Šįkart filmai arba jų kūrėjai kažkaip keistai grupuojasi poromis. Gal ir gerai: kas nors sudomino – galima pratęsti pažintį.
Šeštadienis
Užmeti akį į dienos programą ir atsidūsti: na, taip, ir vėl vienas Holivudas. Bet Holivudas Holivudui nelygu. Štai jums du filmai – abu kultūringi, džiuginantys akį meistryste ir net savotiška elegancija.
Pirmiausia tokia – nuotykinė „Zoro kaukė“ (LNK, 21.15 val.). Atrodo, nuo nebyliojo kino laikų tauraus keršytojo Zoro motyvas išeksploatuotas kiek tik įmanoma ir vargu ką beįmanoma pasakyti šia tema po klasikinių juostų dar su Errolu Flynnu. O štai ir ne: naujojo filmo kūrėjai elementarų siužetą padarė sudėtingesnį, įvesdami tradicijos tęstinumo temą, nepabijodami feljetonistų patyčios ir rodydami net du Zoro. Bet kadangi pirmąjį vaidina seras Anthony Hopkinsas, ir tai būtent iš jo rankų teisioji špaga pereina jaunesniajam keršytojui (Antonio Banderas), net toks sprendimas neatrodo kaip „sviestas sviestuotas“. „Zoro kaukė“ – tiesiog gražus (ne vien dėl Catherine Zeta-Jones), lengvas, labai ritmingas, gaivinančio humoro kupinas filmas.
Populiarusis „Gladiatorius“ (TV3, 21.00 val.; kartojama ketvirtadienį, lapkričio 3 d., 10.30 val.) irgi rodo, kad tame, kaip Holivudas traktuoja senovės Romą (o kadaise, prisimenant kad ir pompastišką „Kleopatrą“ su Liz Taylor, traktavo tiesiog nemokšiškai), atsirado tam tikros naujos kultūros bruožų. Geras režisierius britas Ridley Scottas neapsiriboja puošniais reginiais; tai, kad pagrindinis aktorius Russelas Crowe gali ne vien puikuotis raumenims, bet stambiuose planuose net mąstyti, rodo ir tas permainas. Aišku, tai filmas ne istorikams, kurie vis tiek prie ko nors prikibtų, bet...
Komercinį ir rimtąjį kiną „Posūkyje“ (LTV, 23.10 val.) sėkmingai sieja – o tai juk taip nelengva – režisierius Oliveris Stone’as, pradedantis mano anonsuotą „porų“ temą, nes ryt žiūrime jau kitą to paties meistro kūrinį. Posūkis sugedus mašinai vos netampa lemtingu Seano Penno herojaus gyvenime. Trileris kupinas kraujo, žiaurumo, bet ir susimąstymo apie to žiaurumo šaknis, apie pačią žmogaus prigimtį.
Tradiciškesnė Roberto Redfordo režisuota „Bagerio Venso legenda“, kuria visą šią savaitę maitins kanalas „TV1000“ (šiandien 13.00 val., ryt – 9.00 val., o dar ir ketvirtadienį, lapkričio 3 d., 14.40 val., ir penktadienį – vėl 9 val. ryto). Čia gerų aktorių Willo Smitho, Matto Damono, Charlize Theron vaidinama rutuliojasi istorija, kurioje pirmauja savaiminis retro grožis, sportinės golfo aistros, apipurkštos lengvos mistikos lašeliais. Ir jau visai tradicinė Holivudo melodrama – bet tam ji ir klasikinė – tai 1940 metų garsusis „Vaterlo tiltas“ (TVNsiedem, 12.10 val.) su garsiąja britų aktore Vivien Leigh, buvusia Skarlete „Vėjo nublokštuose“, žavinčia, regis, net popierinėmis herojės aristokratės nuopuolio aistromis. Tiesa, lenkai šią juostą pagal seną jų šalies tradiciją tebevadina „Atsisveikinimo valsu“.
Tarp Holivudo produkcijos gausos švyti ir juodas – nes juosta specialiai nespalvota – brangakmenis, Jimo Jarmuscho mįslingas antiholivudinis antivesternas „Negyvėlis“ (ukrainiečių STB, 24.00 val.). Ir nebe pirmą kartą stebint, kaip iš padoraus klerko herojus (Johnny Deppas) darosi valdžios ieškomu nusikaltėliu, kaip filmo tėkmė jį, inertišką žmogų, neša keisčiausiais likimo vingiais, kol įneša į mirties Stikso vandenis, neišvengiamai patenki į minorinio psichodelinio kino pasakojimo žavesio pinkles, tarsi į Neilo Youngo muzikos vidų. Pasijunti lyg pats būtum „Nobody“ (Niekas), kaip save vadina keistas intelektualus (!) šio filmo indėnas, vienu metu – ir herojaus Sanča Pansa, ir mirties pasiuntinys.
Sekmadienis
Jeigu apskritai nebūtų tokios žvaigždės kaip amerikietis Tomas Hanksas, asmeniškai turbūt labai neverkčiau – na, toje vietoje atsirastų kitas. Žinoma, jis labai profesionalus aktorius, ką ir įrodo trys skirtingi Hankso vaidmenys, kuriuos galime šiandien pamatyti TV3 kanalo programos sudarytojų dėka.
Fantastinėje komedijoje „Didelis“ (TV3,10.00 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 4 d., 11.20 val.) jis – didelis vaikas, tiksliau, vaikas 30-mečio kūne, dėl savo vaikiškos mąstysenos ypatybių (o tai scenaristo visai neblogai sumąstyta) padarantis didžiulę karjerą žaislų verslo sferose.
„Prarastasis“ (TV3, 20.45 val.; kartojama trečiadienį, lapkričio 2 d., 10.30 val.) – tarsi atvirkščias „Didelio“ variantas, nes beveik visą filmą mes regime mažytį žmogų bekraščio vandenyno, negyvenamos salos ir savosios iš proto varančios vienatvės fone. Bet šiuolaikinis Robinzonas parodo miklumo stebuklus, kaip stebukladariu užsirekomenduoja ir režisierius, mūsų tautietis Robertas Zemeckis, nes pilnametražis monofilmas vis dėlto neužmigdo galimu nuoboduliu. Aš vis spėlioju: ar pirma pasirodė „Prarastasis“ (2000 m.) ir tik paskui tos visos televizinės išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis laidos, ar atvirkščiai. Galų gale tai ne taip jau ir svarbu.
„Kelias į pražūtį“ (TV3, 23.25 val.) – pagal sumanymą bene rimčiausias iš to triptiko. 1931-ųjų Čikagos gangsterių parankinio Saliveno (aišku, Hanksas) gyvenimas komplikuotas ir tuo, kad apie jo verslą sužinojo sūnus, ir tuo, kad dabar abiem gresia pavojus. Vyksta tarsi koks vertybių perkainojimas. Bet juostos savitumą pirmoje eilėje lemia tai, kad čia klesti naujesnis, nes europietiškas Samo Mendeso požiūris į pačių amerikiečių jau taip nuvalkiotą gangsterizmą. Vis dėlto to paties britų režisieriaus pirmasis žvilgsnis į Ameriką („Amerikietiškos grožybės“) buvo originalesnis, nes skaudžiai sarkastiškas. Jį šią savaitę irgi galėsime prisiminti.
Vakar matėme Oliveriui Stone’ui ne visai būdingą „Posūkį“, šiandien galime išvysti kur kas būdingesnį, nes epinį jo „Salvadorą“ (Tango TV, 22.00 val.). Menininkas paprastai mėgsta ir sugeba į realius ir baisius epochos įvykius panardinti sugalvotus herojus, per juos parodyti savo požiūrį į moderniąją istoriją. Stone’as taip dirbo ilgai, kol nebaigė jau grynai dokumentiniu kino pokalbiu su Fideliu Castro.
Vis dėlto kur kas įdomesnis už visus senstelėjusius salvadorus, visus henksus (nors pati tokio minifestivaliuko idėja – labai imponuojanti) man šiandien atrodo britų „Vampyro šešėlis“ (BTV, 22.05 val.) – mitas, supamas mito, ne koks nors eilinis ilgadančių pasikandžiojimas, o stilingas didžiojo vokiečių kino menininko Murnau (Johnas Malkovichius), jo vampyro Nosferatu – anąkart Maxo Schreko, o šįkart – lyg perėmusio tą mistinę estafetę Willemo Dafoe („Auksinis gaublys“ už šį vaidmenį) apdainavimas. Ingeborgos Dapkūnaitės – ir ją po kelių dienų dar išvysime – epizodas.
