JAV savaitraštis „Business Week“ tvirtina (http://www.businessweek.com/globalbiz/content/jul2006/gb20060726_793734.htm?chan=search), kad daugelio šalių ekonomika gana neblogai atlaikys tolimesnį naftos kainų augimą, tačiau jis gali pristabdyti Jungtinių Valstijų ūkio plėtrą.
Ekonomistus stebina tai, kad dabartinės aukštos naftos kainos praktiškai neatsiliepė Amerikos ir pasaulio ekonomikai. Nuo 1999-ųjų naftos kaina padidėjo 300 proc., tačiau beveik niekur nepastebima ekonominio nuosmukio. Visiškai kitaip buvo 1970 ir 1980 m., kai naftos krizės sukėlė paniką pasaulio ekonomikoje.
Tačiau vis dėlto kas atsitiks, jei naftos kaina pasieks psichologiškai svarbią 100 dolerių už barelį ribą? Kiekvienas pasaulio regionas į tai reaguos savaip. Gali būti, kad blogiausiai situacija susiklostys Azijoje, o mažiausiai nukentės Europa. Tik, be abejo, jeigu nafta pabrangtų dar trečdaliu, tai pajustų visi be išimties.
100 dolerių už barelį scenarijai
Ar greitai nafta pabrangs iki 100 dolerių už barelį? Šiandien, kai Artimuosiuose Rytuose vyksta karinis konfliktas ir ne už kalnų uraganų sezonas JAV, kuris pasiekia savo apogėjų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, triženklis skaičius jau neatrodo neįtikėtinas.
„Jei kas nors kur nors klostosi ne taip, masteliai dideli, o žmonės mano, kad tai gali tęstis ilgą laiką, tai kainos gali augti ir augti“, - sako „Barclays Capital“ analitikas Londone Kevinas Norrishas.
Pirmasis scenarijus: jei dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose vienaip ar kitaip sumažės naftos tiekimas iš Persijos įlankos (nors tai kaip ir anksčiau mažai tikėtina), tai naftos kaina be jokių abejonių įveiks 100 dolerių ribą. Anot JAV bendrovės „PFC Energy“ analitiko Saado Rahimo, jei naftos gavybos ir perdirbimo įmonės Meksikos įlankos pakrantėje vėl nukentės nuo uragano, tai irgi gali pašokdinti kainas.
„Jeigu pasikartos tai, kas įvyko pernai, ir nustos veikusi kuri nors stambi naftos perdirbimo įmonė, tai 100 dolerių už barelį kaina taps tikrove“, - sako jis. Tokie milžinai kaip BP, „Chevron“ ir „Exxon Mobil “ turi įmonių visame regione ir gali nukentėti. Tačiau, pastebi Rahimas, į praėjusių metų deficitą JAV rinka sureagavo mažesniu kainos padidėjimu, nei to tikėjosi daugelis analitikų.
Iš tiesų labiausiai dabartinė situacija nuo aštuntojo bei devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečių naftos šoko skiriasi tuo, kad kainų bumą lemia ne pasiūlos deficitas, o globalių ekonominių jėgų paklausa. Augančios Kinijos ir kitų Azijos bei Artimųjų Rytų šalių rinkos įsijungia į pirmaujančių energijos vartotojų gretas.
Intensyvi visuotinė paklausa
Kodėl? Gamyklos Azijoje veikia ties galimybių riba siekdamos aprūpinti pasaulį prekėmis. Augančios pajamos suteikia galimybę žmonėms pirkti vis daugiau tokių gamintojų, kaip „Toyota“ ar GM, automobilių, o vyriausybės tiesia jiems vis naujas ir naujas automagistrales. Daugumoje besivystančių šalių auga kondicionierių paklausa, o dėl to didėja elektros energiją gaminančių jėgainių poreikis kurui. Tuo tarpu JAV iki 3 dolerių už galoną (3,8 l) išaugusios benzino kainos visiškai nesutrikdė vairuotojų – kuro suvartojimas tik išaugo.
Ar bus kitaip, jei kaina pasieks 100 dolerių? Atsakymas – atsargus „taip“. „PFC Energy“ duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl energijos išteklių kainos ne taip skaudžiai atsiliepė JAV ekonomikai, yra ta, kad dviejų paskutiniųjų dešimtmečių pasiekimai efektyvumo didinimo srityje leido sumažinti išlaidas energijai iki 5 proc. nuo grynojo pelno. „PFC Energy“ siūlo tai palyginti su 8 proc. 1980-aisiais, paskutinės naftos krizės laikais.
„Praeis dar šiek tiek laiko, kol žmonės pradės mažinti išlaidas“, - tvirtina Rahimas. Jis mano, kad 100 dolerių kaina gali tapti atkarpa, nuo kurios prasidės „toli siekiančios permainos paklausos srityje“. Bet nėra garantijos, kad taip ir atsitiks. JAV nerūpestingo vairavimo „Fun Fun Fun“ stilius, kurį daugiau nei prieš 30 metų išpopuliarino „Beach Boys“ daina, tebėra galinga jėga.
