Atrodytų, neprivalėčiau reklamuoti nemėgstamo amerikiečių “Soliario”. Bet, viena, jis atitinka pagrindinę mūsų - naujųjų filmų - temą, o, antra, nesulyginus su A. Tarkovskio juosta, negi suvoksi, ką galima padaryti iš tos pačios medžiagos.
Naujienos - ne vien pažadai
Esame pratę nepatikliai žvelgti į visokius galimų deputatų pažadus, tad ir kino demonstruotojų išankstinis optimizmas ne visuomet atrodo pamatuotas. Bet iš tiesų: ateinančią savaitę ir per TV apstu naujų žadėtų filmų, o jau ką kalbėti apie vaizdajuostes.
Lenkų fantasto Stanislawo Lemo apysaką “Soliaris” šį kartą, po AndrejausTarkovskio versijos, kurioje matėme ir Donatą Banionį, ir jautėme pačią žmogaus egzistavimo mįslę, vėl ekranizavo neblogas, tik labai nelygiai dirbantis amerikiečių režisierius Stevenas Soderberghas. Banionio astronautą Krisą Kelviną vaidina neblogas komedijų aktorius George’as Clooney, bet kai jis taria rimtesnį tekstą ir prieš valią norisi šypsotis.
Dabartinis “Soliaris” iš esmės saloninė meilės drama, nesibaigiantys Kriso ir jo mirusios žmonos (net neprisimenu šios ilganosės aktorės pavardės) debatai, kuriuos visai buvo galima įkurdinti madingoje kavinėje, o ne į kosminiame laive. Kitaip negu anuomet “Mosfilme”, S. Lemas iš Holivudo gavo padorų honorarą, užtat jis tik šypso į ūsą. Bet kad pačiame Holivude šovė į galvą tokia beprotiška perdirbinio idėja, galima tik gūžčioti pečiais iš nuostabos. Beje, ji ir neatsipirko...
Tą patį George’ą Clooney, kaip ir Johną Turturro ar Johną Goodmaną, šią savaitę galima pamatyti ir brolių Coenų sumanytame komiškame, į 4-ąjį XX amžiaus dešimtmetį perkeliančiame “Odisėjos” motyvus kūrinyje. Filmas vadinasi “O, broli, kur tu?” (TV3, antradienį, rugsėjo 23 d., 23.00 val.) ir čia Clooney kur kas organiškesnis, kurdamas vieną iš trijulės pabėgusių katorgininkų. Bet iki brolių Coenų tikrų absurdistinių filmų “Fargo”, “Didysis Lebovskis”, “Žmogus, kurio nėra” šiam, kad ir šmaikštokai traktuojančiam žinomų personažų metamorfozes (pavyzdžiui, storulis Goodmanas trumpam pasirodo Kiklopu), vis dėlto kažko truputėlį stinga.
Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad skandalingiausias pernykščio Venecijos festivalio filmas, kontroversinio JAV režisieriaus Larry Clarko “Kenas Parkas” (“RenTV”, šeštadienį, rugsėjo 20 d., 23.40 val.) kada nors pasieks namų ekranus. Nemažai šalių jį apskritai uždraudė demonstruoti, nes, nepaisant gero profesinio lygio, mokinukų erotika ten pateikiama jau taip atvirai, kaip iki šiol gal nė matę nebuvome. Žinoma, vien mokinukais neapsieinama: pagrindinį herojų sekso mokslų ekrane ilgai, nuosekliai moko jo bendraklasės mama. Ir tai tik viena provincijos miestelio kasdienybę apdainuojančio filmo tokia scena...
Ko norėti: net rusų režisieriaus Aleksandro Rogožkino filme “Gegutė” (1 Baltijos kanalas, sekmadienį, rugsėjo 21 d., 22.30 val.), nukeliančio į rusų ir suomių karo metus, klesti “meilė trise”. Pasiklydęs pagyvenęs rusas, jaunas suomis ir jaunutė samė, net vienas kito kalbų nemokantys, susitinka, kad išgyventų. Koks skirtumas, kieno tie du finaliniai vaikeliai, tarsi klaustų mielu humoru ir žmonių tarpusavio saitų vaizdu pavergiantis filmas, kuris šiemet tikrai turėjo daugiau šansų “Oskarui” negu Rusijos pristatyti “Kvailių namai”.
