Naujiems skaitytojams, deja, vėl tenka aiškinti iš naujo: prieš jus - jokie esė, tiesiog kuklios savaitės apžvalgos. Tiesa, subjektyvios ir kad nutyliu, pavyzdžiui, Melo Gibsono atvejį - jau savaime įvertinimas.
Šeštadienis
Įvairumo dėlei pradėsime ne nuo amerikiečių šios dienos filmų, o nuo sukurtų Europoje. Deja, labai didelio džiaugsmo tai neatneš: gal verčiau eiti į „Kino pavasarį“ „Lietuvos“ kino teatre.
Pamenu, mano kolegos 2003 metais labai jau kritikavo prancūzų juostą „24 vienos moters gyvenimo valandos“ (LTV, 23.25 val.), o mano prisiminimai išliko ne tokie jau prasti. Žinoma, su rašytojo Stefano Zweigo, kurio vardas šmėkščioja kažkur titruose, proza kūrinys turi nedaug bendra. Režisieriaus Laurant‘o Bouhniko pavardė irgi mažai ką sako, bet kad jis pabandė, remdamasis kai kuriomis novelėmis, papasakoti ne apie vieną moterį, bet apie visas tris, iš skirtingų epochų (1913, 1935-ieji, dabartis) - įdomus sumanymas, rodantis pagarbų dėmesį moters psichologijai - net tokiai, kuri įgalina palikti padorią šeimą ir pabėgti su kažkokiu italiuku, teniso treneriu. Svarbiausia, kad tos moterys, kaip ir dabartinė Olivija, tikrai suprastų viena kitą, o senyvas Luji (Michelis Serrault) viską fiksavo, bet nesuprato nieko.
Kita prancūzų juosta „Du nuliai“ (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 13.00 val.) liudija tradicinės prancūzų komedijos, kadaise pripažintos pikantiškiausia, subtiliausia, degradaciją. Filmas apie du debilus, likimo valia dirbančius slaptaisiais agentais ir gelbstinčiais rusų nusipirktą, bet pragertą raketą, - nei juokingas, nei įdomus. Ir komikų profesionalų nebėra, pakanka tiesiog pasimaivymo.
Vokiečiai ir britai sukūrė veiksmo juostą apie netolimas platumas - „Audra Baltijoje“ (BTV, 20.50 val.). Tai realios vokiečių žurnalistės Juttos Rabe tyrimais pagrįstas pasakojimas apie 1994-uosius, apie kelto „Estonia“ žūtį. Bendru manymu, toji žurnalistika - iš skandalingųjų, norėjusi prilyginti katastrofą „Titaniko“ atvejui. Filmas ne ką geresnis. Užkliuvau net ant jo apibūdinimo kaip „Eurotrash“.
Besidomintiems kino istorija - pirmasis rusų garsinis filmas „Kelialapis į gyvenimą“ (RTR Planeta, 10.20 val.; kartojama pirmadienį, balandžio 4 d., 16.10 val.). Tendencija prabilti apie beglobius vaikus, su kuriais gali susitvarkyti tik sovietinė sistema, lenda kaip yla iš maišo, bet yra ir ryškių vaizdų, gyvesnių paveikslų (banditas - Michailas Žarovas, kurio gatvės dainelės imponavo labiau už lozungus). Viena filmo scenaristų ir motinos vaidmens atlikėja - menkai ištyrinėtos biografijos lietuvė Regina Januškevičienė.
Na, o Holivudas šį kartą kaip tik visai nieko. Ne vien efektingas, bet ir žmogiškas gero režisieriaus Tayloro Hackfordo „Įkaitas“ (LNK, 20.35 val.), kuriame žmona (Meg Ryan) daro viską, kad tik išvaduotų pagrobtą vyrą (Russellas Crowe). „Dingti iš akių“ (TV3, 22.50 val.) - gudri Steveno Soderbergho kriminalinė melodrama, kurioje plėšikas (George‘as Clooney) ir FTB agentė (Jennifer Lopez) ironiškai suvedami į... meilės intrigą.
Sekmadienis
Įvairi diena. Ir žanrais, ir kokybe. Žinoma, daugelis filmų buvo jau taip dažnai demonstruota, kad net neapsiverčia liežuvis vėl tarti kažką šilto „Amelijos iš Monmarto“ (LTV, 21.00 val.) ar „Sutrikusio gangsterio“ (LNK, 20.25 val.) su visomis prasmėmis sutrikusiu Roberto De Niro adresu.
Berods dar ne taip plačiai išrodytas 2002 metų detektyvas apie šnipinėjimą „Bornas. Sunaikinta tapatybė“ (TV3, 20.40 val.; kartojama penktadienį 11.55 val.). Roberto Ludlumo, mirusio per filmavimą, knygos buvo tikri bestseleriai, bet visi jie, įsižiūrėjus, sukurpti pagal vieną schemą: rengiamas galingas sąmokslas, o agentas gelbsti ir Baltuosius rūmus, ir save patį. Šįkart tai net kiek įdomiau, nes Džeisonui Bornui (Mattas Damonas) ištrinta atmintis ir jis veikia grynai pagal instinktus. Palyginti su knyga, herojus pajaunėjo ir tai leidžia susitapatinti su bebaimiu, nežinia iš kur savyje atrandančiu kovos būdų, puikių fizinių galimybių jaunuoliu pačiai smalsiausiai kino teatrų auditorijai. Bet kad tai įtikintų suaugusį žiūrovą - atleiskite...
Labiau man patinka prie gangsterių juostų parodijos artėjantis linksmas „Dikas Treisis“ (TV3, 23.05 val.), kuriame nuotykiai neįtikinami, bet aktoriai - o čia ir Warrenas Beatty, ir pati Madona, Alas Pacino ir Dustinas Hofmanas - net nebando įtikinėti veiksmo realumu, o tiesiog smagiai žaidžia. Daugiau kostiuminis nei istorinis ir prancūzų filmas „Ant špagos smaigalio“ (TVP1, 14.35 val.), kuriame vaidina Danielis Auteuilis, Vincentas Perezas, o Marie Gillain, vaizduojanti nužudyto 1699 metais didiko dukrą, įsipainioja į klajojančių komediantų trupę, kad ir jos neištiktų toks pat likimas. Kita prancūzų juosta - žiauri melodrama „Baltos vestuvės“ (BTV, 22.45 val.), suvedanti pagyvenusį vyrą ir jaunutę Vanessą Paradis, gali nebent patenkinti smalsumą: kokia gi ta Johnny Deppo žmona? Užtat prancūzų detektyvas „Skaityk iš lūpų“ (5 kanalas, 21.45 val. ir antradienį, balandžio 5 d., 10.00 val.) - rimtas, nors jau kažkurio kanalo parodytas žanro pavyzdys, turįs labai išmoningą, logiškai išbaigtą dramaturgiją, puikius psichologinius Vincent‘o Casselio ir Emmanuelle Devos paveikslus. Tiesa, antrajai vaidinti lengviau, nes herojė turi fizinį trūkumą, visuomet leidžiantį pasireikšti aktorystei, - ji apykurtė.
LTV2 Retrospektyva į vaidybinių lietuvių juostų gretas įtraukė ir filmą ne filmą, na, tokį muzikinį Gyčio Lukšo 1984-ųjų montažą „Vakar ir visados“ (20.20 val.; kartojama trečiadienį, balandžio 6 d., 16.15 val.), nors tiksliau jį turbūt vadinti etnografiniu.
Bene mieliausiai šiandien žiūrėti dar prieš „Blogąjį Santą“ sukurtą išmoningojo Terry Zwigoffo „Vaiduoklių pasaulį“ (RenTV, deja, irgi „mielu“ laiku - 0.30 val.). Jokių vaiduoklių čia nerasime, tai eilinis autoriaus pokštas, nes juosta - apie dvi į gyvenimą tik įžengiančias mergaičiukes (Tora Birch ir neseniai „Merginoje su perlo auskaru“ matyta Scarlett Johansson), kurios kažkaip nejučiomis susidraugauja su nebejaunu vinilo plokštelių pardavinėtoju, aišku, keistuoliu - juk Steve‘as Buscemi kitokių ir nevaidina. Inteligentiška tragikomedija apie brendimo procesą.
Pirmadienis
Nors pirmieji „Broliai Bliuzai“ ir buvo originalesni, visai įmanoma - ypač trankios grupių muzikos mėgėjams - darsyk pasižiūrėti ir „Brolius Bliuzus 2000“ (Tango TV, 22.00 val.). Yra komizmo, yra paslankių aktorių (Danas Aykroydas, Johnas Goodmanas), štai tik be rusų mafijos panašaus žanro amerikiečių filmai, atrodo, jau nebegali išsiversti.
Originale besivadinantis „The Gunman“, o tai iš karto nurodo filmo pobūdį ir kryptį, BTV ekrane (22.10 val.) tapo „Ištesėtu pažadu“ (2003), o tai išsyk išduoda, kaip užsibaigs filmo siužetas. Tiek jau to. Režisierius Danielis Millicanas dar vaikšto tarp JAV nepriklausomųjų, tad ir trileris apie pedofilus bei pedofilų siaubą - tikrą linčiuotoją, yra žiaurus, bet sugebąs tą stilistiką pateisinti.
Bene simpatiškiausias dienos kūrinys - tai australų režisierės Sue Brooks pernykščiame „Kino pavasaryje“ matyta „Japoniška istorija“ (TV1, 21.00 val.). Du žmonės - australų geologė ir japonų verslininkas, jų draugiškumas kažkaip labai natūraliai atrodo dykumų ir savanų fone. Apskritai įdomūs dalykai dedasi pastarojo meto kinematografe: meksikiečių režisierius stato vaidybinį filmą „Japonija“, prancūzas - „Himalajus“. Pasaulis vis traukiasi, tokios geografinės ir etninės sankryžos nebeatrodo labai keistai, bet vis dėlto esu, matyt, konservatyvus tipas ir visai negeisčiau, kad filmą apie Lietuvą kurtų, sakysim, senegalietis.
Antradienis
Anos dienos skirsnyje prabilęs apie sąsajas ir sankirtas, nebegaliu sustoti. Tam skatina šiandieninis „Šimtas dienų džiunglėse“ (TVP1, 0.35 val.). Filmas Kanados, jis pasakoja apie kanadiečių naftininkus, kuriuos 100-ui dienų buvo pagrobę ir įkalinę (panašiai kaip šeštadienio „Įkaite“) kažkokie Kolumbijos sukilėliai. Veiksmas ir visi nuotykiai, natūralu, - tropikuose. O režisavo apskritai islandas, vardu Sturla Gunnarssonas. Užmuškit, jeigu tai jo išsvajota idėja, greičiausiai - tarptautinio verslo triukai.
Greta pilkokos sportinės dramos „Iš meilės žaidimui“ (TV3, 23.15 val.), nė kiek nepagyvinamos gražuolio beisbolininko Kevino Costnerio, fone „Pirmykštė baimė“ (LTV, 21.10 val.) su Richardu Gere‘u, vaidinančiu įstatymo tarną advokatą, atrodo tikrai įdomus, palaikantis nuolatinę įtampą, kurios priežasčių, deja, negaliu išduoti, detektyvas. Tiesa, galima užsiminti, kad Čikagos vyskupo nužudymas, kurį iš karto priskiria bažnyčios patarnautojui, ne visai protiškai įgaliam Aronui, siejasi su visai kitomis, korupcinėmis sferomis. Arono vaidmeniu kine puikiai debiutavo Edwardas Nortonas, kurį, aišku, prisimenate iš „25-os valandos“, „Fridos“, „Kovotojų klubo“.
