Rinkimams artėjant gal ir neverta stebėtis vis labiau augančiais kaltinimais valdžiai. Daugeliui oponentų ir politikos apžvalgininkų patogu visus šunis sukarti ant socialdemokratų Vyriausybės.
Tačiau paskutinis kaltinimas Vyriausybei ir jos vadovui populizmu peržengia ribas. LSDP frakcija nori priminti, kad 14-oji Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo, buvo ir yra koalicinė mažumos Vyriausybė, kuri ėmėsi atsakomybės esant sudėtingai situacijai laviruoti tarp populizmo ir realijų.
Kažkodėl pamirštama, kad socialdemokratai Seime neturėjo ir neturi pakankamai balsų, nulemiančių sprendimus, grindžiamus ekonomine logika. Taip dabartinės opozicijos siūlymu, (priminsime, jai būnant pozicijoje dirbantys pensininkai turėjo rinktis - dirbs ar rinksis pensiją) atsirado neišmokėtos pensijų dalies mokėjimo įstatymas ir jo įgyvendinimo tvarka, pareikalavusi jau šių metų Sodros biudžete kelių šimtų mln. litų. O šiandien “budrūs” kaltininkai kelia klausimą dėl ,,Sodros” skolos, kaltina populizmu ir sėja nepagrįstą nerimą visuomenėje.
Nepaisant to, 14-oji mažumos Vyriausybė įvykdė beveik visus socialdemokratų rinkiminius pažadus. Minimali alga išaugo, kaip buvo žadėta, iki 800 litų; vidutinis darbo užmokestis gerokai pranoko pažadus – 2237 litai vietoje žadėtų 1800; vidutinė senatvės pensija rugpjūčio mėnesį buvo 830 litų, o žadėjome 650.
Valstybės remiamos pajamos padidintos nuo 135 iki 350 litų, tai sudarė galimybes žymiai didesniam šeimų skaičiui gauti kompensacijas už karštą vandenį bei šildymą. Grąžinama dalis pajamų mokesčio už gyvybės draudimą, įsigytą kompiuterį, įmokas pensijų fondams, palūkanas už būsto kreditus gerokai viršijo pažadus: vietoje žadėtų 600 mln. per ketverius metus išmokėta 1123 mln. litų.
Ženkli pažanga visuomenės kompiuterinio raštingumo bei internetinio ryšio plėtroje: kas antras gyventojas naudojasi kompiuteriu, 80 proc. mokyklų turi interneto ryšį, sukurtas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas tarptautiniu lygiu pripažintas pavyzdine valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyva.
Vyriausybė nepasisakė prieš pajamų deklaravimą. Opozicijos siūlomas Visuotinis turto deklaravimas, kai egzistuoja Nekilnojamo turto registras, kurio visiškai pakanka kovai su korupcija, tik pareikalautų dar apie 85 mln. Litų. Žinant valstybės įsipareigojimus didinti mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų atlyginimus (patvirtintos ilgalaikės darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos), pasirengimą valstybės tūkstantmečio minėjimui bei galiojantį fiskalinės drausmės įstatymą, tai nėra pirmaeilis uždavinys.
Kaltinimai valdžiai dėl nepasirengimo finansinei krizei taip pat nepagrįsti. Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas tikina, kad pasaulį krečianti finansų krizė Lietuvos beveik nepalietė. ,,Mūsų bankai yra pasiruošę ekonomikos sulėtėjimui. Tikrai nematome jokio pavojaus Lietuvos finansų sistemai”, - žiniasklaidos atstovams sakė R.Šarkinas. Banko politiką griežtinti sąlygas skolinimuisi kai kurie ekspertai paverčia kaltinimu nesupratimu šiandienos situacijos.
Tad prieš kaltinant valdžią populizmu, derėtų įvertinti objektyvias aplinkybes bei realius darbus, kuriuos taip greitai kai kas linkę pamiršti.
