Atsiprašau redaktorių ir jūsų, skaitytojų, kad manieji reportažai iš Kanados laikinos kino sostinės būna šiek tiek nereguliarūs. Bet ką gi darysi - kiną tai irgi norisi pasižiūrėti, juolab kad čia jo daug, įvairaus ir jo seansai netgi kryžminasi.
Kaip be politikos
Toronto festivalyje pastebėjau vieną keistybę. Čia labai gerbiami gausūs piliečiai, vadinami kone karinių savanorių („volunteers“) vardu. Ne, jie ne kariškiai. Dažniausiai jauni žmonės, savo noru įsikinkę į festivalio organizacinį jungą. Pasitaiko, žinoma, ir gilių senučių, išdidžiai nešiojančių spalvingus uniforminius renginio marškinėlius, dažytus kuklius plaukelius susipynusių į kasytes. Linksma ir graudu. Yra vienas festivalio savanorių veteranas, apie 80 metų pasitempęs Donas. Kai tenka eiti pro jį, visuomet atiduodu karišką pagarbą. Atsako.
Savanoriai reiškia tik tiek, kad festivalis taupo. Ateiviai iš šalies, pavyzdžiui, bando reguliuoti žiūrovų srautus prie kino salių, bet kadangi jie nėra profesionalai, kartais ir persistengia.
Šis „karinis“ terminas Toronte greičiau linksmas. Bet renginio repertuare neapsieita ir be baisokų dalykų, karo, politikos - turbūt be viso to jis būtų nevisavertis. Žodžiu, mano pradinės viltys, kad čia triumfuos menas ir tiktai menas, pasirodė naivokos.
Ne, žinoma, egzistuoja ir filmų, siejančių viena ir kita. Toks Palestinos režisieriaus Rashido Masharawi kūrinys „Laukiant“. Įsivaizduokite situaciją: Gazoje statomas Palestinos nacionalinis teatras, jam renkami profesionalūs aktoriai iš visų aplinkinių šalių, iš įvairiausių grėsmingų stovyklų. Kaip čia taip - šalies nėra, o jos nacionalinis teatras bus, - sako skeptiškai nusiteikęs, labai jau nusivylęs režisierius Ahmadas.
Bet paskui tąja idėja užsikrečia ir jis. Ieško aktorių, pats kiekvieną akimirką rizikuodamas jei ne gyvybe, tai bent kalinimais, deportavimais: Artimieji Rytai - žiaurus regionas. Duoda visiems - ir profesionalams, ir ne - tą pačią užduotį: įsivaizduokit, kad jūs kažko karštai laukiate. Nuoširdžios ir meistriškos juostos, po kurios įsimena tie veidai, galiausiai ateina žinia, kad Gazos teatro statyba ne tik pristabdyta, bet ir gerokai pasprogdinta. Ahmadas ir du jo kolegos - operatorius, pramintas, kaip ir kino atradėjai, Lumieru, bei daili TV diktorė - paskutinio kadro laukime sustingsta patys.
Kadangi festivalyje greta visų kitų turtingų jo programų, kurių visų ir neaprėpsi, egzistuoja ir dokumentikos sektorius, teko pamatyti kaimynų lenkų kino reporterių vojažą ne vien į Artimuosius Rytus, kur dažnai slapstosi Čečėnijos kariai ir idėjiniai lyderiai, bet ir į pačią Čečėniją. Filmas vadinasi „Rojaus kvapas“ ir palieka labai jau ambivalentišką įspūdį. Ne tik todėl, kad man asmeniškai būtų nesimpatiškas Afganistane besislapstantis Talibano apologetas mula Omaras, kurio ieško rusai kaip karinio nusikaltėlio, bet kad autoriai nesistengia vertinti jo teorijų.
Štai Omaras demonstruoja vaizdo įrašus su dviem moterimis savižudėmis, visaip, natūralu, jas liaupsindamas, bet tas faktas, kad jos ne tik pačios nuėjo į Alacho sodus, bet ir nusitempė ten link daugiau nei 30 nekaltų gyvybių, lieka ir už Omaro, ir už lenkų kinematografininkų dėmesio lauko.