Atėjo klasikinio Agathos Christie detektyvo „Žmogžudystė Rytų eksprese“ metas. Aną savaitę žiūrėjote 1974 metų garsią versiją su žvaigždėmis, šiandien (TV1, 21.00 val.) seklių seklį Erkiulį Puaro vaidina ką tik Jimo Jarmuscho „Kavoje ir cigaretėse“ matytas ispanų kilmės britų aktorius Alfredas Molina. Temperamentingas kaip ispanas, visai ne kaip manieringas belgas (Puaro tautybė). Ir veiksmas perkeltas į dabartį. Taigi palyginti abu filmus, kūrėjų principus - vienas malonumas.
Malonu, kad LTV ir vėl, po pertraukos, demonstruoja unikalų prancūzų filmą „Migruojantys paukščiai“ (18.45 val.). Tai kaip atgaiva mūsų kasdienybės dažnai beprasmiame šurmulyje. Tu, regis, jauti greta skrendančių paukščių sparnų keliamą švelnų vėją, matai planetą iš aukštai - ir ji atrodo kur kas tobulesnė, nei yra iš tikrųjų.
Trečiadienis
Keli puikūs filmai, gaila, jūsų tikriausiai jau matyti. Du prancūzų, vienas amerikiečių. Stebiesi nenusistebi, kaip tas prisiekęs niujorkietis Woody Alenas kuria filmą po filmo apie beveik tą patį - apie kūrybines arba amžiaus krizes, apie senstančių intelektualų kompleksus ir fobijas, apie įaudrinančių gėrimų bei raminamųjų vaistų pomėgį, apie amžiną Moters ilgesį, nors apie jo filmo herojus, paprastai paties Alleno ir vaidinamus, visuomet sukinėjasi vidutinio dydžio haremas. Ir tai... nenusibosta, kaip nepabodęs atrodo ir 1997 metų „Benarstant Harį“ (TV1, 21.00 val.). Jau tokie talentingi, kupini autoironijos tie menininko visi „narstymai“!
Iš Prancūzijos - labai neseniai demonstruota keista Leos Caraxo drama „Naujojo tilto meilužiai“ (arba „Pon Nef meilužiai“) - LTV, 23.10 val. Panašu, kad nesistengiantis būti buitiškai įtikinamas kūrinys apie ankančios dailininkės (Juliette Binoche) ir benamio, uždarbiui viešai ryjančio ugnį (Denys Lavant‘as) meilę - tarsi žolės prisirūkius darytas. Ir poveikis irgi labai keistas. O taip pat neseniai parodyta juodoka komedija „Bičiulis Haris jums linki gero“ (5 kanalas, 19.15 val.) - vienas apskritai originalesnių pastarojo meto prancūzų kūrinių. Draugystė - paklusnumas - kone persikūnijimas: tokia keista buvusių mokyklos draugų, nors kad jie apskritai pažįstami, yra įsitikinęs tik vienas, santykių raida. Nesiplečiu, nes visai neseniai čia rašyta plačiau, tiesiog linkiu nepražiopsoti įsimenančio, į nieką nepanašaus filmo.
Kriminalinė drama „Fanatikai“ (RenTV, 19.00 val.) savaip tęsia britų kritinio realizmo tradicijas, rodydama dvidešimtmečius, visą darbo savaitę telaukiančius savaitgalio ir pamėgto futbolo. Liūdnokas, jeigu ne beviltiškas vaizdelis.
