Egzotiškos, net mažai girdėtos kinematografijos (Iranas, Argentina, Kuba, Urugvajus, Uzbekija) šią savaitę lyg kiek nustumia visas tas, iš kurių gerai žinai, ko laukti. Ar čia tik man taip atrodo?..
Šeštadienis
Jei kas neseniai matė kažkurio - nebepamenu - kanalo vėl primintą žavią prancūzų komediją su Pierre’u Richard’u „Žaisliukas“, tas gali akivaizdžiai įsitikinti, kaip tos už vandenynų nuperkamos geros idėjos supaprastėja, suprastėja, tampa vulgarios. Kaip tik toks šiandien rodomas ano filmo amerikinis rimeikas „Amerikietiškas žaisliukas“ (LNK, 11.30 val.) - apie milijonieriaus sūnelio kaprizus. Permainos akivaizdžios.
Neatrodo originali „Praradusio atmintį“ (LTV, 23.25 val.) idėja. Vien pavadinimas primena dešimtis šia nelaime spekuliuojančių, dažniausiai kriminalinių juostų. Bet naujame prancūzų ir ispanų filme pabodusi medžiaga pasukta kitu kampu. Taip, herojus nebepažįsta žmonos ir sūnaus, jis net susideda su repo gerbėjais, tačiau ar įmanoma būti laimingam, praradus savuosius prisiminimus? Beje, panašiomis problemomis susidomėjo ir talentingasis Honkongo režisisierus Wong Kar-wai, kurio naująją juostą, už „Praradusį atmintį“, žinoma, stipresnę, gal netrukus pamatysime - jeigu įvyks - „Kino pavasaryje 2005“.
Triukšmingi Van Damme’o („Ordinas“, BTV, 20.50 val.) ir ypač Steveno Seagalo („Priverstas žudyti“, LNK, 21.15 val.) hitai - atleiskite, „ne iš mano operos“. Stallone, Rourke, Michaelo Caine’o padabintas nebenaujas trileris „Pašalinti Karterį“ (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 16.05 val.) nužudyto žmogaus pėdsakais gal kiek įdomiau veda į pornosindikato tamsybes. Žinoma, Holivudas šiandien turi savą tūzą - pagarsėjusį, ne kartą demonstruotą Steveno Spielbergo Holokausto epą „Šindlerio sąrašą“ (TV3, 20.05 val.), dėl autentiškumo drįstą nufilmuoti netgi ant nespalvotos juostos. Bet diena - absoliučiai amerikietiška.
Sekmadienis
Šiandien irgi galima prisižiūrėti visko. Pavyzdžiui, „Trojos Elena“ (TV3, 20.40 val. ir antradienį, kovo 15 d., 11.10 val.), nors Agamemnoną vaidina įdomus britų aktorius Rufus Sewellas („Tamsos miestas“), visai galėjo gimti ir Lietuvos kino studijoje greta kokio „Huno Atilos“. Reklamininkai išsiduoda jau pirmuoju anotacijų sakiniu: „Nuotykių drama sukurta pagal garsųjį Homero epą“. Vis dėlto: nuotykiai ar epas?
Neblogą „Paskutinio jaunikio išbandymo“ (LTV, 21.00 val.) idėją - kaip būsimasis nevykėlis žentas susitiks su nuotakos ekscentriškais tėvais - sužlugdo neskoninga kažkokio Jay Roacho režisūra, net Robertas De Niro (uošvis) čia ne ką tepadeda. „Kaulų grobikas“ (RenTV, 0.40 val.) - nuotykiai su siaubo priemaiša - bent jau verčia žavėtis Pietų Afrikos dykumų faktūra ir nevaizduoja Homero. Pabrėšiu, kad tai - visai ne tas matytas ir ganėtinai protingas „Kaulų kolekcionierius“, o naujesnė ir silpnesnė motyvo variacija. Per tą patį kanalą demonstruojamas televizinis „Liūtas žiemą“ (RenTV, 19.00 val.) verčia su atodūsiu prisiminti kadaise sukurtą puikią Anthony Harvey istorinę XII amžiaus supamą dramą, kurios jokia televizija kažkodėl nebepakartoja. O čia - ruso Andrejaus Končialovskio darbelis; kadaise gabiam žmogui šiandien jau tas pats, ar atpasakoti puikią Jameso Goldmano pjesę, kontrabanda princesės vaidmeniui patvirtinant naują savo žmoną Juliją Vysocką, ar net liaupsinti Andropovą pseudodokumentiniame prosovietiniame TV cikle.
Kad reiškinys, kažkada su įkvėpimu vadintas „prancūzų komedija“, šiandien - labai nevienalytis, liudija du šiandienos filmai. „Pragaras Monparnaso dangoraižyje“ (BTV, 12.00 val.), kad ir imituoja „aktualumą“ su topmodelius primenančiomis teroristėmis, verčia sutikti su vienos užsienio pokalbių svetainės dalyviu, pareiškusiu, kad ši juosta žiūrėtina nebent prieš tai stipriai išgėrus. Užtat „Bučiuok ką nori“ (BTV, 22.50 val.) gražiai pratęsia subtilias prancūzų charakterių komedijos tradicijas. Geras aktorius Michelis Blancas pats vaidina ir režisuoja, pasitelkdamas Jacquesą Dutroncą, Charlotte Rampling, Carole Bouquet, Karin Viard, už šį vaidmenuką gavusią „Cesarą“. Mieliausi herojai, į vieną erdvę suvesti: skirtingos poros, solidi šeimininkė, lovelasas, pavyduolis, visą laiką klykiantis kūdikis. Nepanuobodžiausi!
Labai norėtųsi dienos filmu paskelbti Raimondo Vabalo „Skrydį per Atlantą“ (LTV2, Retrospektyva, 19.45 val. ir trečiadienį, kovo 16 d., 15.40 val.). Dariaus ir Girėno skrydį įamžinti ekrane 1982 metais jau savaime buvo Poelgis. Be paviršutiniško patriotizmo, dalykiškai ir įtaigiai papasakota apie žmones, Lietuvai atsidavusius. Šaunūs jauni Remigijus Sabulis (Darius) ir šiandieninio lietuvių teatro šviesulys Eimuntas Nekrošius (Girėnas) įneša į juostą aistros (pirmasis) bei ypatingos tramdomos šilumos (antrasis iš pagrindinių herojų). Ir tas patriotizmas buvo vidinis - antraip argi visi 1982 metų lietuvių senukai (ką jau kalbėti apie jaunuomenę) būtų sunešę į seansus savo rublius.
Jau pasirodo ir įžangoje mano minėta viena egzotiškųjų kinematografijų - šiandien kiek išėjęs iš mados, bet tuomet, 1999-aisiais, visus pribloškinėjęs Irano kinas. Garsiojo Abbaso Kiarostamio „Nuneš mus vėjas“ (TVP1, deja... 1.40 val.) mums ne tiek pasakoja, kiek rodo: Kurdistaną, jo šimtamečius žmones, kurių išminties, matyt, taip reikia prisilytėti atvykėliui iš miesto, kalnų kaimelio poeziją, kelius ir juose sutinkamus pašnekovus. Filmo kadruose tikrai slypi kažkas negirdima, nematoma, bet nujaučiama ir esminga, sykiu primenant ir Dao filosofiją.
Kiarostamio šedevrą rodo lenkai. Turėjau nusiskundimų - absoliučiai priešingų, - kad per mažai ir kad per daug dėmesio skiriu lenkų kanalams, nes vis tiek kalbą moka vienetai. Lygiai tokie pat prieštaringi pageidavimai dėl apžvalgos plėtimo ir, atvirkščiai, jos glaudinimo. Ponai, juk nepersiplėšiu.
Pirmadienis
Čia argentiniečių šeima dar nenumano košmaro („Kamčiatka“).
5 kanalas, sakydamas „Geras kinas“, retai kada prašauna. Štai ir šiandieninė Argentinos režisieriaus Marcelo Pineyro drama „Kamčiatka“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 13.00 val.) buvo nominuota 2001 metų „Oskarui“, veltui negavo.
Rusiškas geografinis pavadinimas į Pietų Amerikos erdvę įsibrauna kažkaip visai atsitiktinai, berods sprendžiant kryžiažodį. O vis dėlto jis prasmingas.
Intelektualūs tėvai (Ricardo Danino ir Cecilia Roth) bando visaip - ir faktiškai, ir psichologiškai - apsaugoti vaikus nuo baisaus absurdiško košmaro, atėjusio į spalvingas Buenos Aires drauge su politiniu perversmu ir diktatoriaus savivale. Visa tai, kas buvo pažįstama ir miela, šiandien dešimtmečio sūnaus akimis atrodo pasikeitę taip drastiškai, tarsi primintų „spygliuotą“, sunkiai ištariamą žodį „Kamčiatka“. Po „Oficialios istorijos“ - tai stipriausias kino kūrinys apie 1976 metų Argentinos karą, jo atspindžius žmonių likimuose.
Sava medžiaga „Kamčiatką“ gyvai primena tais pačiais metais kurtas britų politinis trileris „Ketvirtasis angelas“ (BTV, 20.20 val.; kartojama trečiadienį, kovo 16 d., 14.00 val.). Surinkti geri aktoriai - Jeremy Ironsas, vakar kitame filme matyta Charlotte Rampling, nuoširdusis juodaodis Forestas Whitakeris. Bet čia parodyti serbų teroristų nusikaltimo padariniai nėra tokie autentiški kaip „Kamčiatkoje“, o tiesiog gerai suvaidinta drama, ir supranti, kad Johno Irvino kūrinys tikrai šaukte šaukiasi kai kuriose šalyse atsiradusio visai jau melodraminio pavadinimo „Slaptas kerštas“.
Stipri, nors sava medžiaga ir nelabai maloni, Milošo Formano satyrinė drama „Visuomenė prieš Larį Flyntą“ (TV1, 21.00 val.). Bet „Kamčiatka“ - mūsų premjera, o šią 1996 metų juostą jau tikriausiai žiūrėjote anksčiau. Pamenate keistą Woody Harrelsono ir Courtney Love sandraugą, jos gana laisvus principus? Realus vyras leidžia pornografinį žurnalą, dėl šio puritoniškoje Amerikoje tampa net invalidu, bet gal nebūtų vertas kino dėmesio, jei ne užsispyrimas teistis, padaryti iš asmeninio įvykio precedentą, įgalinantį vertingą diskusiją apie žodžio laisvę.
Pramogoms šiandien atstovauja prancūzų komediografo Jeano-Marie Poire kiek įtartina linksmybė „Mano žmonos vardas Morisas“ (1 Baltijos kanalas, 23.00 val.). Ne, viskas savo vietoje - ir porų klastos, ir homoseksualinės užuominos, bet ankstesniosios Poire komedijos - „Svečiai“, „Svečių“ tęsinys, „Operacija „Konservai“ - vis dėlto buvo netikėtesnės ir juokingesnės.
Antradienis
Su jau visai kita „Moterų kino“ rubrika 5 kanalas pratęsia pažintį su mūsų menkai pažįstamu Argentinos kinu, šiandien - atmainai - demonstruodamas melodramiško pobūdžio „Saulės miestą“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien, 13.00 val.). Studentė ieško tiesos apie savo motinos savižudybę, o juostos autoriai tas liūdnas aistras šiek tiek forsuoja. Įdomu akivaizdžiai pamatyti liaudiškąją, populistinę temperamentingų žmonių šalies kino dalį, gretinant ją su intelektualiąja kaip vakar „Kamčiatkoje“.
Specifinis „medicininio humanizmo“ kūrinys - viename Maskvos festivalių apdovanotas amerikinis „Marvino kambarys“ (TV1, 21.00 val.). Aktorių pavardės - Meryl Streep, Robertas De Niro, Leonardo DiCaprio - žada daugiau, negu kuklus filmas įstengia duoti.
Keistokas reginys - Franco Zeffirelli „Arbatėlė su Musoliniu“ (TV3, 23.15 val.). Žymusis senosios dramaturginės klasikos bei operų mėgėjas ir šį kartą, kai net pavadinimas apeliuoja į konkretų Italijos politinio gyvenimo tarpsnį, įsigudrina sukurti kažką panašaus į operą, kurioje skriaudžiamųjų „chorą“ atitinka anglų aukštuomenės ponios, dykaduoniaujančios fašizmo laikų Italijoje, bet anksčiau ar vėliau pasijuntančios nesaugiai.
Šiandien LTV2 Retrospektyvoje - įdomūs nebe tokios senos lietuvių kino dokumentikos puslapiai (20.00 val.). Ypač įstringa tragiškai atviras Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių filmas apie Lietuvos žydų rašytoją Jokūbą Josadę („Iliuzijos“).
Trečiadienis
Negi jaunasis vaikinas išties toks gražus, kad traukia visus („Tabu“)?
Pradedant nuo atviros ir neišrankios pramogos, galima paminėti naują Afrikoje filmuotą nuotykių juostą „Sumuru“ (RenTV, 23.00 val.). Bet su žemyno realybe tai neturi nieko bendra; ekrane - gana nuspėjama fantastika apie visų feminisčių svają - moterų amazonių planetą, kurioje vyrai skirti tik fiziniam darbui ir genčiai pratęsti. Kiek nelauktesnis visai naujas trileris „Proto medžiotojai“ (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 8.50 val.). Negyvenama sala, kurioje išbandomos ne teležvaigždės, o būsimieji FTB agentai. Pavojai tokie, kad Vytautas Kernagis turbūt susimąstys prieš pasiryždamas dar kartą vykti į kokią Malaiziją.
Keistoką 1991 prancūzų filmą atrado TV1 kanalas. Jis vadinasi „Kitoje gatvės pusėje“ (21.00 val.) ir rodo nelabai sveiką augančios mergytės interesą pro langą regimoms prostitutėms. Tą, su kuria pažintis vis dėlto įvyko, vaidina per „naujosios bangos“ epochą pradėjus, Leloucho, Chabrolio, Molinaro juostose sėkmingai vaidinusi, bet trankios karjeros taip ir nepadariusi Caroline Cellier.
„Kitoje gatvės pusėje“ - savo medžiaga egzotiškas kinas, o kitos dienos juostos - dar ir geografiškai. Labai retai kino žemėlapyje pasirodantis Urugvajus - drauge su, maniau, visai sunaikinusia savo kiną Kuba - pagrindiniai 2001 metų „Apgaulingo gyvenimo“ (TV111, 20.15 val.) statytojai. Tai tragikomedija su kriminaliniu pamušalu. Jaunoji Eliza (puiki Marianna Santagelo) svajoja apie savą kirpyklą Montevidėjuje, o vietoj to akies mirksniu lieka be stogo, be vyro, be darbo. Negi kelias tik vienas - kaip tų prancūzių, į „kitą gatvės pusę“? O gal dar bus ir tų kirpyklų?
Po tam tikros netrumpos pauzės vėl demonstruojamas reikšmingas japonų klasiko Nagisos Oshimos (atmintino savo skandalingais filmais „Jausmų imperija“, „Aistrų imperija“, „Linksmų Kalėdų, misteri Lourensai“) plačiai nuskambėjęs 2000 metų filmas „Tabu“ (LTV, 23.10, „Elito kinas“).
Veiksmas rutuliojasi XIX amžiaus pabaigoje samurajų būryje Kiote. Čia pasirodo aštuoniolikmetis gražuolis Sodzaburo (iš tikrųjų jį vaidina dar tik 15-kos metų Ryuhei Matsuda, kilęs iš garsios aktorių dinastijos). Jaunesni ir vyresni kolegos siekia su žiauriu ateiviu, beje, prisipažinusiu, kad užsiverbavęs tik tam, kad galėtų nebaudžiamas žudyti, intymių kontaktų. Dažniausiai atvirai ir drastiškai kalbėjęs apie heteroseksualinius žmonių ryšius, aistrą - beprotybę, šiuo atveju Oshima aiškina: „Homoseksualizmas visada buvo būdingas samurajų bendrijoms. Drauge susirinkus didelei vyrų grupei, visuomet atsiranda vienalytės meilės elementas. Japonijoje apie tai kalbėti buvo draudžiama. Tačiau be to samurajų pasaulio suprasti neįmanoma“.
„Tabu“ - nepaprastai estetizuotas filmas. Nors samurajai kirpdavosi trumpai, Sodzaburo nešioja ilgus plaukus, dar pabrėžiančius jo moteriškumą, slepiantį žiaurų vylių. Ir japoniška vyšnaitė, kurią it protui pasimaišius nukerta karių vyresnysis Hidžihatas (jį vaidina žinomas režisierius Takeshi Kitano) pasilieka atmintyje po šio keisto filmo - gniaužiant aistrą, galima nepastebėti net nacionalinių simbolių.
Oshimos kūrinys gali patikti, gali ne, bet aukščiausios jo kultūros neužginčys niekas.
Ketvirtadienis
Išskyrus vieną puikų akibrokštą, šiandien - beveik vien tik rusų filmai. Leonido Gaidajaus „Briliantinė ranka“ (BTV, 21.30 val.) ir aktoriaus Aleksandro Abdulovo ne per seniausiai režisuota nauja „Bremeno muzikantų“ (LNK, 22.35 val.) versija rodo, kokį nepalankų kelią į tuščią juokinimą arba, dar baisiau, „aktualinimą“ (karaliaus apsaugos viršininką „vaidina“ buvęs tikras Kremliaus pagrindinis apsaugininkas Aleksandras Koržakovas) nužengė rusų komedija.