Ima prasibrauti Europos kinas. Tiesa, „Vampyro šešėlis“ sukurtas dar drauge su JAV, o Lietuvos Antrojo kanalo teberodomoje Retrospektyvoje šmėkščiojančios baigiamosios „Amerikoniškosios tragedijos“ dalys (18.50 val.; kartojama ne, kaip paprastai, trečiadienį, o penktadienį, lapkričio 4 d., 22.10 val.) – apskritai beprotiškos nacionalinės mišrainės pavyzdys. Filmas lyg ir lietuviškas, nors kurtas apie Ameriką už rusų pinigus – su latvių, lietuvių, rusų aktoriais. Nevertinsim.
Ukrainiečiai demonstruoja italų kino jau beveik klasiką: „Trys broliai“ (STB, 1.00 val.) – žymiojo Francesco Rosi 1981 metų kūrinys, paprastas ir gilus. Aš, žinoma, nesuprantu dar vienos nacionalinės keistybės – kodėl bene garsiausiam italų scenaristui, Fellini bendraautoriui Tonino Guerrai prireikė atsispirti rusų rašytojo, sovietų persekioto Andrejaus Platonovo apsakymo ir perkėlinėti situaciją iš 1930 metų Rusijos į 1981 metų Italiją. Juk situacija elementari kaip gyvenimas – mirė artimiausias žmogus, iš įvairių šalies pakraščių į pakasynas suvažiuoja sūnūs. Šiuo atveju tai Romos teisėjas (prancūzų aktorius Philipe’as Noiret), religingas ir kompleksuotas Neapolio pedagogas (Vittorio Mezzogiorno), pagaliau Turino darbininkas (jį vaidina kadaise nepaprastai populiarus komisaro Katanjos seriale „Aštuonkojis“ atlikėjas, gražuolis Michele Placido), linkstąs į terorizmą. Ar jie tikrai „broliai“, šie savaip nelaimingi žmonės?..
Pirmadienis
Prasideda šventės, kurios pagalvojus gal ir nėra tokios linksmos, kaip norėtų mums įteigti savi kanalai, o daugiau skirtos susimąstymui.
Tuo tarpu šiandien švysčioja vien žinomi, gal savo žanruose ir geri (nesiimu spręsti), tačiau grynai pramoginiai filmai: Arnoldo Schwarzeneggerio „Grobuonis“ (TV3, 22.20 val.), Tomo Cruise’o puikavimasis „Asu“ (LTV, 18.20 val.), Bette Midler ir kitų raganų linksmas siautimas komedijoje „Fokus pokus“ (TV3, 15.10 val.), Keanu Reeveso ir Sandros Bullock veiksmo triukai „Greityje“ (TV3, 20.10 val.), amatininkiškas Marlene Dietrich biografijos perpasakojimas vokiečių filme „Marlena“ (Antrasis kanalas, 21.50 val.), paviršutiniškas dvasingumas Spielbergo „Dirbtiniame intelekte““ (LTV, 20.50 val.; kartojamas trečiadienį, lapkričio 2 d., 14.05 val.), kviečiančiame mylėti robotus, lyg žmonėms tos meilės jau būtų su kaupu.
Supraskit mane teisingai: anaiptol negeidžiu, kad šiomis dienomis per TV skambėtų vien bažnytiniai choralai. Bet dar juk yra kažkokio takto suvokimas, ar ką. Štai Emiro Kusturicos „Gyvenimas kaip stebuklas“ (TV1, 21.00 val.) vėl, kaip paprastai, iškelia mylimus režisieriaus keistuolius, kartais ir labai juokingus, tačiau režisieriaus koncepcija, girdima jau pavadinime, apšviečia juos tam tikra keista šviesa. Nesakysiu „dangiška“, nelaukit.
Originalesnis iš šiandienos filmų – „jaunojo Holivudo“ pavyzdys „Pasilik paskutinį šokį“ (LTV, 16.15 val.), laisva, atpalaiduota maniera, aiškiai bylojančia apie nepriklausomojo kino įtaką, pasakojantis apie tik žengiančių į gyvenimą žmonių (herojė – pradedanti balerina) džiaugsmus, neviltį ir galimus kelius iš depresijos. Sako, Amerikos paaugliai pripažino šią juostą sava ir net kažkaip patys premijavo.
Katalikiškoje Lenkijoje šiomis dienomis ir į TV repertuarą žiūrima griežčiau. Bet ar kam nuo to blogiau, kad vėl rodomas Polanskio tragiškasis „Pianistas“ (TVP1, 21.20 val.), o, deja, nakčia (0.05 val.) – puikus retai dirbančio Witoldo Leszczynskio „Requiem“: jo herojus, vargingas valstietis Bartolomiejus (mylimas autoriaus aktorius Frantiszekas Pieczka – šis bendradarbiavimas prasidėjo dar nuo klasiškojo „Matėjo gyvenimo“) sako paprastas, bet visiems suprantamas, įsimenančias kalbas per laidotuves. Bet Bartolomiejus suseno, laikas ieškoti įpėdinio...
