Šiaurės Londone gyvenantis savamokslis hakeris Gary McKinnonas gali didžiuotis užgriuvusia šlove: amerikiečiai jį vadina didžiausią žalą karinėms JAV kompiuterių sistemoms per visą istoriją padariusiu įsilaužėliu. Kita vertus, nėra ir ko džiūgauti: už pasidairymą į kruopščiai slepiamas Amerikos paslaptis JAV prokurorai žada įkišti jį į kalėjimą 70 metų.
40 metų bedarbis Gary McKinnonas su nerimu laukia eilinio savo bylos svarstymo viename Londono magistrato teisme. Tiesa, net ir tuo atveju, jeigu nutiktų blogiausia – teismas nuspręstų išduoti jį JAV – jis dar gali laimėti porą metų bylinėdamasis aukštesnės instancijos teismuose. Tačiau perspektyva prieš savo norą patekti į JAV ar Gvantanamą jo tikrai nevilioja.
Savamokslio hakerio Jungtinėse Valstijose laukia 10 paruoštų kaltinimų, tarp jų duomenų iš kompiuterių vogimu, paslapčių, kurios „gali būti naudingos priešams“ įgijimu, sąmoningu žalos padarymu apsaugotam kompiuteriui, trukdymu veikti Niu Džersyje esančiai jūrų navigacijos įrangai, laikinu karinės apygardos Vašingtone veiklos sutrikdymu padarant 700 tūkst. dolerių žalą ir t.t. Už visus hakeriškus darbelius jam gresia iki 70 metų nelaisvės ir 2 mln. dolerių bauda.
Nuo to laiko, kai Gary vieną 2002-ųjų kovo naktį prabudo nuo virš jo lovos pasigirdusio balso: „Labas, esu Jeffas Donsonas iš Nacionalinio technologinių nusikaltimų centro. Gary McKinnonai, jūs areštuojamas!“, jis davė keletą plačiai nuskambėjusių interviu apie savo nuotykius amerikiečių Pentagono ir NASA kompiuterių sistemose.
Tačiau bene įdomiausią interviu neseniai paskelbė „Wired News“ (http://www.wired.com/news/technology/internet/0,71182-0.html?tw=wn_index_16) – įdomiausią dėl to, kad Gary McKinnonas nusprendė išsamiau papasakoti apie kai kuriuos savo radinius Pentagono ir NASA kompiuterių tinkluose.
Pasak hakerio, juose jis aptikęs įrodymų, patvirtinančių neatpažintų skraidančių objektų (NSO) egzistavimą. Aptikęs „The Disclosure Project“ (http://www.disclosureproject.org) pavadintą dokumentų rinkinį, kuriame buvo apie 400 liudytojų, pradedant oro erdvės dispečeriais, baigiant už branduolinių raketų paleidimą atsakingais kariškiais, parodymų, jis susidomėjo juose minima neva iš sudužusių ateivių kosminių laivų perimta antigravitacijos technologija.
Vienas NASA fotografijos ekspertas savo liudijime teigė dirbęs Johnsono kosminių tyrimų centre, 8 pastate. Jis kartu su kolegomis tvirtino reguliariai „valydavęs“ NSO nuotraukas iš dirbtinių Žemės palydovų padarytų didelės raiškos nuotraukų.
Gary McKinnonui pavyko įsilaužti į reikiamą NASA kompiuterių tinklą ir pamatyti tas nuotraukas – ir originalias, ir „išvalytas“. Pasak įsilaužėlio, jose buvo matomas sidabrinis cigaro formos objektas su geodezinėmis sferomis abiejose pusėse. Jis pradėjęs siųstis nuotraukas, bet failai buvo dideli ir siunčiantis kažkas iš NASA jį pastebėjo ir nutraukė ryšį.
Vienoje karinių bazių Gary aptiko „Excel“ lentelę, pavadintą „Ne Žemėje tarnaujantys karininkai“. Joje buvo JAV karinėse oro pajėgose tarnaujančių kariškių pavardės ir laivų pavadinimai, kurie niekur kitur nebuvo įregistruoti. Lentelėje taip pat buvo informacija apie tų kariškių perkėlimą iš vienų laivų kitus.
