Norvegijos valstybinės naftos bendrovės "Statoil" direktoriai svarsto bendrovės vadovo Olavp Fjellio (Olavo Fjelio) likimą. Vadovo tinkamumu suabejota po to, kai sužinota apie 15,5 mln. JAV dolerių vertės konsultavimo paslaugų sutartį, tariamai susijusią su buvusio Irano prezidento Ali Akbaro Hashemi Rafsanjani (Ali Akbaro Hašemio Rafsandžanio) sūnumi, rašo dienraštis "The New York Times".
Apie tai, kad tiria sutartį, kuri gali būti susijusi su "neteisėta užsienio valstybių pareigūnų įtaka", pranešė ir Norvegijos teisėsaugininkai.
Ne viename svarbiausio Norvegijos leidinio "Dagens Naeringsliv" straipsnyje teigta, kad "Statoil" nusamdė nedidelę įmonę "Horton Investment", įsikūrusią mokesčių rojumi laikomose Terkso ir Kaiko salose, teikti konsultavimo paslaugas apie naftos gavybos koncesijas Irane. "Horton Investment" valdo Londone gyvenantis verslininkas Abbasas Yazdi (Abasas Jazdis). "Dagens Naeringsliv" praėjusią savaitę citavo O. Fjelliį sakant, kad jis jau kurį laiką žinojęs, jog dalis "Statoil" mokamų lėšų galėjo tekti buvusio Irano prezidento sūnui Mehdi Hashemi Rafsanjani (Mehdžiui Hešemiui Rafsandžaniui).
Pastarasis yra valstybinės Irano naftos bendrovės "National Iranian Oil Company" vienas iš vadovų. Būtent su šia bendrove "Statoil" sudarė sutartį dėl jūrinio dujų telkinio eksploatavimo Persijos įlankoje. "Dagens Naeringsliv" paskelbė ir apie tai, kad M. F. Rafsanjani paragino dienraštį paneigti informaciją, esą jis yra susijęs su konsultavimo paslaugų sandoriu tarp "Horton Investment" ir "Statoil".
Teigiama, kad sandorio su "Horton Investment" vertė ir dešimties metų trukmė praėjusį pavasarį pribloškė "Statoil" vidaus auditorius. Juos nustebino ir tai, kad Terkso ir Kaiko salų įmonei atsiskaitoma pervedant lėšas į vieną Šveicarijos bankų.
Anot "Dagens Naeringsliv", auditoriams nepavyko įtikinti O. Fjellio ir "Statoil" valdybos pirmininko Leifo Terje Loeddesoelio (Leifo Terjės Liodesiolio) atšaukti susitarimą dėl moralinių priežasčių. Dienraščio teigimu, "Horton Investment" jau sumokėti daugiau kaip 5 mln. JAV dolerių.
Nors Jungtinių Valstijų vyriausybė oficialiai paskelbė Iraną terorizmą remiančia šalimi ir draudžia savo įmonėms su šia valstybe turėti verslo reikalų, "Statoil" Iraną pasirinko viena svarbiausių partnerių savo investicijoms. Šiais metais norvegai pradėjo statyti 300 mln. JAV dolerių vertės povandeninės gavybos sistemą jūriniame Pietų Parso dujų telkinyje.
Pasak "Statoil" atstovo, nenorėdama pažeisti JAV įstatymų praėjusiais metais iš bendrovės valdybos atsistatydino amerikietė Maury Devine (Mori Divain). Dėl tos pačios priežasties Irano projektuose nedalyvauja ir kiti "Statoil" dirbantys amerikiečiai.
Dėl kaltinimų korupcija praėjusią savaitę atsistatydino "Statoil” vykdomasis viceprezidentas britas Richardas J. Hubbardas (Ričardas Habardas), kuris buvo vienintelis tokias aukštas pareigas užėmęs ne norvegų tautybės vadovas. Senkant Norvegijos naftos ištekliams, R. J. Habardas buvo pasamdytas padėti "Statoil" tapti pasauline naftos bendrove.
Nuo praėjusios savaitės "Statoil" akcijos nuvertėjo 7 proc. Sektoriaus analitikas Nilsas Hovtunas sumažino bendrovės akcijų vertinimą nuo "pirktinų" iki "parduotinų". Šiuos pokyčius lėmė susirūpinimas, kad "Statoil" gali būti priversta sulėtinti savo tarptautinę plėtrą.
ELTA
