Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė galįs "sunkiai patikėti", kad šalies policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius buvo neteisėtai nurodęs rinkti informaciją apie aukštus vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
"Aš V. Grigaravičių pažįstu labai seniai. Jis man visada buvo principingumo, objektyvumo pavyzdys. Sunku patikėti, jog taip gali būti", - antradienį (04.08) žurnalistams Seime sakė parlamento vadovas A. Paulauskas.
Jis yra ėjęs pirmojo 1990 metais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos generalinio prokuroro pareigas.
Seimo pirmininkas žurnalistams taip pat sakė, kad tokie kaltinimai yra "labai rimti" ir todėl turi būti pagrįsti "rimtais įrodymais".
A. Paulauskas antradienį Seime buvo trumpam savo kabinete susitikęs su vidaus reikalų ministru Juozu Bernatoniu, kuris pirmadienį informavo žiniasklaidą, kad su generalinio komisaro žinia buvo neteisėtai renkama informacija apie aukštus vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
Pats generalinis komisaras tai kategoriškai atmeta. Antradienį išplatintame pareiškime žiniasklaidai V. Grigaravičius teigia, kad "vidaus reikalų ministro pozicija destabilizuoja padėtį policijoje ir kelia grėsmę visuomenės saugumui".
Jis užtikrino, kad niekam nėra davęs nurodymų rinkti informaciją apie vidaus reikalų sistemos pareigūnus.
Susirūpinimą dėl padėties šalies vidaus reikalų sistemoje pareiškė ir didžiausios opozicinės Seimo Liberalų ir jungtinės frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
"Tokie vidaus reikalų ministro ir generalinio komisaro santykiai tikrai kenkia vidaus reikalų sistemos veiklai. Jeigu artimiausiomis valandomis šis konfliktas nebus išspręstas, mano nuomone, tiek vidaus reikalų ministras, tiek policijos generalinis komisaras turėtų atsistatydinti", - žurnalistams sakė E. Masiulis.
Opozicinės frakcijos seniūnas pažymėjęs, kad kol kas neišgirdo iš ministro "labai aiškių ir kvalifikuotų argumentų".
Paklaustas, ar atsistatydintų, jeigu įtarimai dėl V. Grigaravičiaus nepasitvirtintų, vidaus reikalų ministras ragino "neskubinti įvykių" ir pažymėjo, kad jis nieko nekaltino, o tik informavo žiniasklaidą apie neteisėtos informacijos rinkimą. Ministras pridūrė, kad įtarimai dėl informacijos rinkimo apie politikus dar yra tikrinami.
V. Grigaravičius antradienį rytą kreipėsi į Seimo pirmininką A. Paulauską ir paprašė sudaryti parlamentinę komisiją J. Bernatonio pirmadienį pareikštų įtarimų pagrįstumui ištirti.A. Paulauskas pavedė šį klausimą trečiadienį apsvarstyti valdančiųjų Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) ir Socialdemokratinės koalicijos frakcijų bendradarbiavimo tarybai.
Pirmadienį vidaus reikalų ministras žurnalistams pareiškė, kad kai kurie policijos pareigūnai su V. Grigaravičiaus žinia neteisėtai rinko informaciją apie policijos bei Vidaus reikalų ministerijos vadovus.
Anot ministro, tarp žmonių, kuriais domėtasi - policijos generalinio komisaro pavaduotojas Romualdas Senovaitis, Tardymo departamento prie VRM direktorius Stanislovas Liutkevičius, vidaus reikalų ministerijos sekretorius Jonas Liaudanskas ir jų giminės.
Visi šie vidaus reikalų sistemos pareigūnai, apie kuriuos buvo renkama informacija, žiniasklaidoje įvardyti kaip galimi kandidatai į generalinio komisaro vietą.
"Tokiu būdu buvo ne tik šiurkščiai pažeisti Asmens duomenų apsaugos ir Operatyvinės veiklos įstatymai, bet ir nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių. Kovai su nusikaltėliais skirtos priemonės galėjo būti panaudotos politiniais tikslais, o tai demokratinėje valstybėje neleistina", - teigė J. Bernatonis.
Dėl numanomo neteisėto informacijos rinkimo ministras dviem mėnesiams atidėjo generalinio komisaro atestaciją, kuri buvo numatyta balandžio 10 dieną.
Prezidentas Rolandas Paksas, reaguodamas į vidaus reikalų ministro pareiškimą, paprašė nedelsiant pateikti visą informaciją apie galimus neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Šalies policijos vadovo teigimu, J. Bernatonio kaltinimai tėra tąsa metus trunkančios jųdviejų konfrontacijos.
V. Grigaravičiaus manymu, pirmąkart jis ministrui "užkliuvo" nepaklusęs jo reikalavimui į Lietuvos policijos apsaugos organizavimo tarnybos vadovo pareigas skirti "reikalingą" žmogų.
Šį postą 2002 metų gegužę užėmė V. Grigaravičiaus pasiūlytas buvęs Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas Andrejus Stalauskas.
Po šios "nepaklusnumo" akcijos, