Grėsmingai artėja Europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų diena. Ne už kalnų ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Atėjo laikas susprogdinti ilgai brandintą, pusę metų Valentino Greičiūno vadovaujamos komisijos ruoštą "Williams" bombą, kad konservatoriai visiems laikams išnyktų iš politinės arenos ir nebesimaišytų socialdemokratams po kojų.
Po V. Greičiūno padaryto viešo pareiškimo apie komisijos išvadų projektą iš tiesų sprogo ne bomba, o muilo burbulas. Į aplinką pasklido ne argumentai, o ilgai brandintas "blefas". Kitaip ir būti negalėjo, nes apibendrinančiąją išvados dalį, teigiančią, kad įmonė buvo neprivatizuota, – atiduota "Williams" veltui, nes biudžetas negavo pajamų, bet įsipareigojo įmonei teikti paskolas, negalima vadinti raštinga.
Ne atidavimas, o akcijų emisija
Natūralu, kad valstybė iš "Williams" kompanijos negavo nieko, nes jai valstybė nepardavė nė vienos savo turimos akcijos, valstybės akcijų kiekis bendrovėje išliko nepakitęs. Akcijas pardavė bendrovė, padariusi jų emisiją proporcingai "Williams" įnašo dydžiu padidėjusiam įstatiniam kapitalui, todėl ir pinigus gavo bendrovė, o ne valstybės biudžetas. Reikėtų priminti, kad egzistuoja du valstybės turto privatizavimo būdai: pagal privatizavimo įstatymą, kai valstybė parduoda savo turimas akcijas, – tuomet gauti pinigai patenka į biudžetą, tikriau – į privatizavimo fondą; antras būdas – pagal akcinių bendrovių įstatymą, – šiuo atveju akcijas parduoda pati bendrovė, išleidusi papildomą akcijų emisiją, todėl ir pinigai patenka į bendrovės sąskaitą. Privatizavimas įvyksta ir šiuo atveju, nes privataus kapitalo iš šalies įnašas į bendrovės įstatinį kapitalą keičia valstybinio ir privataus kapitalo santykį bei nuosavybės formą įmonėje. Tai gali būti nelengva suvokti eiliniam žmogui, nesusidūrusiam su ekonomika, tačiau kad to nesuvokia iš ekonomistų ir vedančiųjų politikų sudaryta komisija ir socialdemokratai, formavusieji šią komisiją, kelia tik užuojautą. Valstybė pasirinko tokį privatizavimo būdą ir įsipareigojo suteikti paskolas todėl, kad norėjo išvengti įmonės, kurioje dirbo tūkstančiai Lietuvos žmonių, bankroto. Tai pavyko. Įmonė ne tik nebankrutavo, bet ir stabiliai papildo biudžetą vidutiniškai po 2 milijardus litų per metus.
Klaidinimas, siekiant politinių tikslų
Jau per pirmuosius metus po sutarties pasirašymo, t.y. 2000 metus, AB “Mažeikių nafta” valstybei vien palūkanų sumokėjo daugiau kaip 130 mln. litų ir dar Lietuvos biudžetą papildė 2 milijardais litų mokesčių. Praėjus ketveriems metams po sutarties su "Williams" pasirašymo valstybės biudžeto pajamos iš AB „Mažeikių nafta“ veiklos gerokai viršija tuometinės įmonės vertę. Aukštų valstybės pareigūnų, pareiškusių, kad sandėris buvo pragaištingas Lietuvai ir kad Lietuvos biudžetas prarado 1,5 milijardo litų, norėtųsi paklausti, kada, kokiu būdu ir kam ši suma buvo išmokėta iš biudžeto? Kada šiuo tikslu buvo koreguotas biudžetas? Iš kurio asignavimų valdytojo buvo paimti planuoti pinigai AB „Mažeikių nafta“ naudai? Nebuvo nieko panašaus. Tai akivaizdus visuomenės klaidinimas siekiant politinių tikslų arba nesusigaudant informacijos ir dezinformacijos jūroje.
