Tam pačiam vaikui – ir tėvas, ir senelis
„Ar tu esi mano tėtis?“ – tokiu klausimu dvylikametis berniukas pasitiko iš kalėjimo grįžusį savo senelį. „Taip. Aš tavo tėtis“, – linktelėjo žilagalvis vyras. Tai vaikas jau žinojo iš savo motinos. Tikro savo tėvo prieš keliolika metų prievartauta ir po to nuo jo sūnų pagimdžiusi Lina nusprendė mažamečiui atskleisti tiesą, kas yra jo tėvas, kai berniukas ėmė lankyti mokyklą.
Tėvui atleido
Lina (29 m.) su trimis vaikais ir draugu gyvena po vienu stogu su savo tėvais. Tame pačiame name, kur, būdama nepilnametė, patyrė prievartą. Prieš tai kurį laiką kitur gyvenusi moteris neseniai grįžo į šiuos namus Šilalės rajone ir bendrauja su savo tėvu Alfonsu G. (58 m.), nes priėmė jo atgailą ir atleido.
Alfonsas G. nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas kalėti 15 metų, išbraukė iš savo gyvenimo. „Mes su dukterimi nutarėme nekalbėti apie tai, kas įvyko. Tiek jos, tiek mano praeitis – nubraukta“, – ramiai kalbėjo iš Marijampolės pataisos namų neseniai sugrįžęs vyras. „Nenoriu prisiminti“, – teištarė ir Lina.
Už grotų Alfonsas G. atsidūrė 1997 metais. Kai 2003-iaisiais buvo priimtas naujasis Baudžiamasis kodeksas, jo bausmė sumažėjo iki 10 metų, be to, buvo pritaikyta amnestija. Pirma laiko į laisvę kalinys paleistas ir dėl gero elgesio.
„Kalėjau 7 metus, 5 mėnesius ir 14 dienų. Kalėjime egzistavau, o ne gyvenau. Iš pradžių buvo labai sunku. Palengva atslūgo nervinė įtampa. Nesėdėjau rankų sėdėjęs – buvau metalo apdirbėjas“, – pasakojo Alfonsas.
Prievarta – nuo paauglystės
Anot Alfonso, nusikaltimą jis įvykdė praradęs blaivų protą. Kalėjimas padėjo jį atgauti. Vyras pasakojo, kad, dirbdamas traktorininku, buvo tapęs girtuokliu. Galbūt todėl aptemo protas ir jis esą nebesuvokė prievartaująs dukterį.
Teisme Alfonsas pripažino kaltę, tačiau tikino, kad prievartos prieš dukterį nenaudojo. Esą kelerius metus jiedu nuolat lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Pirmą kartą dukterį, kuriai buvo 14 metų, išprievartavo esą išgirdęs kaimynų kalbų, jog ji ištvirkaujanti - jis nusprendęs patikrinti, ar paauglė tebėra nekalta.
Teismas nustatė, kad žaginimai smurtaujant ir grasinant buvo dažni ir truko ilgai. Nepilnametė buvo žaginama namie, rūsyje, ganykloje. Ji nesiskundė, nes bijojo tėvo, be to, gėdijosi. Motina žinojo, kas vyksta namuose, bet niekam nesakė, nes irgi bijojo vyro smurto.
Kalėjime atsidūrusio Alfonso artimieji nelankė. „Žmona mane palaikė morališkai rašydama laiškus. Lina laiškų į kalėjimą nerašė. Bet aš jai siunčiau atvirukus švenčių proga. Atsiprašiau jos teisme, bet tada ji man neatleido. Suprantu, kad su dukterimi pasielgiau baisiai. Bet kai grįžau namo, ji man atleido. Tada buvo pavasaris. Reikėjo bulves sodinti. Visi kartu kibome į darbą“, – pasakojo Alfonsas.
Žmona nenusisuko
Nuteistojo žmona (53 m.) padėjo ne tik kalinčiam vyrui, bet ir dukteriai, kuri kelerius metus buvo gydoma nuo patirto streso. „Sunku jai buvo tokį krūvį pakelti“, – apie dukters kančias kalbėjo tėvas.
Linos skausmą kuriam laikui buvo numalšinusi santuoka, tačiau ji truko vos metus. Po skyrybų mergina pagimdė mergaitę, kuriai dabar – septyneri. Tėvų name moteris dabar gyvena su Jovaldu. Jie susipažino prieš 4 metus. „Su Jovaldu mokėmės toje pačioje mokykloje. Po 9 klasių jis išvyko iš kaimo. Kai vėl susitikome, pamilome vienas kitą“, – pasakojo Lina.
Pora augina prieš metus gimusį jųdviejų sūnų. Alfonsas Jovaldą vadina Valduku: „Gerai su juo sutariu. Jis Linos vaikus prižiūri kaip savo – neišskiria nė vieno. Mano sūnui mokytis sekasi neblogai. Padedu jam pamokas paruošti. Jis kartais mane vadina tėčiu, bet kad nebūtų nesusipratimų, dažniausiai kreipiasi kaip į senelį“.
Reikia gyventi toliau
Buvęs kalinys dirba vienoje įmonėje staliumi. Kai turi laisvo laiko, pasisiūlo padėti senukams paremontuoti namą – palopyti krosnį ar stogą. Vyras džiaugiasi, kad dėl įvairių šeimos problemų pagalbos gali kreiptis į seniūnijos darbuotojus. Šie žino, kodėl Alfonsas kalėjo, bet apie praeitį jo neklausinėja. „Alfonsas iš kalėjimo grįžo pasikeitęs. Gal jis retkarčiais ir išgeria, bet negirtauja. Yra geranoriškas, su juo malonu bendrauti“, – kalbėjo seniūnijos darbuotojai.
„Gyventi reikia – gyvas į žemę nelįsi. Nėra žmonių, kurie nepadaro klaidų. Tas, kuris norės, įsikibs į gyvenimą. Reikia pačiam tobulėti, keisti požiūrį“, – dėstė vyras.
Vyriausias Alfonso sūnus dirba vairuotoju. Antrasis mirė nuo širdies ydos būdamas 20 metų. Dar vienas sūnus dirba statybininku apdailininku. „Jam dar nepavyksta surasti moters pagal savo širdį. Kita duktė augina sūnų ir gyvena su puikiu vyru“, – kalbėjo Alfonsas, vengdamas pokalbių apie nusikaltimą, apkartinusį jam ir dukteriai gyvenimą.
Tai ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai tėvo ir dukters lytinis artumas duoda tokius savo vaisius: žagintojui – teismo bausmę, o jo aukai – motinystę.