Nors kažkaip lyg nepatogu sakyti, kad rusų aktorius Sergejus Bodrovas jaunesnysis prieš žūtį nusifilmavo prastokame tėvo kūrinyje, vis dėlto „Lokio bučinys“ (1 Baltijos kanalas, 23.05 val.) toks ir yra. Pasaka ne pasaka (lokys virsta žmogumi, kai reikia apginti ar pamylėti merginą ekvilibristę), be gilesnių poteksčių, primityviai nuspalvinta. Savo žodžiams sušvelninti galiu papasakoti nebent kino žmonių anekdotą, kaip šiam filmui pirko jauną lokį, pavadino Serioža, kaip visa filmavimo grupė jį mylėjo - ypač kai vienąkart, nepakęsdamas diktato, apkandžiojo režisierių.
Gal jau tada savitesnis, kažkuo su liaudiška magija susietas kitas, visai naujas rusų filmas „Kostroma“, apie mergelę, niekaip jaunikio nepasirenkančią. Juostą rodo kanalas „Naše kino“ (21.35 val. ir kitądien 14.35 val.), kurio šiandieninis ir rytdienos repertuaras teikia menką viltį, kad gal čia bus sukamas jau nebe tik tas vienas vienintelis senų rusų filmų paketas, nupirktas neatmenamais laikais.
Ketvirtadienis
Šiandien rodomi keli filmai apie kadaise skandalingas asmenybes. Britų „Vaildas“ (TV1000, 17.00 val. ir kitądien 11.00 val.) - anaiptol ne pirmas kino kūrinys apie poetą homoseksualą Oscare‘ą Wilde‘ą, nuo šlovės viršūnių nusiritusį iki Redingemo kalėjimo, kuriame jis parašė turbūt genialią baladę. O Briano Gilberto filmas, gaila, - visai ne iš genialiųjų, nors jame vaidina Stephenas Fry (pagrindinis herojus), Judas Law (lordas Daglas, meilužis), Vanessa Redgrave (ledi Vaild). Estetizuoti dekadentišką epochą, turint pinigų, nėra sunku, bet gilesnių bandymų įsiskverbti į prieštaringą asmenybę ekrane taip ir nematyti.
Užtat kadaise, keista, ir mūsų ekranuose demonstruotas vengrų meistro Istvano Szabo „Mefistas“ (TVP1, 0.10 val.) tikriausiai pelno šedevro vardą. Nors tikrasis filmo herojaus prototipas neįvardytas, visi žino, kad ir Klauso Manno romane, ir šiame filme piešiamas su fašizmu „netyčia“ nuėjęs draugauti vokiečių aktorius Gustavas Grundgensas. Paradinis, spalvingas fašizmo veidas, jo mefistofeliški vyliai, jo panieka žmogui veikia labai stipriai ir šiandien, nors filmas kurtas dar 1981 metais.
Apie kai kuriuos, nors ir ne tokio dramatiško likimo lietuvių menininkus - Retrospektyvos televiziniai puslapiai (LTV2, 20.00 val.), kuriuose prisimeni dirigentę Margaritą Dvarionaitę ir puikųjį Panevėžio teatro meistrą, Juozo Miltinio mokinį Vaclovą Blėdį.
„Dangus, lėktuvas ir mergina“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 10.00 val.) - tiems, kurie vertina fenomenaliai keistą šiuolaikinio rusų kino veikėją (scenaristė, režisierė, prodiuserė, aktorė), gražuolę Renatą Litvinovą, kurių neerzina jos labai savotiškos manieros, kalbėjimo stilius. Kadangi šis filmas apie liūdną stiuardesės likimą - senos melodramos „Dar kartą apie meilę“ su Tatjana Doronina perdirbinys, ano entuziastams naujojo perdirbinio irgi geriau nežiūrėti - tik užpyks. Minėjau rusų „Naše kino“ įvairėjimą. Tikrai, šiandien čia - net du dar niekad nerodyti filmai: juosta „Mitas“(23.00 val.) apie baleto žmones, kurioje vaidina ir garsusis Maris Liepa, o taip pat Vladimiro Zlatoustovskio nauja kaimo tematikos melodrama „Gandro skrydis virš kopūstų lauko“ (21.25 val. ir kitądien 14.25 val.), kurios pats dar neregėjau.
