlokai pasirodžiusiam R. Paulauskui, nes jo gyvenimo draugė atėjo pernelyg kankinama pagirių. Nijolė kantriai laukė, kol Romas užbaigs darbus. Tada sugyventiniai parduotuvėje nusipirko butelį degtinės ir išgėrė pas N. Dikšaitienės draugę Janę Medziukevičiūtę. Apie 19 valandą R. Paulauskas išėjo pas J. Dirgėlienę pasiimti ten paliktų rytdienos darbui reikalingų peilių. Pasiėmęs ir pagalandęs tuos peilius, vyriškis turėjo sugrįžti, tačiau daugiau nebepasirodė.
Maždaug tuo pačiu laiku pas J. Dirgėlienę atėjo Algimantas Dovydaitis ir atsinešė svaigalų. Begeriant kažkas pradėjo belstis į duris. Įsitikinusi, kad tai gerokai išgėręs Romas Paulauskas, moteris prašė, kad sugėrovas durų neatidarytų, nes baiminosi, jog Romas vėl gali ją sumušti. Tačiau A. Dovydaitis duris pravėrė, ir vidun išties įsiveržė agresyviai nusiteikęs Romas. Algimantas užtvėrė jam kelią - neleido eiti toliau. Vyrai susistumdė. Anot J. Dirgėlienės, bandydamas išstumti Romą atgal pro duris, A. Dovydaitis sudavė jam ranka į krūtinę. Tas, atbulas į koridorių išlėkęs, trenkėsi nugara į bendrabučio sieną ir susmuko. Tada Julija su savo svečiu Romą nutempė prie bendrabučio lauko durų ir sugrįžo į savo butą. Šeimininkė prašė svečio, kad šis jos nepaliktų, nes bijojo galinčio sugrįžti Romo. Algimantas sutiko, o kadangi kitą dieną jam reikėjo anksti keltis į darbą - čia pat atsigulė miegoti.
Netrukus į J. Dirgėlienės buto langą pasibeldė Rimantas Kemežys. Šeimininkė padavė jam kėdę, ir gerokai išgėręs naujasis svečias vidun įlipo per langą. Moteris paprašė, kad ir šis liktų nakvoti, nes esą baiminosi, jog įmigęs A. Dovydaitis jos nuo R. Paulausko neapgins.
Maždaug po valandos į langą vėl kažkas pasibeldė. Pro jį pažvelgusi J. Dirgėlienė anapus vėl pamatė Romą Paulauską. Šis, paklausęs, ar viduje nėra jo sugyventinės, ir išgirdęs neigiamą atsakymą, paprašė jį įsileisti, kad galėtų pasiimti jam darbui reikalingus peilius. Romui taip pat buvo paduota kėdė, tačiau neblaivus vyriškis pats įlipti nepajėgė. Iš pradžių viena jį įsitraukti mėginusi Julija pasikvietė į talką jau pakirdusį A. Dovydaitį, tačiau atėjūnas bendromis pastangomis į vidų buvo įtrauktas tik po to, kai kelis kartus smagiai dribtelėjo nuo kėdės. Romas šeimininkės paslaugumo neįvertino ir vėl agresyviai pradėjo ieškoti neva bute pasislėpusios Nijolės. Tada J. Dirgėlienė paprašė A. Dovydaičio ir R. Kemežio įkyruolį išvesti. Vyrai paėmė R. Paulauską už rankų, tačiau šis tik priešinosi ir iš buto nėjo. Pyktelėję R. Kemežys bei A. Dovydaitis sudavė Romui po kelis smūgius - šis griūdamas sulaužė taburetę. Dar labiau supykę vyrai stipriau "paauklėjo" savo priešininką: apdaužė jį taburetės nuolaužomis, apspardė, o tada ištempė į bendrabučio koridorių ir paliko. Sugėrovai, sugrįžę pas J. Dirgėlienę, nuėjo miegoti. Anksti ryte savo svečius moteris išleido į darbą ir matė koridoriuje ant grindų tebegulintį bei knarkiantį R. Paulauską. Tik atėjus N. Dikšaitienei, ji iš pradžių sužinojo, kad Romas be sąmonės, o vėliau - kad jau nebegyvas.
Duodami pirminius parodymus, A. Dovydaitis ir R. Kemežys prisipažino, kad mušė ir spardė R. Paulauską, tačiau teisme ėmė keisti parodymus, bandydami įteigti, kad nelaimėlis galėjo būti mirtinai sumuštas kur nors kitur. Teisiamieji tikino, kad norimus parodymus tyrėjai iš jų "išspaudė" smurtu, o Romas esą galėjo mirtinai susižaloti ir tada, kai, kelis kartus krisdamas nuo taburetės, bandė įlipti per langą. Tačiau ekspertai įrodė, kad kritimai įtakos R. Paulausko mirčiai neturėjo, o mirtini sužalojimai nelaimėlio galvoje atsirado veikiant tiek rankomis, tiek kojomis. R. Paulauskas buvo sužalotas apie vidurnaktį, kai po to iš bendrabučio niekur nebuvo išėjęs, o mirė apie 8 valandą ryto. Daugybinės kraujo dėmės J. Dirgėlienės bute buvo rastos kaip tik ten, kur, anot pirminių parodymų, A. Dovydaitis ir R. Kemežys mušė R. Paulauską.
Teismas nusprendė, kad nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, nes abu kaltinamieji, mušdami R. Paulauską, nenorėjo nužudyti. Tačiau jie privalėjo numatyti, kad stiprūs smūgiai į galvą galėjo sukelti nukentėjėlio mirtį, vis dėlto nepaisydami savo veiksmus tęsė. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, jog abu teisiamieji iki tragedijos buvo charakterizuojami teigiamai, o nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nužudytojo provokuojantis bei rizikingas elgesys.