Nauji filmai atėjo ir iš kitų šalių. Vokiečio Tomo Tykwerio (jo kultinę juostą “Bėk, Lola, bėk” dar irgi įmanoma pamatyti per kanalą “TVcentr” - penktadienį, rugsėjo 26 d., 23.30 val.) naujesnį “Dangų” (arba “Rojų”, nes scenarijų rašė mistinėmis, religinėmis nuotaikomis garsėjęs lenkų meistras Krzysztofas Kieslowskis) demonstruoja LNK (ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 22.35 val.). Labai ginčytinas kinas. “Nekalta” teroristė (Cate Blanchett), ją pamilęs sargybinis (Giovanni Ribisi) - greičiau trilerio pora, nors Kieslowskis taikė į amžinąsias vertybes ir, gaila, nebespėjo sukurti visai kitokios intonacijos filmo. Du prancūzų nauji filmai irgi diskutuotini. Neišraiškingų išorinių duomenų aktorius Michelis Blancas savoje profesijoje - tikras metras, turintis ir Kanų prizą už nuostabiai sarkastiškai parodytą vyro virtimo moterimi procesą Bertrand’o Blier “Vakariniame kostiume”. Bet retsykiais jį traukia dar ir parežisuoti; kad jis neturi Blier sarkazmo ir meistrystės, rodo nauja aukštuomenės komedija “Bučiuokite, ką norite” (kabelinės televizijos, pirmadienį, rugsėjo 22 d., 21.00 val.), nors aktorių ansamblis - Charlotte Rampling, Carole Bouquet ir kt. - čia surinktas tikrai puikus. Aiškiau, ko galima laukti iš tokių stilizuotų kaip “Mergina ant tilto” filmų kūrėjo Patrice’o Leconte’o. Jo naujausias “Žmogus iš traukinio” (“RenTV”, sekmadienį, rugsėjo 21 d., 21.00 val., ir kitądien, 9.15 val.) - tai amžinos žmonių svajonės gyventi kito gyvenimą kino išraiška. Pensininkas mokytojas norėtų būti verčiau avantiūristu, o avantiūristą traukia sėslus gyvenimo būdas. Ką duos šių žmonių susitikimas?
Personalijos
Tebūnie šis skirsnis kiek kitoks, juolab kad pats televizijos repertuaras stumia į tokią pusę. Taip, vėl yra juostų apie nusipelniusius kinui žmones. LTV2 kartoja tikrai išraiškingą, informatyvią kino juostą “Louis de Funesas, arba Juoko galia” (šeštadienį, rugsėjo 20 d., 20.00 val.). Rusai garbina savus dievus: Levą Sverdliną (1 Baltijos kanalas, tą patį šeštadienį, 12.30 val.), Lidiją Fedosejevą-Šukšiną (1 Baltijos kanalas, trečiadienį, rugsėjo 24 d., 17.30 val., ir kitądien, 13.30 val.), stalininius gulagus patyrusią Zoją Fiodorovą (“TVcentr”, sekmadienį, rugsėjo 21 d., 16.10 val.), Liudmilą Kasatkiną (1 Baltijos kanalas, penktadienį, rugsėjo 26 d., 13.30 val.), o “Discovery” kanalas rodo eilinį filmą apie Marilyn Monroe (irgi tą penktadienį, 11.20 val.).
Bet kartais po “Personalijų” rubrika puikiausiai telpa ir vaidybinis kinas. Štai “Vienas iš Holivudo dešimtuko” (1 Baltijos kanalas, penktadienį, rugsėjo 26 d., 20.30 val.) pasakoja apie realiai egzistavusį kino režisierių Herbertą Bibermaną, pasaulyje išgarsėjusį vienu vieninteliu 1953 metų filmu “Žemės druska”, kuris pasirodė pernelyg socialus, negailestingas, kad Holivudas būtų leidęs tęsti šią vos prasidėjusią daug žadančią karjerą.