Antradienis
Turbūt laiku 5 kanalas prisiminė gruzinų maestro Tengizo Abuladzės „Atgailą“ (19.30 val.; kartojama penktadienį, lapkričio 4 d., 15.30 val.). 1987 metais ji atrodė daugiau politinis, antistalininis, bet juk tai ir alegorinis – apie laidojimą pačia plačiausia žodžio prasme – kūrinys.
Šiandien nacionalinė televizija demonstruoja irgi savaip atliepiančią šventę italų biografinę dramą „Karolis. Žmogaus, tapusio popiežiumi, istorija“ (1 serija – 18.40 val., 2 serija – 20.50 val.). Taip, tai pasakojimas apie Karolį Wojtylą. Režisierius Giacomo Bottiato kaip ir atsidėjo biografiniam žanrui, jau papasakojęs iš ekrano apie Cellini, Stradivari, Casanovą. Žiūrėsime ne patį prasčiausią jo kūrinį, kuriame įsidėmi ne vien jautrią Ennio Morricone muziką, o ir lenko Piotro Adamczyko (Vojtyla), ir bulgaro Christo Šopovo, piešiančio aršų komunistą, vaidybą.
Su šiuo filmu, vakarykšte, deja, prasta „Marlena“, „rimuojasi“ ir biografinis „Čaplinas“ (BTV, 12.50 val.). Nors didelio užmojo kino juostą ir statė „Gandžiu“ pasiekęs kūrybinę pergalę seras Richardas Attenborrough, tačiau ir dvasininkas, ir tautos veikėjas – ne aktoriai. O sumanius pasakoti iš ekrano apie tokius žmones kaip Marlene Dietrich, kaip Charlie Chaplinas, pirmiausia reikia rasti kongenialų atlikėją. Deja, tai neįmanoma – tuo jie ir reikšmingi, kad visai nepakartojami. Ir Richardas Downey jaunesnysis, deja, pateikia tik paviršutinišką Chaplino eskizą, kai galima svarstyti „panašus ar ne“, apie vidinę tapatybę gėdingai nutylint.
Dar apie žadėtus „rimus“. Šiandien – Samo Mendeso (sekmadienį buvo jo „Kelias į pražūtį“) tas paminėtas geresnis debiutas „Amerikietiškos grožybės“ (TVNsiedem, 0.05 val. ir rytoj 21.10 val.). Bus „Greitis 2“ (TV3, 20.10 val.), kuriame užteko nuovokos nebesifilmuoti Keanu Reevesui, ir „Grobuonis 2“ (TV3, 22.35 val.), kur taip pat nebepamatysite, pasirodo, irgi nuovokaus Švarco.
Užtat beveik naujame, daug kainavusiame fantastiniame „Požemių pasaulyje“ (BTV, 21.25 val. ir rytoj 23.50 val.) galima pamatyti į juodą odą įvilktą paprastai gana kuklias mergaites vaidinusią Kate Beckinsale – čia ji kuria vampyrų vadę, o jos pavaldiniai nuo seno kaunasi su vilkolakiais. Tegul sau kaunasi, štai tik kad mūsų neliestų. Pagrindinis visiškai naujo trilerio „Įkaitas“ (LNK, 21.20 val.) masalas – peruką užsimaukšlinęs Bruce’as Willis, o mums tai negali, aišku, išsyk nesukelti linksmų paralelių su rusų dainininku Kobzonu. Bet ne, nenoriu nieko nuteikti, nes jaunutis režisierius Florentas Emilio Siri mokėsi Sorbonoje ir net pas patį Ericą Rohmerą. Štai kaip Holivudas siekia atsinaujinti – net tokius brangius projektus patiki jauniems pradedantiems europiečiams. Na, o senąjį, kanoniškąjį ir kiek komišką Holivudą, kuris nuo šeštadienį rodyto „Gladiatoriaus“ skiriasi kaip dangus nuo žemės, galite prisiminti, jei matote „TVNsiedem“, mokate lenkiškai. Turiu galvoje evangelinį „Ben Hurą“ (9.20 ir 12.35 val.), ilgą, nuobodžiai patetišką, imponuojantį tik viena klasikine dviračių vežimų varžybų scena.