Pasigardžiavimui palieku naują danų režisieriaus Christopherio Boe „Rekonstrukciją“ (RenTV, 23.00 val.). Tai eksperimentinis, paliekantis daugybę klaustukų kūrinys, gal ne toks užšifruotas, kaip „Kino pavasaryje 2005“ demonstruojamas Wong Kar-wai „2046“, bet vis dėlto. Kodėl herojus Aleksas (Nikolajus Lie Kassas) nelauktai palieka savo mylimąją Simoną, išvydęs nepaprasto grožio Emę? Tiesiog įnoris, instinktas? Bet abi šias moteris kuria ta pati švedų aktorė Maria Bonnevie (prisimenat jos darbą filme „Aš - Dina“?), taigi čia turėtų būti ir kažkoks kitas atsakymas. Koks? Gal kiek klaidindama variantų miglotumu, „Rekonstrukcija“ vis dėlto vaizdžiai parodo, kad Danijos kinas - ne vien „Dogma“ ir Larsas von Trieras.
Penktadienis
Šiandien gausu kažkokių negeidautinų susitikimų. Vėl grįžta Mumija (TV3, 20.30 val.), maža to, pasirodo dar nauja pavojinga pažįstama Vampirela (LNK, 23.25 val.). Vien tik trešo mėgėjams, -- kur ten, „Audra Baltijoje“ iki tokių nepatemps.
Nemaloniai nustebino vėl pasirodę Eldaro Riazanovo „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“ (BTV, 13.55 val.). Nesupraskit manęs klaidingai - filmą kaip tik visai toleruoju, bet negalima taip negerbti žiūrovo ir aną savaitę išreklamavus „Soročinsko mugės“ premjerą vietoj jos parodyti štai šituos italus. Sakau, gal įvyks rokiruotė ir šiandien jau vietoj paskelbtų „italų“, ateis anas ukrainiečių miuziklas? O ką, Lietuvoje dar ir ne tai įmanoma.
Jau esu minėjęs TV11 kanalo keistenybes. Šiandien vėl viena tokių. Tarp filmų, kurių nemini net nuodugniausi žinynai, staiga įsiterpia klasikinė amerikiečių 1947 metų komedija „Mano mylima brunetė“ (18.00 val.) su tada populiariais Bobu Hope‘u ir Madeleine Carroll. Šiai visi žinynai kaip tik rašo 4,5 iš penkių galimų, nors tai skonio (amerikiečių) reikalas, štai aš į Bobo Hobe‘o medinį humorą kaip tik „neįsikertu“.
Gerai sukaltą kriminalinę buvusios romantikės Noros Ephron komediją „Laimingi skaičiai“ (TV3, 23.00 val.), kurioje šmaikščiai piešiami periferinių televizijų papročiai, sutaurina šaunus loterijų gerbėjų Johno Travoltos ir Lisos Kudrow duetas. Bet man įdomiausias trileris ne trileris, fantasy ne fantasy, talentingojo airio Neilo Jordano pavadintas „Sapnuose“ (LTV, 22.10 val.). Šio menininko visuose filmuose yra keisto negero sapno elementų. Ko „Sapnuose“ vertas jau pagrindinis užtvindyto miesto vaiduoklio įvaizdis! O Annette Bening herojė, vis matanti pranašiškus sapnus ir vieną baisesnį už kitą. Bet iki primityvaus žanro suvokimo Jordanas niekada nenusileidžia: jo puikus skonis, atmosferos pojūtis, jo kūriniams neprivalai besąlygiškai tikėti, tačiau magijos elementai, nušviečiantys kone kiekvieną, nebeleidžia jų pamiršti.