Argi tie, kurie vis dar skaudžiai prisimena jauno žuvusio rusų aktoriaus Sergejaus Bodrovo atvejį, nepasidarys šią savaitę sau “personalinio festivalio”: mat rodomas ir vienintelis Bodrovo jaunesniojo režisūrinis darbas “Seserys” (TV3, šeštadienį, rugsėjo 20 d., 22.30 val.), kuriame autorius dar ir pasirodo epizode, ir visomis prasmėmis paskutinis aktoriaus vaidmuo - tėvo Bodrovo statytame “Lokio bučinyje” (“TV1000”, ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 19.00 val.), ne pačioje prasmingiausioje kino pasakaitėje, kuri dabar, po tragedijos, suskamba vėl naujai.
Retesni, senesni, bet geri
Taip galima apibūdinti dar keletą šios televizinės savaitės filmų. Štai man labai originali atrodo australų režisieriaus Peterio Weiro dar tėvynėje statyta visai juoda komedija “Mašinos, kurios suėdė Paryžių” (kabelinės televizijos, ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 21.00 val.), absoliučiai nepanaši į jo poetinį mistinį šedevrą “Piknikas po kybančia uola”, bet sarkastiška išmone teikianti daugybę malonumo. Negi jūsų nepatrauks vien tas pavadinimas, kurio specialiai čia nešifruosiu?
Kaip ir pakranksėjau, taip ir atsitiko. LTV “Elito kinui” persikėlus į trečiadienį, jis jau ėmė sutapti su “RenTV” rubrika “Iliuzionas”. Taigi šįkart teks rinktis iš dviejų gerų prancūzų filmų: Bertrand’o Tavernier “Tėčio nostalgijos” (LTV, trečiadienį, rugsėjo 24 d., 22.00 val.), rodančios prisiminimų vertę, apdainuojančios žmonių santykių švelnumą bei tikrumą, tikrinamą dramatiškiausiomis akimirkomis, bei Claude’o Sautet puikios melodramos “Paprasta istorija” (“RenTV”, tą patį vakarą, 23.05 val.), kurioje liūdnu grožiu ir emocijų natūralumu dar vis traukia Romy Schneider. Tinkantis prie temos rusų novelių filmas “Mylėti...” (RTR, Vilniaus TV, pirmadienį, rugsėjo 22 d., 22.20 val., ir kitądien, 16.10 val.), sukurtas 1968 metais, buvo tuoj nuimtas nuo ekranų dėl režisieriaus Michailo Kaliko išvykimo gyventi į Izraelį. Ten autorius 1990-aisiais restauravo seną filmą, o 1992-aisiais vėl padovanojo rusams. Bet ar buvo verta? Tam tikros senamadiškumo dulkės šiandien juntamos ir pro tikrai talentingą vaidybinių ir kronikinių epizodų derinimą ekrane.
Na, ir, žinoma, “Krikštatėvis” (LTV, sekmadienį, rugsėjo 21 d., 21.00 val.), kurio antrą ir trečią dalis nacionalinė televizija žada rodyti kitais sekmadieniais. Franciso Fordo Coppolos 1972 metų gangsterinis epas smarkiai paveikė ne vien amerikiečių, bet ir visą pasaulio kiną, o Marlono Brando, Alo Pacino, Jameso Caano, Diane’os Keaton vaidmenys tapo tiesiog chrestomatiniais. Aišku, yra nemažai žiūrovų, jau tiesiog mintinai mokančių “Krikštatėvį”, bet pagalvokime, kad išaugo kita karta, apie šią klasiką, apie nūdienio žiauraus kino meniškas ištakas ir negirdėjusi. Ką, liepsite jiems geriau žiūrėti juostas su rykliais ir barakudomis, kurių šią savaitę irgi tiesiog apstu?