Negalima nepastebėti, kad įsileidžiant į bendrovę amerikiečius ir pardavus jiems tik trečdalį bendrovės akcijų, o valstybei išlaikius 60 proc., t.y. kontrolinį akcijų paketą, užtikrinusį galimybę kontroliuoti Būtingės terminalo darbą ekstremalios situacijos atveju, visoje Lietuvoje virė aistros, drebėjo eteris, diskutavo politikai. Tai vyko ir visą "Williams" buvimo laiką Lietuvoje. Tuo tarpu mirtina tyla buvo įsileidžiant rusišką kapitalą į AB “Mažeikių nafta” ir socialdemokratų vyriausybei pardavus valstybės turimų akcijų dalį, po ko "Yukos" įgijo kontrolinį akcijų paketą, t.y. 53,7 proc., suteikusį rusams teisę kontroliuoti strateginį objektą – Būtingės terminalą. Tyli spauda, tyli radijas ir televizija, tyli ir R. Grinevičiūtė su savo populiariąja “Korida”, nors sutartis nepasikeitė. Tik jei ji buvo labai “bloga”, kai buvo pasirašyta su amerikiečiais, kokiu būdu, pasirašant su rusais, ji tapo visai “gera”. Ko gero, triukšmo nebuvo todėl, kad niekas jo neužsakė, kadangi nebuvo reikalo – buvo priimtas užsakovui naudingas sprendimas. Taigi užsakovo adresą atspėti nesunku.
„Lukoil“ yla lenda iš maišo
Dažnam gali kilti klausimas, ką gi siūlė sutarties su "Williams" kritikai? Kaip reikėjo pasielgti? Neprivatizuoti? Tai reiškė leisti įmonei bankrutuoti ir už 1 litą AB „Mažeikių naftą“perleisti Rusijos valstybės valdomai kompanijai „Lukoil“. To, be jokios abejonės, geidė Rusija, norėdama Baltijos valstybėse susigrąžinti prarastas pozicijas. Įmone su milijardine skola ir nepatikimu naftos tiekimu niekas nesidomėjo. Todėl sąlygos deryboms nebuvo pačios geriausios. Negalima buvo pamesti kelio dėl takelio. Būtent todėl atskirais klausimais antraeilėse derybinėse sutartyse teko nusileisti (tarifai, naudojimasis teritoriniais vandenimis ir pan.), kad nežlugtų pagrindinės, investicinės sutarties pasirašymas.
Kritika be pasiūlymų yra tuščias laiko gaišinimas, todėl kritikams, ypač socialdemokratams, reikėtų susilaikyti nuo skambių apibendrinimų. Tokių kaip – „gėdingiausia“ per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį sutartis. Jei joje ir yra kas nors gėdinga, tai nebent tik tai, kad socialdemokratai, būdami valdžioje, nė piršto nepajudino, kad pataisytų tą, jų nuomone, „blogą“ sutartį, kai ji buvo pasirašoma su "Yukos" kompanija. Ji ne tik nebuvo pagerinta, bet buvo pabloginta, ir iš esmės, nes "Yukos" kompanijai buvo leista įsigyti kontrolinį AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą. To, ko konservatoriai neleido „Lukoil“, socialdemokratai suteikė "Yukos“ kompanijai.
Praradę Būtingės terminalo kontrolę, mes buvome guodžiami tuo, kad "Yukos“ ne "Lukoil“, kad tai ne ta kompanija, kurios galėjo geisti dabartinė Rusijos administracija. Kompanijos vadovo ir vieno iš akcininkų M. Chodorkovskio areštas, kompanijų "Yukos" ir "Sibneft" susijungimo sustabdymas ir politinis teismo procesas, nukreiptas į finansinį "Yukos“ žlugdymą yra rimti įspėjimai, kad Rusija nuosekliai siekia savo strateginių tikslų įgyvendinimo Baltijos valstybėse, tik šį kartą per energetiką. Koks bus kitas Rusijos veiksmas, parodys ateitis. Bet kuriuo atveju socialdemokratų žingsnis suteikti "Yukos“ kompanijai kontrolinį AB "Mažeikių nafta“ paketą Lietuvos padėtį tik apsunkina.
"Omni Laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis
