Studentai dėl pinigų stygiaus uždarbiauja ne tik vasarą, bet ir studijų metu. Prasidėjus semestrui studentija greitai suuodžia, kurias paskaitas verta lankyti, apsvarsto, kaip seksis derinti darbą su paskaitomis, ir pasineria į darbo paieškas. Iš gaunamų stipendijų studentai vos gali susimokėti už bendrabutį.
Nesmerkia dirbančių
Klaipėdoje susirasti darbą studentui nėra sunku. Studentas uždirbti per mėnesį gali nuo minimalios algos iki pusantro tūkstančio litų.
Studentai dažniausiai įsidarbina barmenais, padavėjais, pardavėjais, apsaugos darbuotojais, vairuotojais. Rečiau pasitaiko dirbančių administratoriais, picų kepėjais, vadybininkais, gaisrininkais. Kai kuriems pavyksta rasti darbą pagal studijuojamą specialybę net ir nebaigus mokslų.
Kuo aukštesnis kursas, tuo daugiau dirbančių studentų. Dažniausiai pirmojo kurso antrą semestrą studentai jau pradeda ieškotis darbo, o tarp magistrantų retai begalima sutikti bedarbių.
Kaip teigė Klaipėdos universiteto komunikacijos katedros vedėjas profesorius Juozapas Vytas Urbonas, jis suprantąs, kad studentams reikia pinigų studijoms ir pragyvenimui, todėl nesmerkiąs dirbančiųjų. Tik reikia stengtis, kad darbas būtų susijęs su studijuojama specialybe. Tada dirbant įgyjama praktinių žinių, o teoriją galima panagrinėti ir savaitgaliais namie. Svarbiausia, kad studentas laiku atsiskaitytų, pasiruoštų egzaminams.
Negadina mokslų
Ketvirtakursis Domas, picerijoje kepantis picas, nemano, kad dirbdamas pakenkia studijoms. Visas užduotis atlikti suspėjąs. Dar įgyja patirties, kurios galbūt prireiks ateityje.
Antrakursė Reda, dirbanti lažybų tarpininke-kasininke, mano, kad paskaitas su darbu suderinti nesunku. Su bendradarbiais galima pasikeisti pamainomis, jei prireikia nueiti į egzaminą ar išlaikyti įskaitą. Bendras paskaitas, kur ateina kelių specialybių studentai, lankyti nebūtina. Taip mano daugelis dirbančiųjų studentų, nes iš bendrakursių galima gauti paskaitų konspektus.
Pasak Redos, dėstytojams geriau pasakyti, kad dirbi, - jie žinos, jog vieną kitą paskaitą praleidžia ne todėl, kad „bimbinėja“. Ją nuo seno kamuoja klausimas, kodėl neigiamai žiūrima į gimtinėje uždarbiaujančius studentus, tačiau pateisinami tie, kurie vasarą išvažiuoja dirbti į užsienį ir dažniausiai grįžta į studijas pavėlavę.
Kritikuoja universitetus
Iš Lietuvos studentų sąjungos inicijuoto sociologinio tyrimo, paskelbto tarptautinėje parodoje “Studijos-2004“, paaiškėjo, kad dirbantys studentai labiau pabrėžia būsimą sėkmingą karjerą, o nedirbantys prisipažino studijuojantys dėl žinių.
Jau dirbantys studentai daug dažniau akcentuoja patirtį, nedirbantys - pažintis ir ryšius. Didesnes pajamas gaunantys studentai labiau nei kiti vertina apsukrumą.
Dauguma studentų mano, kad studijų programose per mažai dėmesio teikiama praktiniams dalykams.
Daugiau nei pusė studentų negalėjo pasakyti, kodėl nepakankamai atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius bei reikalavimus. Atsakiusieji dažniau minėjo per didelį priimamų studentų skaičių, studijų programų neatitikimą arba tiesiog universitetų norą gauti daugiau pajamų, nesirūpinant, ar studijas baigę studentai sugebės rasti darbo.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)