Nugalėtojai ir pralaimėjusieji
Priklausomai nuo brangimo priežasčių pasiekus 100 dolerių žymą benzino kaina JAV gali išaugti iki 5 dolerių už galoną. Jei toks lygis bus pasiektas staigiai, tai gali sukelti Amerikos ekonomikos plėtros tempų mažėjimą. Jo požymiai jau pastebimi – mažėja mažmeniniai pardavimą ir nekilnojamojo turto paklausa. Taupyti priversti žmonės benzinui pabrangus dviem doleriais nebeturės pinigų, kuriuos galėtų išleisti būstui ar apsipirkimui „Wal-Mart“ arba „Target“.
Kitose šalyse į 100 dolerių ribą bus reaguojama savaip. Ko gero lengviausiai išsisuks Europa. Viena vertus, stiprus euras kompensuos naftos kainų kilimą, nes už ją atsiskaitoma doleriais. Be to, tokių ekonomiškai išsivysčiusių šalių, kaip Vokietija, ūkyje plačiai naudojamos energiją taupančios technologijos – šiuo požiūriu jos net lenkia JAV. Galiausiai didelę jų sunaudojamos energijos dalį sudaro dujos ir atominė energija, o ilgalaikės šių energijos šaltinių tiekimo sutartys švelnina naftos kainos svyravimus.
Dar daugiau: Europoje mokesčiai benzinui tokie dideli, kad žaliavos kainos didėjimą vartotojai jaučia ne taip skausmingai, kaip JAV. Europiečiai jau dabar moka nuo 7 iki 8 dolerių už galoną. Tai daugiau, negu mokėtų JAV vartotojai naftos barelio kainai išaugus iki 100 dolerių.
Maskvos „MDM Bank“ banko vyriausiasis ekonomistas Peteris Westinas sako, kad tokioje situacija triumfuos Rusija, kurios kompanijos „Gazprom“ ir „Rosneftj“ yra svarbios energijos tiekėjos Europos šalims. Jei naftos kaina perlips 100 dolerių barjerą, ekonominis Rusijos augimas gali šoktelėti nuo planuojamų 6 iki 9 procentų.
Svarbu ir efektyvumas
Poveikis Azijai bus nevienareikšmiškas. Ko gero labiausiai nukentės Tailandas, Malaizija, Indonezija ir Indija, kurių įmonės neracionaliai naudoja energiją. Tačiau dideli jų ekonominio augimo tempai gali sušvelninti smūgį. Vyriausiojo kredito reitingų agentūros „Crisil“ Delyje ekonomisto Subiro Gokarno vertinimais, naftos kainos padidėjimas iki 90 dolerių už barelį sumažintų metinį Indijos BVP augimą nuo 8,4 iki 6,3 proc. Infliacija išaugtų daugiau nei du kartus iki 10,3 proc., o einamosios sąskaitos deficitas beveik padvigubėtų - iki 10,8 proc. Gokarnas tokius pokyčius vadina reikšmingais, bet ne dramatiškais.
Itin nuo naftos importo priklausanti Japonija yra viena efektyviausių energijos vartotojų pasaulyje. Tai buvo pasiekta paskutiniųjų 30 metų investicijomis. Japonijoje plačiai naudojamos gamtinės dujos, kurių kainos yra reguliuojamos, kartu su stipria jena taip pat padėtų amortizuoti smūgį vartotojams.
Tuo tarpu kitoje didelėje naftos importuotojoje – Pietų Korėjoje – smarkiai pabrangus naftai galėtų kilti krizė svarbiose pramonės šakose, tarp jų automobilių gamybos įmonėse. Kol kas, pasak Korėjos pramonės ekonomikos ir technologijų instituto vyriausiojo ekonomisto Han Ki Ju, naftos kainos didėjimas buvo „marginalus“. „Tačiau dėl ribotos maržos globalioje automobilių gamybos šakoje poveikis šiam sektoriui gali būti ženklus, jei energijos ištekliai ir toliau brangs“, - teigia jis.
Ne vien tik nafta
Ir, žinoma, dar yra Kinija, priskiriama prie neefektyviausiai energiją vartojančių šalių pasaulyje. Nors Kinijos ekonomika pajus tam tikrą diskomfortą, didelės naftos kainos nekelia rimtesnio pavojaus šalies ūkiui. Politikai labiau nerimauja dėl galimo ekonomikos perkaitimo ar kiniškos produkcijos paklausos JAV nuosmukio.
Ir galiausiai – globalius ekonominius rodiklius įtakoja ne vien tik naftos kaina. Nepaisant naftos šoko keliamo pavojaus, Azijos plėtros bankas prognozuoja, kad kylančių regiono šalių ekonomikos augs 7,5 proc. šiais metais ir 6,9 proc. 2007-aisiais. Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, euro zonos šalyse, turinčiose sąlyginį imunitetą naftos šokui, nominalus BVP augimas šįmet turėtų sudaryti 3,8, o kitąmet – 4,2 proc. 100 dolerių už barelį – bauginanti kaina, tačiau pasaulis dėl to nesugrius.