Trečiadienis
Sekmadienį britų „Vampyro šešėlyje“ aktorė Ingeborga Dapkūnaitė tik šmėkštelėjo kaip Johno Malkovichiaus (tiksliau, jo vaidinamo režisieriaus Murnau) mylimoji. Šiandien tarptautinėje, bet daugiausia rusiškoje lyrinėje apysakaitėje „Gucci švarkas“ (LTV, 24.00 val.), ji kuria jau visai nemažą ir svarbų vaidmenį.
Įdomu, kad madingo Vakaruose (prisimenat jo „Mėnulio tėtį“?) tadžiko Bachtijoro Chudojnazarovo filme, demonstruojamame taip vėlai su rubrika „Elito kinas“, nėra absoliučiai nieko elitinio. Veikiau atvirkščiai – galima įžvelgti, kad autoriai šaiposi iš dabartinių „elito“ termino traktuočių, parodydami tris nebrendilas iš pajūrio miestelio, panašaus į Odesą, kuriems prestižo viršūnė būtų „Gucci“ firmos kostiumas, išstatytas it paerzinti vitrinoje.
O ką čia veikia ponia Ingeborga? Vaidina vieno nebrendilų gražią ir baisiai nedorą pamotę. Žinoma, tai tik fikcija, iš tiesų jos širdis – tiesiog auksinė, ir kai vienas mūsų draugelių patenka į bėdą, ji aukoja savo moteriškumo likučius prokurorui, kad tik tam vaikigaliui nieko bloga neatsitiktų. Vaidmenukas kaip vaidmenukas, filmukas kaip filmukas. Elito jokio, nors žiūrima neblogai, jeigu netraktuosi kaip seno tikrai gero filmo „Likit sveiki, berniukai“ plagiato (galima pažvelgti ir šitaip). Kurgi tie Ingeborgos „gyvenimo vaidmenys“?..
Gyvename jaunimo kulto epochoje, tik ir žiūrėk, kad tavęs nenustumtų koks jaunas traktorius. Ši diena darsyk tai įrodo, nes vos apsiplunksnavęs, bet jau skandalingai, kažkoks Traktor (panašu, tikroji pavardė – Pontus Lowenhielm) Holivude stato pirmą filmą, tuoj gaudamas į ekipą ir Elijah Woodą, ir Salmą Hayek, ir Larą Flynn Boyle, ir Jeffą Goldblumą. Juosta vadinasi „Kvaili atsitiktinumai“ (TV1, 21.00 val), bet, panašu, ten ne tiek jau tų kvailysčių ir kriminalų (herojė – seklė), kiek juodo sarkastiško humoro. Įdomu...
Gūdžią naktį (1.35 val. – ir kodėl LTV „Elito kinui“ nepersikėlus dar vėliau?) TVP1 kanalas siūlo nemiegantiems puikią nuskriaustųjų rašytojos Carson McCullers ekranizaciją „Širdis – tai vienišas medžioklis“. Kadaise, dar 1968-aisiais, už nuskriausto, nes kurčio personažo vaidmenį ji atnešė „Oskarą“ aktoriui Alanui Arkinui.
Ketvirtadienis
Šiandien „Gucci švarką“, tik kitu „Blizgesio“ pavadinimu (pabandyk tu tiksliai išversti, jeigu originalas vadinasi „???“!) turėjo demonstruoti ir BTV, kai kur ta informacija jau išspausdinta. Tai štai – akcentuoju, kad paskui nesibartumėt: žadėtu laiku (20.20 val.) BTV rodys rusų ir ukrainiečių bendrą naują filmą „Laukinis tabūnas“. Žurnalistė tiria savo draugo fotoreporterio žūties aplinkybes ir įlenda į tokias sferas, kad pavojus ima grėsti ir jai. Pavojaus įtampa ekrane yra, o siužetas vėl atvirai rimuojasi su vienu rytdienos amerikiečių filmu.
Ak, kaip gražiai susirimavo net pavadinimai. Pamenat, sekmadienį STB rodė skaudžią italų dramą „Trys broliai“? Lygiai tokio pavadinimo filmas yra ir šiandien (5 kanalas, 14.30 val.), bet tik jau nepamanykit, kad tai tas pats kūrinys. Ne, kam reikia Lietuvai italų klasikos, bus gerai ir indų. „Aktorius“ Amitabhas Bachchanas – šiurpu prisiminti. Tikiuosi, tradicinio indų kino gerbėjai į internetą nelenda, tad gal mano langams niekas negresia, a?
