Gal Briano De Palmos “Fatališka moteris” sulauks geresnės sėkmės vaizdajuostėmis, nei Lietuvos kino teatruose? Gal į šį neįprastą filmą įdėmiau įsižiūrėti galima namų sąlygomis?
Aktualijos
Pagrindinė filmo herojė vardu Laura, nors kartais dėl įvairumo ir Lili (Rebecca Romijn-Stamos), tvirtina senos amerikietiškos dainelės “Geriausi moterų draugai - briliantai” tiesą ir, norėdama daugiau tų draugų įsigyti, siaučia po tarptautinį Kanų kino festivalį. Vos kelios savaitės kaip Kanuose baigėsi šiemetis forumas, televizijose dar tebedemonstruojami jo reportažai (“Kineskopas” - RTR ir VTV, šeštadienį, birželio 7 d., 19.50 val.), taigi išorinis juostos aktualumas - neabejotinas.
Keista, kaip kategoriškai pasidalijo “Fatališkos moters” vertintojų nuomonės.
Matydami režisierių tik kaip genialų gangsterinių filmų, pavyzdžiui, “Karlito kelias”, kūrėją, daugelis kritikų nepastebėjo senojo “juodojo kino” įtakos moderniam meistrui, to, kad žmogaus susidvejinimas - jo tema, atmintina dar iš “Dvigubo kūno”, “Obsesijos”. Laura irgi ramiai sau gyventų kaip Lili, jeigu ne pasipainiojęs paparacis Nikola (Antonio Banderas). Apskritai “Fatališka moteris” nėra toks jau tiesmukas filmas, kaip jo pavadinimas bei vaizdajuostės viršelis.
Tuose pačiuose šiemečiuose Kanuose apdovanojant prancūzų senyvą žvaigždę Jeanne Moreau buvo parodytas naujausias jos filmas “Tokia yra meilė” (kabelinės televizijos, pirmadienį, birželio 9 d., 21.00 val.). Aktorė tikrai nuostabi, bet filmo scenarijus - ta pati “telefonų knyga”, kurios geriau nevaidinti nei Moreau, nei kitiems. Čia ji - nusišalinusi nuo pasaulio didi rašytoja, kurią vis dėlto atranda ir persekioja menkas jaunas rašytojėlis. Neduok Dieve!
Iš kitų naujesnių filmų, rodomų per televizijas, “Viola bučiuoja visus” (kabelinės televizijos, šeštadienį, birželio 7 d., 21.00 val.) išsiskiria gal tik tuo, kad jau seniai laikas susipažinti su skandalinga žvaigždute, italų siaubo filmų režisieriaus Dario Argento dukra Azia. Apie prancūzės Catherine Breillat gana smagią juostą “Seksas yra komedija” (kabelinės televizijos, ketvirtadienį, birželio 12 d., 21.00 val.) išsamiau rašiau, kai pasirodė lietuviška vaizdajuostė: priminsiu, kad autorė, pastačiusi švelniai pornografinių filmų ir puldinėta dėl jų, šį kartą rodo tokios juostos kūrimo procesą, nori, kad mes užjaustume ją, pasirinkusią tokį sunkų, varginantį ir taurų (?) triūsą. Dar vieną sąlygiškai naują (bent jau nematytą) filmą “Vandomo aikštė” (TVP1, sekmadienį, birželio 8 d., 23.10 val.) pastatė irgi moteris, žinoma prancūzų aktorė Nicole Garsia. Tai keistas trilerio bei modernistinės manieros derinys, išsiskiriantis Catherine Deneuve, vaidinančios alkoholikę ir šiaip negerą moteriškę, darbu.
“Naująją bangą” prisimenant
O vis dėlto, nors šių dienų Prancūzijoje klesti debiutantai, kino sukama daug, su tam tikra nostalgija prisimeni “naujosios bangos” laikus.
