64-ąjį kūrybinį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradės prancūzų literatūros klasikos veikalu - dviejų dalių melodrama "Madam Bovari". Premjeriniai spektakliai numatomi spalio 4 ir 5 dieną.
Reikšmingiausią XIX a. prancūzų rašytojo natūralisto Gustave’o Flaubert’o (Gustavo Flobero) romaną pagal Sofijos Čiurlionienės ir Juozo Urbšio vertimą inscenizuoja režisierius Jonas Vaitkus. Spektaklio scenografė - dailininkė Medilė Šiaulytytė, muzikos autorius - kompozitorius Linas Rimša.
Pagrindinį Emos Bovari vaidmenį kuria aktorė Eglė Mikulionytė. Spektaklyje taip pat vaidins Saulius Balandis, Rimantas Bagdzevičius, Vytautas Rumšas, Vytautas Grigolis, Aurelija Tamulytė, Arūnas Vozbutas, kiti įvairių kartų aktoriai.
Savo garsųjį romaną "Madam Bovari" G. Flaubert’as parašė 1857 metais, grįžęs po kelionių į Afriką, Siriją, Turkiją, Graikiją, Italiją. Tuo metu romanas buvo smerkiamas, jo autoriui iškelta byla, mat realistinis santuokinės neištikimybės vaizdavimas prieštaravo tuometinėms moralės ir religijos normoms. Dabar manoma, jog "Madam Bovari" buvo vienas pirmųjų modernistinių romanų, iki šiol vertinamas kaip gilus, tobulas ištekėjusios moters jausmų bei išgyvenimų aprašymas.
Ema siekia išsilaisvinti iš santuokinio gyvenimo nuobodulio, dėl to ji pasineria į meilės nuotykius - pirmiausia su teisininku Leonu, vėliau su Rudolfu. Meilė Rudolfui jai pasirodo tokia tikra, kad ji ryžtasi pagaliau ištrūkti iš savo namų ir pabėgti su mylimuoju, tačiau lieka išduota. Negelbsti ir atnaujinti ryšiai su Leonu - Ema Bovari nutraukia savo gyvenimą.
Pasak režisieriaus J. Vaitkaus, G. Flaubert’o "Madam Bovari" tinka ir mūsų laikams. Tie patys meilės, aistros, atsakomybės klausimai kyla ir šiuolaikiniam žmogui, šeimai, visuomenei. Tarp daugybės kitų gražių romanų G. Flaubert’as šiandien išnyra gal todėl, kad jis labiau plėtoja moters temą, kuri nėra taip giliai analizuojama literatūroje. Režisieriui buvę svarbiausia atskleisti ponios Bovari vidinę energiją, su kuria ji nori tą gyvenimą išgyventi, ieško atsakymų į savo klausimus ir jų nerasdama baigia savižudybe.
J. Vaitkus sakė atsargiai elgęsis su klasikinio romano kalba, siekęs atgaivinti literatūrinio žodžio kultūrą scenoje, tad jaunesniems aktoriams, įpratusiems laisvai elgtis su šiuolaikinių dramaturgų pjesių kalba, buvę nelengva.
Iki Naujųjų metų J. Vaitkus numato pastatyti ir kitą spektaklį "Helberio naktis" Mažajai scenai.
Pasak Nacionalinio dramos teatro meno vadovo Egmonto Georgo Jansono, šį sezoną režisierius Julius Dautartas su scenografe Virginija Idzelyte kuria spektaklį "Pelenė", Adolfas Večerskis su dailininku Jonu Arčikausku statys juodąją komediją "Grobis", o sezono pabaigoje J. Dautartas numato režisuoti Ivano Turgenevo "Mėnuo kaime".
Taip pat Nacionalinis dramos teatras planuoja statyti "Mindaugą", tačiau, pasak E. G. Jansono, dar svarstoma, pagal kurį scenarijų - Justino Marcinkevičiaus ar Martino Zyberto - bus statomas šis istorinis spektaklis.
Mažojoje scenoje šį sezoną bus vaidinamas Vytauto Rumšo monospektaklis "Krepo juosta", rusų dramaturgo Jevgenijaus Griškoveco pjesė "Miestas". Valentinas Masalskis stato staigmenų žadantį spektaklį "Karalių Lyrą" ir spektaklį vaikams "Saula" pagal dailininkės ir rašytojos Albinos Žiupsnytės pasakų rinkinį.
Taip pat Nacionalinis dramos teatras rengiasi dalyvauti tarptautiniame projekte "Besimokanti Europa" ir su kitų šalių teatralais bei Hamburgo "Talia" teatru pavasarį statyti spektaklį Europai aktualia emigracijos ir imigracijos tema.
ELTA
