Laisvasis stilius pakeitė supratimą apie tai, kiek ir ko gali išmokti šuo. Ši sporto rūšis pradėta treniruojant arklius – jie turėjo suktis ratu pagal muziką. 1989 m. Kanadoje tai buvo išbandyta su šunimis, tačiau tik kaip įprastų pasirodymų priedas. Dabar vyksta specialūs laisvojo šunų stiliaus konkursai, kuriuose jie ne tik sukasi ratu, bet ir šokinėja per kliūtis (dažniausiai per šeimininką), laksto atbuli, strikinėja ant užpakalinių kojų, verčiasi kūliais, šokinėja aukštyn ir daro dar daug dalykų, kurių išmokina šeimininkas. Ir visa tai – pagal muziką.
Pažiūrėjus į tai, kaip šie šunys šoka kartu su savo šeimininkais, vietinių „Ledo žvaigždžių“ projekto dalyvių išmonė ir sugebėjimai nublanksta. Šunys juda greitai ir tiksliai, demonstruoja puikią ištvermę ir... muzikalumą.
Kad laisvasis stilius neatrodytų nuobodžiai, konkursų dalyviai pasipuošia kostiumais ir paruošia teminius šokius – vaidina Elvį Preslį, gladiatorių, klouną, Čarlį Čapliną ar kitus personažus. Laisvojo stiliaus treniruotės tikrai sunkios ir reikalauja nemažai kantrybės iš abiejų pusių. Šunys turi visiškai paklusti šeimininkui, nuolat sekti jo rankų judesius ir vykdyti visas komandas, o šeimininkas turi apsišarvuoti kantrybe ir supratingumu. Juk šuo nėra gimęs šokti.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik smagus pasimaivymas su savo keturkoju, tačiau tie, kurie laiko šunis ir iš neturi nieko bendro su cirku, supras, kokios koncentracijos reikia norint išmokinti šunį nors poros judesiukų. O čia – visas pasirodymas.
Yra kelios laisvojo stiliaus rūšys – vadovaujant šeimininkui, nevadovaujant, vieno šuns ar netgi kelių šunų pairodymas. Jeigu turite laiko, kantrybės ir draugų, auginančių šunis, galite surengti pasirodymus keliese – atrodo smagiai. Jei nenorite šokti rokenrolo, verta išmokti bent jau kokį lėtą šokį.
REKLAMA
