Skydliaukės vėžys yra lėtai augantis, kartais daug metų nesukeliantis jokių simptomų ir dėl to jis negreitai nustatomas. Nors skydliaukėje atsiradę dariniai daugeliu atvejų gali būti lengvai apčiuopiami liečiant kaklą, dažnai pacientai apie auglius skydliaukėje sužino tik dėl kokios nors priežasties apsilankę pas gydytoją. Žmonės paprastai patys nė neįtaria turintys auglį kakle, kol jis neužauga bent iki 2 cm skersmens. Juolab kad tiek piktybiniai, tiek gerybiniai skydliaukės augliai ilga laiką nepasireiškia jokiais simptomais, jeigu tik nesutrikdo pačios skydliaukės veiklos - hormonų gamybos.
Kas ta skydliaukė?
Skydliaukė yra endokrininė liauka, sudaryta iš dviejų skilčių (kiekvienos skilties dydis prilygsta pusei žmogaus nykščio), kurios yra abipus trachėjos ir randamos žemiau Adomo obuolio. Ši liauka gamina tris į kraują išskiriamus hormonus - tiroksiną (T4), trijodotironiną (T3) ir kalcitoniną. Jei šių hormonų gaminama per mažai, atitinkamą jų kiekį tenka vartoti kaip vaistą. Skydliaukės veiklą kontroliuoja hipofizė, esanti kaukolėje. Jeigu skydliaukės hormonų kiekis kraujyje sumažėja, hipofizė pradeda gaminti savąjį hormoną - skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH arba TTH), skatinantį skydliaukę daugiau gaminti T3 ir T4. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje padidėja, hipofizė tuoj pat sureaguoja ir nustoja gaminti TSH. Už skydliaukės dar yra labai mažos prieskydinės liaukos, gaminančios paratireoidinį hormoną (PTH), kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Normalus kalcio kiekis kraujyje būtinas normaliam kaulų tankiui, kraujo krešėjimui, širdies ritmui, audinių ir ląstelių funkcionavimui, taip pat bendrai gerai savijautai.
Skydliaukės vėžio priežastys ir formos
Skydliaukės priežastys nėra žinomos. Nustatyta, kad radiacinė apšvita yra rizikos faktorius. Asmenims, kurie prieš 10-20 metų buvo apšvitinti kaklo srityje, yra didesnė rizika susirgti skydliaukės vėžiu. Tai pasakytina apie Černobylio radioaktyvių medžiagų paveiktus vaikus ir suaugusius.
Skydliaukės vėžys būna diferencijuotas ir nediferencijuotas. Diferencijuotas reiškia, kad vėžinės ląstelės yra panašios į normalią skydliaukę. Diferencijuotas vėžys yra daug "geresnis" ir daug dažnesnis nei nediferencijuotas. Vėžio žymenį - tiroglobuliną - gamina tik diferencijuotas vėžys. Skiriamos trys diferencijuoto skydliaukės vėžio formos. Dažniausiai pasitaikanti, ypač jauniems žmonėms ir moterims, yra papilinė skydliaukės karcinoma. Folikulinė skydliaukės karcinoma - retesnė, dažniau diagnozuojama vyresniems žmonėms. Medulinė skydliaukės karcinoma - tai retas skydliaukės vėžys, kuris dažnai būna paveldimas. Dauguma skydliaukės vėžių yra sėkmingai gydomi ir pagydomi. Tačiau lieka tikimybė, kad susirgimas atsinaujins. Tai dažniau pasitaiko jauniems žmonėms bei senesnio amžiaus pacientams. Ligos atsinaujinimas irgi gali būti sėkmingai gydomas, todėl būtinas pacientų ilgalaikis stebėjimas ir periodinis tikrinimas.
Kaip vėžį pažinti?
Būna neskausmingas, palaipsniui didėjantis guzas priekinėje kaklo dalyje, rijimo sutrikimas, kvėpavimo sutrikimas, balso užkimimas, sprando patinimas, kosėjimas su krauju. Minėti simpromai gali įvairuoti skirtingų skydliaukės vėžio formų atvejais. Dažnai nėra jokių simptomų ir susirgimas nustatomas atsitiktinio patikrinimo metu. Kadangi vėžio ląstelės dažniausiai neveikia hormonų gamybos, retai randama hipertireozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) ir hipotireozė (sumažėjęs skydliaukės aktyvumas). Skydliaukės vėžys plinta ne tik į kaklo limfmazgius, bet ir į plaučius bei kaulus.
Skydliaukės vėžio gydymas
Pagrindinis skydliaukės vėžio gydymo būdas - chirurginis. Dažniausiai pašalinama visa skydliaukė, kartais užtenka pašalinti vieną skiltį. Tai priklauso nuo paciento amžius, mazgo dydžio ir tyrimų rezultatų. Po operacijos būtina pastoviai vartoti L-tiroksino tabletes. Skydliaukės hormonų normaliai koncentracijai palaikyti būtini reguliarūs kraujo hormonų tyrimai (1-2 kartus per metus). Daugumai pacientų po operacijos skiriamas gydymas radioaktyviu jodu. Tai paprastas neskausmingas gydymas, kai išgeriama viena ar kelios radiojodo dozės. Nuo šios mažo radioaktyvumo dozės nebūna nemalonaus (plaukų nuslinkimas ar pan.) pašalinio poveikio. Tačiau pacientas turi 2-4 dienas pabūti ramiai ir apriboti kontaktus su aplinkiniais. Chemoterapija dėl jos mažo efektyvumo skydliaukės vėžio atveju taikoma retai.