Hakeris sakė negalįs paneigti „Wired” prielaidos, kad šis radinys galbūt susijęs su kokiu nors strateginiu žaidimu, bet teigė manąs, kad JAV kariškiai siekia įsitvirtinti kosmose. Ankstesniuose interviu, pavyzdžiui, laikraščiui „The Guardian“, Gary McKinnon minėjo, kad, jo manymu, JAV slapčiomis į orbitą yra iškėlusios keletą karinių erdvėlaivių.
Atrodytų, kam kreipti dėmesį į nevykėlio hakerio kliedesius apie slapčiomis JAV naudojamą nesvarumo technologiją ar nežinia kur esančius kosminius laivus, kuriuose tarnauja įslaptinti amerikiečiai. Interneto konspiracinių teorijų sandėliukuose yra gerokai tikroviškesnių ir įspūdingesnių siužetų. Tačiau yra ir kita, nepaneigiamais faktais patvirtinta Gary McKinnon nuotykių pusė. Tiems, kurie domisi kompiuteriais, ji, ko gero, pasirodys įspūdingesnė už cigaro formos objektus, valomus iš NASA nuotraukų.
Naudodamas komercinę nuotolinio kompiuterių valdymo programą „PC Anywhere“ (http://www.symantec.com/home_homeoffice/products/remote_pc_fax/pca12/index.html), kurios naujausia versija kainuoja 199 JAV dol., Gary McKinnonas labai paprastai 2001–2002 m. gavo prieigą prie dešimčių JAV gynybos departamento kompiuterių. Jis tiesiog skenuodavo tinklus, ieškodamas jų administratorių paskyrų, kur slaptažodžio laukelis būdavo paliktas tuščias. Atrodo, neįtikėtina, bet statistiškai iš 5000 patikrintų kompiuterių jis paprastai atrasdavo 50 neapsaugotų.
Gavęs prieigą prie tinklo administratorių paskyrų jis galėdavo peržiūrinėti tame tinkle esančius duomenis.
Nors toks „hakeriavimo“ būdas daugeliui sukels tik šypseną, praktika parodė, kad jis puikiai veikia. Dar daugiau: kyla klausimas, ar apskritai Gary galima vadinti hakeriu, jeigu jis niekur neįsilaužinėjo?
Kariškių naudojamų kompiuterių tinklų apsauga – ne mažiau laisvės fantazijai suteikianti tema negu slaptieji JAV erdvėlaiviai Žemės (o gal Mėnulio?) orbitose.
Tai patvirtina IT entuziastų svetainės „Slashdot.org“ lankytojų komentarai Gary McKinnono nuotykių tema. Vieni tvirtina, kad idiotai yra patys kariškiai, kiti teigia, kad kariniai tinklai apsaugoti nuo bet kokio hakerio. Antai vienas „Slashdot.org“ bendruomenės narys tvirtino, kad JAV karinio jūrų laivyno bazėje tarnaujantis jo dėdė pasakojo, kad netikėtai paaiškėjo, jog vienas iš bazės serverių netrumpą laiką aptarnavo „warez“ (piratinės programinės įrangos) mėgėjus. Serveris buvo prijungtas prie sparčios interneto ryšio linijos ir viena piratų grupė jį pasivertė sandėliu, į kurį krovė gigabaitus duomenų.
O vartotojas iš Švedijos tvirtino, kad kalbos apie prie interneto prijungtus kariškių kompiuterius su slapta informacija yra tik paistalai: jis esą pats dirbęs viename kariniame objekte Stokholme, kuriame esantys kompiuteriai neturėję jokio ryšio su išore, o juos jungiančios optinės linijos buvo nuolat prižiūrimos. Technikai matuodavo signalų stiprumą stebėdami, ar kas nors nėra prie jų prisijungęs. Tą patį kompiuterį darbui vidiniame tinkle ir internete naudoti buvo griežtai draudžiama.
