Vokietijos teisme trečiadienį (10.15) bus pradėta nagrinėti istorinė byla, kurioje bus sprendžiama, ar Vokietijos vyriausybė turėtų išmokėti kompensacijas taikių gyventojų, žuvusių per 1999 metų NATO antskrydį prieš Serbijos Varvarino miestą, giminėms.
Manoma, kad 35 buvusios Jugoslavijos gyventojų pateiktas ieškinys yra pirma tokio pobūdžio byla, nagrinėjama Europos teisme. Jos baigtis gali nulemti ir kitų žmonių, siekiančių žalos atlyginimo iš 19 NATO narių, ketinimus.
Ieškinį svarstys Bonos miesto civilinis teismas. Jame žuvusiųjų giminės reikalauja maždaug 3,5 mln. eurų (apie 12 mln. litų) kompensacijos.
1999 metais NATO pradėjo aviacijos kampaniją siekdama nutraukti Belgrado vykdomą etninių albanų persekiojimą Kosovo provincijoje. Per vieną iš antskrydžių, gegužės 30 dieną, NATO lėktuvų raketos Varvarine pataikė į tiltą. Per incidentą žuvo 10 taikių gyventojų, 17 buvo sunkiai sužeista.
Per pirmą ataką žuvo trys žmonės, įskaitant 15-metę mergaitę, o sužeisti buvo penki žmonės. Po kelių minučių per antrą ataką žuvo dar septyni ir buvo sužeista 12 žmonių - dauguma jų skubėjo į pagalbą anksčiau sužeistiems.
Atakuotas tiltas yra netoli miesto turgavietės, kuri giedrą sekmadienio popietę buvo pilna žmonių.
NATO pareigūnai teigė, kad tai buvo "numatytas" ir "pagrįstas taikinys", tačiau po tyrimo paaiškėjo, jog tiltas buvo pajėgus išlaikyti daugiausiai 12 tonų apkrovą, taigi didžiumą karinės technikos per jį gabenti būtų neįmanoma.
Varvarinas yra už maždaug 180 km į pietryčius nuo Belgrado, kurį NATO intensyviai bombardavo, ir už 200 km nuo Kosovo, kur buvęs prezidentas Slobodanas Miloševičius nurodė saugumo pajėgoms numalšinti etninių albanų sukilimą.
Žuvusiųjų giminių advokatas Ulrichas Dostas tvirtina, kad Vokietija žinojo ir pritarė antskrydžiui.
Jo teigimu, tai buvo tiksliningas aktas, nukreiptas prieš civilius, o Vokietija kaip NATO narė turi prisiimti atsakomybę už žūtis ir žmogaus teisių pažeidimus.
Advokatas tvirtina, jog aukos gali pateikti ieškinį, remdamosi Ženevos konvencijos 1977 metų protokolu, kuris ragina konvenciją pasirašiusias šalis skirti taikius gyventojus ir kariškius bei "savo veiksmus nukreipti tik prieš karinius objektus".
Buvusio Jugoslavijos prezidento Vojislavo Koštunicos žiniomis, per dvi su puse mėnesio trukusią NATO antskrydžių kampaniją žuvo 1,5 tūkst. serbų, iš jų - 81 vaikas.
AFP-BNS