Nemažai Toronte meninių juostų apie įvairių tautybių emigrantus bei imigrantus. Nors pasaulį norėtųsi matyti stabilesnį, tokį solidarų, koks jis pasirodo festivalio erdvėje, vis dėlto nuo šių dabartinių motyvų irgi niekur nepasidėsi. Bene meniškiausias jų - liūdnu šauksmu pavadintas filmas apie jaunus korėjiečių imigrantus Argentinoje, kur jų niekas neapkenčia, „Ar šaukiesi manęs, Argentina?“
Menas lieka pirmuoju
Apie tą 1979 metų dieną, kai buvo nužudytas Pietų Korėjos prezidentas diktatorius, po kurios prasidėjo demokratiškas šalies raidos tarpsnis, gana pašaipiai pasakoja vaidybinė juosta „Paskutinis prezidento „pykšt“. Gaila, stebint įvairiausius saugumo veikėjus, politikus, kuriems svarbiausiasis nusibodo, kaip mums kažkada persenęs Brežnevas, šiek tiek klaidžioji tarp įvykių. Filmas truputėlį lyg „vidiniam naudojimui“, nes mes to nematėme, o iki universalesnių apibendrinimų juosta iškyla retokai.
Užtat krauju trykštantis gal net labiau negu dabar Lietuvoje rodomas „Nuodėmių miestas“ - naujausias japonų meistro Takeshi Kitano kūrinys „Takešiai“ pradžioje be galo juokina, rodydamas antrininkus - žymų kino režisierių ir aktorių Takeshi Kitano bei kukliai gyvenanti senesnį žmogutį, norintį bent jau masinėse scenose pasifilmuoti.
Paskui trikdo, nes sapnai, realybė susiplaka į kartais nesuvokiamą žiaurų arba tik linksmai imituojantį žiaurumą reginį. Paskui pradžiugina, nes finale visi prisikėlę iš nušautųjų personažai vėl juda ratu ir atrodo, kad kino menininko, kartą prisilytėjusio prie pavojingų temų, gyvenimas tik toks buvo ir bus. Išeities nėra, bet juoda komedija - puiki.
Galbūt prie Kitano, kaip regime, po Lietuvoje matytų „Lėlių“ bei „Zatoičio“ vėl keičiančio manierą, galima savaip prigretinti ir Pietų Korėjos režisieriaus Lee Myung-se ištaigingą juostą „Dueliantas“.
Mat čia irgi apstu kovų, nors tos kovos dažniausiai primena puošnų baletą ir net ne masinį, o individualų. Kažkokiame senovinės Korėjos mieste atsiranda karys baisokai išsišiepusia kauke, ilgais žilais plaukais (peruku) ir gatvėse, turguose demonstruoja savo neįprastą meniško besišvaistymo kardu meną.
Kraujas čia neteka, bet kadrų grožis įstabus, kostiumai nepakartojami, aktorių plastika puikiausia, o mįslės - tokios, kokios greičiausiai niekada ir nebus išsprendžiamos. Juk ne veltui senovinės teatralizuotos Korėjos vaizdus neretai ironiškai palydi europietiškos operos klasikų muzika, pažįstami jų maršai ir orkestruotes.
Sakyčiau, kad „Dueliantas“ galėtų pretenduoti bent jau į gražiausio Toronto 30-ojo kino festivalio filmo vardą. Tačiau vienas „bet“ jame irgi yra: grožis čia yra tiek persodrintas, kad kartais jo, atrodo, ima atsirasti ekrane itin daug, pasiilgsti paprastumo. Taip, perlenkimai už save keršija, bet kad jie visuomet tik tokie žavūs ir būtų!
Stepokas Strolia - iš Toronto 30-ojo tarptautinio kino festivalio (2) (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16017$z_305115)Stepokas Strolia - iš Toronto 30-ojo tarptautinio kino festivalio (1) (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16017$z_304574)
