Kūrybiškumą laikant konkurencingumo pagrindu, Suomija ir Švedija yra konkurencingiausios Europos valstybės, rašo dienraštis "Helsingin Sanomat".
Šie duomenys skelbiami Londone išleistoje ataskaitoje "Europa kūrybos amžiuje", kurią parengė amerikiečiai Ričardas Florida (Richard Florida) ir Airyn Tinalji (Irene Tinagli).
Ataskaitoje pateikiamas Europos kūrybiškumo indeksas, pagal kurį pirmauja Švedija ir Jungtinėse Valstijos. Suomijai teko trečioji vieta, tačiau, pasak ataskaitos autorių, šios šalies kūrybiškas konkurencingumas turi itin platų pagrindą ir sparčiai vystosi.
R. Florida ir A. Tinalji mano, jog Suomijai yra būdingos savybės, kurios ateityje bus būtinos ekonominiam konkurencingumui. Suomija turėtų pritraukti talentingus žmones savo tolerancijos kultūra bei investicijomis į technologijas, tyrimus ir švietimą.
Nepriklausomo mokslinių tyrimų instituto "Demos" direktorius Tomas Bentlis (Tom Bentley), kuris parašė ataskaitos įžangą, teigia, kad Suomija ir kitos Šiaurės šalys suprato socialinės aplinkos įtakos svarbą kūrybiškumui, o per jį - ir ekonomikai. T. Bentlis taip pat mano, jog Šiaurės šalių konkurencingumą didins neformalūs ryšiai ir skaidrus sprendimų priėmimas.
Ataskaitoje teigiama, kad Švedija, Suomija, Danija ir Nyderlandai gali konkurencingumo požiūriu mesti iššūkį Jungtinėms Valstijoms. Pastarosios praranda kūrybiškiausios šalies pozicijas, nes tampa politiškai uždaromis. Be to, talentingų asmenų ir idėjų pritraukimui į JAV trukdo su imigracija susiję apribojimai.
Ataskaitoje kūrybiškumas, be kita ko, vertinamas atsižvelgiant į įmonių ir valstybės aktyvumą technologijų srityje. Svarbios ir tolerancija bei lygybė, nes jos padeda pritraukti talentingus žmones.
Pagal Europos kūrybiškumo indeksą, kuriuo buvo vertinamos 15 valstybių, paskutinės vietos teko Ispanijai, Italijai ir Graikijai.
ELTA