Per savaitę - du seni, bet nepasenę Louis Malle’o kūriniai. Viešpatie, koks diapazonas! Nuo visai nespekuliatyvinės psichologinės savižudžio studijos “Žaltvykslėse” (LTV, antradienį, birželio 10 d., 22.00 val.) iki nutrūktgalviškos, nuostabiai linksmos komedijos “Viva Marija!” (TV4, trečiadienį, birželio 11 d., 14.35 val.), kurioje autorius mikliai suderino dvi, atrodo, priešiškų manierų to meto žvaigždes - spontanišką, demokratišką Brigitte Bardot meną ir minėtąją rafinuotą, parodančią giliausių prancūziškojo psichologizmo tradicijų atšvaitus Jeanne Moreau.
Apskritai, prancūzų “naujoji banga” buvo kur kas įvairesnis paties kino meno atšviežinimas, negu esame pratę įsivaizduoti. Štai ir Francois Truffaut - ne vien minorinis autobiografinis pasakotojas, kaip jo žinomiausiuose filmuose (“400 smūgių” ir kt.), o ir tyrinėtojas (jo pirmosios kino kritiko profesijos įtaka) - žanrų, istorijos, galimos ateities. Man regis, lietuviški kanalai anksčiau dar nedemonstravo jo ženklaus filmo “451 laipsnis pagal Farenheitą” (Ray Bradbury fantastinės apysakos motyvais). Šeštadienį, birželio 7 d., 11.40 val. jį rodo TV3, ir tegul žiūrovui tas laikas neįkvėps minties apie “vaikišką filmą”. Ne, tai šiandien nepaprastai aktualus kūrinys, prabylantis net ne tiek apie totalitarizmą, kiek apie rašytinės kultūros krizę, Oscaro Wernerio ir Julie Christie paveikslais įsirėžiantis atmintin ilgam.
Prancūzai gerbė ir tebegerbia savuosius ano meto novatorius. Kitaip buvo sovietiniame rojuje, kur bene vienintelė “naujabangininkė” Kira Muratova egzistavo labai sunkiai, buvo kone prilyginama “liaudies priešui” - tiek, kad vieną cenzūros suniokotą filmą ji įsiutusi pasirašė titruose: “Režisierius - Ivanas Sidorovas”. Štai ir dabar: Vilniaus televizija retransliuoja visokius niekus, rodomus RTR kanalo, bet nė nemano rodyti skaudaus, jau “laisvos” Rusijos grimasas apibendrinančio Muratovos “Asteninio sindromo” (RTR, penktadienį, birželio 13 d., 6.45 val.).
Cenzūra ir reklama
Prabilus apie cenzūrą kine, daugiausiai baisokų pavyzdžių temai duotų, aišku, buvęs socialistinis regionas. Ir šią savaitę rusų kanalas “Naše kino” prisimena du tokius filmus, ilgai neregėjusius ekrano šviesos.
Devyniolika metų (1968-1987) ant lentynų gulėjo Genadijaus Polokos “Intervencija” (“Naše kino”, pirmadienį, birželio 9d., 19.45 val. ir trečiadienį, birželio 11 d., 13.30 val.). Iš dalies gal dėl to, kad pagrindinį vaidmenį atliko ir kandžias dainas ekrane dainavo valdžios labai nemėgiamas Vladimiras Vysockis. Gal prisidėjo ir tai, kad Odesos žydų folkloro dvasia sukurtą filmą buvo įmanoma apskritai pavadinti pašiepiančiu sovietų valdžią.
Kitas filmas - nepretenzingi “Paprasti žmonės” (“Naše kino”, pirmadienį, birželio 9 d., 0.30 val.) - buvo netgi patekęs į VKP (b) CK specialų pokarinį nutarimą dėl neteisingos sovietinio kino krypties. Visas šio filmo “neteisingumas” - tas, kad per karą į Uzbekistaną evakuota aviacinė įmonė ekrane neblizga, rodomas katorginis darbas, iškišus liežuvį, o kai kurie juostos herojai, veikiami istorinių aplinkybių, net tapo lengvais neurastenikais.