„Šeštoji diena“ (1 Baltijos kanalas, 20.30 val.) – tai jums jokiu būdu ne „Šeštasis pojūtis“ (pamenat, buvo toks visai įdomus mistinis filmas, kur dar ne iškart suprasdavai, kurie personažai iš tikrųjų gyvi, o kurie ne). Čia „tik“ gubernatoriaus Švarco pasirodymas klonuotu, vadinasi, dvigubu pavidalu (lyg vieno Schwarzeneggerio ekrane būtų maža), ne itin pavykęs apynaujis fantastinis trileris.
LNK kanalui pasirodė maža „Žiaurių ketinimų“ („Cruel Intentions“), pervardijo „Erotiniais žaidimais“ (23.00 val.), kokių ir taip visur pilna. Bet reikalas čia ne tas, įdomiau, kad tai jau kelinta per pastaruosius metus – po Milošo Formano „Valmono“, Stepheno Frearso „Pavojingų ryšių“ – Choderlos de Laclos klasikinio XVIII amžiaus romano apie meilės intrigas ekranizacija. Šįkart intrigos persikėlė į dabartį, į beveik vaikų aplinką. Valmonas laksto su akinukais, Sesilė – su kasytėm. Įdomiai sumanyta bei realizuota, tik štai klausimas: jeigu reikia daryti tokias operacijas, kur dėjosi XX ir XXI amžiaus originalūs dramaturgai?
Savaip išsiskiria televizijų berods iki šiol dar nerodyta rusų 2003 metų komedija „Casus belli“ (NTV Mir, 20.50 val.). Vyras (Vitalijus Solominas, kuriam tai buvo paskutinis šiame gyvenime vaidmuo), sunerimęs dėl ekscentriškų žmonos poelgių (o ją vaidina Ina Čiurikova, taigi ji tiesiog negali būti ne ekscentriška), nusamdo seklę (lenkė Barbara Brylska, na, toji iš „Likimo ironijos“), bet damos randa bendrą kalbą. Laikykis, vyre! Štai ir neišlaikė...
Penktadienis
Dėl rimų su vakarykšte diena. Amerikiečių „Harisono gėlėse“ (TV3, 23.25 val.), visai kaip vakarykščiame „Laukiniame tabūne“, moteris tiria vyro (na, vakar buvo tik draugas, tebūnie) žūties aplinkybes. Abu fotoreporteriai. Tik šiandieninis truputį platesnių geografinių maršrutų, jis fotografuoja Balkanų karą, o nepatikėjusią baisia žinia kuria Andy MacDowell.
Kas yra „Mumija“ (TV3, 21.00 val.), manau, žino kiekvienas, tad kam dar papildomai kažką taukšti? Kas yra „Šešėlyje“ (LTV, 22.40 val.) – turbūt ne visi. O tai yra gerų aktorių (Mathew Modine’as, Jamesas Caanas) surinkęs eilinis trileris apie narkomafiją, toks, kurį galima žiūrėti, o galima ir pataupyti akis. Apie kitą trilerį „Juodąjį mėnulį“ (BTV, 23.55 val.) irgi bene būsite girdėję. Taip vadinasi supermašinos modelis, o kad šio filmo scenaristas Johnas Carpenteris seniai pasimaišė dėl gražių ir grėsmingų mašinų, įsivaizduojame ne iš vieno jo statyto filmo.
Dažnai tuos mano fiksuojamus „rimus“ ir nulemia naujų idėjų stygius. Šiandien per „RenTV“ (tikrąjį, o ne surogatinį mums pakištą kanalą „RenTV Baltic“) 19.00 val. demonstruojamas stipraus siužeto prancūzų filmas „Budiu, ištrauktas iš vandens“. Visai naujas – 2005 metų. O kada, kaip jūs manote, gimė tas siužetas apie skandintis norintį valkatą, kuris nenusiskandino, bet įsibrovė į buržua šeimą ir sugriovė jos principus iki pamatų? Taigi „tik“ 1931 metais, ir aną, klasikinį Jeano Renoiro filmą su mieluoju Micheliu Simonu kažkada, laimė, pademonstravo LTV. Paskui siužetas gastroliavo po Ameriką („Beverli Hilso valkata“ su Nicku Nolte), o dabar štai grįžo į tėvynę. Kas vaidina Budiu? Kaip negėda klausti? Aišku, Gerard’as Depardieu.
