Mano tekstas apie Lukašenkai pritaikytą sprindį yra „tirštokas“. Rašinys galiausiai pasirodys „Balsas.lt savaitė“, todėl negali būti ilgesnis nei 3300 ženklų. Kai kam iškilo klausimų dėl turinio.
Antai Uršulė LRT tinklalapyje rašo: Arūnai, prašau paaiškinti apie tą špygą: už ką, kur ir kaip ji nukreipta.
ezopas „Balsas.lt“:
2010-01-30 14:23:43
Reikėtu arba plėsti tikslinant arba tikslinti trumpinant
Nujausdamas panašius klausimus, vakar sukurpiau blogo Brazausko įrašą „Daukanto aikštės Rytų politika sudužo ant pakilimo tako“. Tačiau tekstas pražuvo per kompiuterio katastrofą. Priėmiau tai kaip ženklą, kad reikėtų patylėti. Vis dėlto, kai ką dabar atgaminsiu.
Špygos galima tyčia nematyti. Arba ją pamiršti. Tokia yra diplomatija.
2005-aisiais Valdas Adamkus palaikė Michailą Saakašvilį, kada šis pakvietė baltarusius išsivaduoti nuo A. Lukašenkos režimo. O 2009-aisiais Saakašvilis vos ne dėkojo A. Lukašenkai už tai, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija patarė savo piliečiams paisyti Gruzijos įstatymų šiems lankantis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Pirmasis Saakašvilio pareiškimas – vertybinis, ideologinis. Antrasis – pragmatiškas. Pirmasis – špyga, antrasis – tarsi pasveikinimui ištiestas delnas. Mano ankstesnio rašinio mintis buvo ta, kad Lietuva pradėjo lyg ir pragmatiškai, bet dėl Vygaudo Ušacko viešų ir neviešų veiksmų užbaigė daugmaž vertybiškai – susiejo galimą Lukašenkos apsilankymą Kovo 11-osios minėjime su Baltarusijos bendradarbiavimu Sausio 13-osios byloje.
Lukašenka tikrai pats sprendžia svarbiausius Baltarusijos užsienio politikos klausimus. Lukašenka draugauja su Venesuelos, Irano vadovais. Kodėl jis turėtų atsižvelgti į kažkokias Vilniaus keliamas sąlygas?
Prezidentūros vedėjos nenoras prisiimti visą atsakomybę už Lukašenkos pakvietimą pernai rugsėjo 16-ją truputėlį keistai atrodo. Toks vaizdas, kad Lukašenka atvažiavo nekviestas.
„Dalia Polikarpovna, važiavau pro Vilnių, kaip galėjau į Daukanto aikštę neužsukti? Kaisk virdulį, miela kaimynėle!” – „Tai netikėtumas, Aleksandrai Rygoryčiau! Gerai, kad bent pyragėlių vakar iškepiau“.
***