Visa tai seniai žinoma ir nesunkiai paaiškinama. O štai kodėl liberaliosios Amerikos filmas “Kavinė “Don’s Plum” (Ukrainos TV, šeštadienį, birželio 7 d., 0.15 val.) buvo sukurta 1995-aisiais, o pasirodė tik po penkerių metų - jau sudėtingesnis klausimas.
“Kavinė...”, nepasižyminti kokiais didžiuliais meniniais privalumais, tiesiog rodo jaunimo grupelę, nuolat susirenkančią paplakti liežuviais, dažniausiai, žinoma, apie seksą bei jo įvairiausias galimybes. Bėda, kad vieną iš tų jaunuolių suvaidino ar suimprovizavo (čia riba labai paslanki) pats Leonardo DiCaprio. Taigi, ar juostos demonstravimą sulaikė sužvėrėjusi kai kurių JAV valstijų cenzūra, ar čia tiesiog įsipainiojo paties DiCaprio agentai, kaip nekaltybę saugantys jo šviesų įvaizdį, pasakyti sunku. Žinoma, kai filmas prasibrovė į ekranus, visi norėjo jį pamatyti. Taigi draudimas šiuo atveju tapo beveik reklama.
Man atrodo, kad plepalai apie seksą vis dėlto nėra tokie veiksmingi, kaip šią savaitę primenami du atvirai erotiniai, savo metu pridarę daug sąmyšio, kūriniai: “9 ½ savaitės” (“RenTV”, ketvirtadienį, birželio 12 d., 23.20 val.) su Mickey Rourke’u ir Kim Basinger bei “Esminis instinktas” (Baltarusijos TV, penktadienį, birželio13 d., 23.55 val.) su ne mažiau geismingais Michaelu Douglasu ir Sharon Stone. Juk kinas pirmiausia - žiūrėjimo menas.
Apie kiną
Jau ne sykį informavęs tokiomis temomis, bandysiu - jei tik bus medžiagos - padaryti nuolatinį skyrelį.
Apie 56-ojo Kanų festivalio prisiminimus jau rašiau pradžioje. Kitas įdomus įvykis - “Auksinių aviečių”, įteikiamų už prasčiausius metų filmus, štai tokio amerikinio “antioskaro” ceremonija (“Tango TV”, penktadienį, birželio 13 d., 23.50 val.).
Ką tik mirė rusų aktorius ir režisierius Jevgenijus Matvejevas, kurį sava liaudis ypač gerbė už charakterio užmojį, už juostas “Mylėti rusiškai” bei “Čigonas”, kuriam nepridėjo laurų Leonido Brežnevo vaidmuo kažkokiuose kino oficiozuose. Apie jį - 1 Baltijos kanalo laida (pirmadienį, birželio 9 d., 17.25 val.). Tęsiamas filmas apie klouną ir puikų aktorių Jurijų Nikuliną (1 Baltijos kanalas, pirmadienį, birželio 9 d., 23.30 val. ir trečiadienį, birželio 11 d., 13.30 val.). Greičiausiai įdomu bus vėl prisiminti gilią rusų aktorę Mają Bulgakovą (TVS, antradienį, birželio 10 d., 18.30 val.), negailestingame Larisos Šepitko filme “Sparnai” išanalizavusią sovietų moters, kuriai, rodos, atimta net lytis, likimą.
Beje, ir dėl šios laidos, ir dėl Filipo Jankovskio, aktoriaus Olego Jankovskio sūnaus, naujo dinamiško filmo “Judėjimas” (TVS, sekmadienį, birželio 8 d., 20.25 val.) garantuoti nieko negalima. Epopėja “NTV” - “TV6” - “TVS”, susieta su opozicine Jevgenijaus Kiseliovo komanda, tebesitęsia; galimas dalykas, Rusijos valdžia ras būdų artimiausiu metu sunaikinti ir šį kanalą. Kokie miklūs - pagalvoji - tie lietuviai: juk nė vienos mūsų TV kanalas neturi politinio - nei opozicinio, nei pozicinio - veido. Gandai, loterijos, faktelių nuotrupos...
Grįždamas prie temos, nespėliosiu, ar dokumentinė juosta “Gyvenimas su Michaelu Jacksonu” (TV3, šeštadienį, birželio 7 d., 23.10 val.) reikš analitinę žurnalistiką, ar tai tiesiog dar vienas žymiojo dainininko autoreklamos gestas. Pamatysime. Užtat labai imponuoja “Meksikietiškas Bunuelis” (LTV-2, pirmadienį, birželio 9 d., 21.00 val.). Juk didysis kino siurrealistas, kai jam nebeliko vietos nei tėvynėje Ispanijoje, nei Prancūzijoje, ilgus metus gyvavo Meksikoje, ir ten Luisas Bunuelis pastatė ne vien komercinių juostų, nes jam (keista!) irgi reikėjo valgyti, bet ir nekompromisinių filmų, pavyzdžiui, “Užmirštieji”, “Naikinimo angelas” ir kt.
Didžiai gerbiamos senienos
Apie naujesnes šios savaitės juostas jau kalbėjau, bet didumą televizinio repertuaro sudaro tiesiog neblogi pagyvenę kino kūriniai, kuriems iki išsvajoto žodžio “klasika” vis dėlto kažko lyg stinga.
Malonu pasižiūrėti (ir pasiklausyti) 1946 metų juostos apie populiarų kompozitorių Jerome’ą Kerną “Kol debesys praplauks” (TV4, ketvirtadienį, birželio 12 d., 14.05 val.). Malonu įsitikinti, kad anksčiau būdavo ir ne silikoninių įspūdingų biustų aktorių, o autentiškų, kaip tarkim Jane Russell filme “Nusikaltėlis” (“RenTV”, trečiadienį, birželio 11 d., 0.30 val.); į kino istoriją juosta įtrauktina nebent todėl, kad tai vienintelis režisūrinis ekscentriško milijonieriaus Howardo Hugheso, šitaip protegavusio vidutinę erotišką aktoriukę, gestas.
Labai netolygus parodistas amerikietis Melas Brooksas. Šią savaitę galime išvysti ir visai neskoningą jo juostą “Robinas Hudas. Vyrai su triko” (LNK, penktadienį, birželio 13d., 13.00 val.), ir patį geriausią režisieriaus darbą “Jaunasis Frankenšteinas” (“RenTV”, sekmadienį, birželio 8 d., 22.50 val.), kuriame gotikinio romano bei gotikinio filmo objektai pašiepiami labai stilingai ir tiksliai. Bet kad parodija teiktų malonumo, pirmiausia reikia pažinti parodijuojamąjį objektą ir pamatyti kokį nors rimtą gotikinį filmą, tarkim, “Frankenšteino namą” (TVP1, penktadienį, birželio 13 d., 23.00 val.) su pačiu garsiausiu monstro atlikėju Borisu Karloffu.
Kostiuminių epų mėgėjams - nepaprastai gražus, bet jau dešimtis kartų demonstruotas kinų “Imperatorius ir žudikas” (LNK, ketvirtadienį, birželio 12 d., 22.35 val.), “Oskaru” kažkodėl apdovanota prancūzų “Indokinija” (Ukrainos TV, šeštadienį, birželio 7 d., 19.20 val. ir kitądien, 12.10 val.), taip pat ir turįs biografinių pretenzijų bei išsiskiriantis stipriu Nicko Nolte vaidmeniu “Džefersonas Paryžiuje” (Baltarusijos TV, šeštadienį, birželio 7 d., 17.50 val.). Marco Twaino dvasią neblogai perteikia “Milijono svarų sterlingų banknotas” (“TVcentr”, penktadienį, birželio 13 d., 15.25 val.). Jauno Igorio Iljinskio meistrystę ir dar negarsinio sovietų kino avangardines nuotaikas rodo miela satyra “Švento Jorgeno diena” (“Naše kino”, trečiadienį, birželio 11 d., 0.10 val.).
Vis dėlto tokio filmo, dėl kurio agituočiau iki užkimimo mesti visus kitus darbus ir sėsti prie dėžės, ateinančią savaitę tarsi nėra. Gal per daug noriu.