Šiek tiek originalesnė uzbekų komedija „Bumbastikas“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 10.00 val.), susieta su pramogų verslu ir jame pasitaikančiomis intrigomis. O gal taip tik atrodo, nes labai seniai nemačius įdomu stebėti pačias naujosios Uzbekijos realijas.
Žadėtas akibrokštas - tai nepaprastai išradingų kino siurrealizmo klasiko, čekų menininko Jano Švankmajerio filmų rinkinys (RenTV, 23.00 val.). Prieš kurį laiką matėme jo pilnametražę žiaurią pasaką „Pliauska“. O čia - trumpi, visame pasaulyje išgarsėję įvairių metų meistro filmukai „Žaidimas akmenimis“, „Flora“, „Valgis“, „Piknikas su Vaismanu“ bei kiti.
Visa televizinė Švankmajerio programa apibendrinta vieno reikšmingiausių jo filmų - „Stalinizmo mirtis Bohemijoje“, atidariusio 1990 metais pirmą laisvą kino festivalį Karlovy Varuose, pavadinimu. Su linksmu įniršiu ekrane draskomi seni, partinius veikėjus apdainavę laikraščiai, iš vieno trumpalaikio „vaduko“ vidurių kaip siaubo filme tuoj lenda kitas, absurdiškas groteskas liejasi per kraštus.
Tikrai, nepamatę Jano Švankmajerio filmų programos, jūs save labai nuskurdinsite.
Penktadienis
Pavargusiems po savaitės darbų šiandien skiriama įspūdinga mistikos bei pasakų suaugusiems dozė.
Net trys amerikiečių filmai vėl rodo gamtos siautėjimą. Įspūdingų dinozaurų „Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas“ (TV3, 20.30 val.) - techniškai šiek tiek tobulesnis už aną savaitę demonstruotą pirmąją dalį. Naujitėlaičiuose, bet kvailokuose Holivudo „Dinokrokuose“ (BTV, 20.20 val.) sumanytas kraugeriškas dinozauro ir krokodilo hibridas. Tuomet gal jau geriau drauge su dviem sesutėm leistis kelionėn į XIX amžiaus Kanadą („Vampyrų gimimas“, LNK, 23.35 val.), kur, sako, tiesiog knibžda specifinio amerikietiško misticizmo ir vampyrų. Gaila, tai galėjo būti stilingas gotikinis filmas, bet negi patikėsi, kad išsiauklėjusi herojė šūkautų: „Fuck you!” kaip kokia Laukinių Vakarų saliūno mergelė...
„Vampyrų gimimas“ - populiarus Amerikoje knygų ir filmų ciklas. Iš ciklo - ir korėjiečių „Džinko: legenda apie karius“ (TV11, 20.15 val.). Nors sukurta dar neseniai, 2000-aisiais, išgarsėjusio naujojo Korėjos kino dvasios filmas, deja, neperteikia.
Šiek tiek įdomesnės linksmos manipuliacijos su laiko mašina filme „76-ųjų dvasia“ (TV1, 21.00 val.). Nepagalvokit, tai ne 1976, o 1776 metai. Herojai, priėję liepto galą, nutaria pasiklausti savo pirmtakų, tų iš T. W. Griffitho „Tautos gimimo“, ką gi veikti, kaip gelbėti Amerikos civilizaciją. Ar sužinos?
Dar viena pasakiška juosta - „Legenda apie meilę“ (5 kanalas, 19.15 val.) - demonstruojama su rubrika „Indų kinas“. Ne visai tikslu. Tiesa, ji sukurta pagal senovinę indų legendą apie niekaip negalinčius susilieti įsimylėjėlius, tačiau turkų aristokrato ir komunisto Nazimo Hikmeto pjesė čia irgi padarė įtakos, vaidina ne vien indų aktoriai, bet ir, pavyzdžiui, ilganosis armėnas Frunzikas Mkrtčianas, o pagrindinis filmo režisierius - uzbekas Latifas Faizijevas. Ta skirtingų kultūrinių tradicijų samplaika šiek tiek gaivina stereotipinės indų melodramos veidą.
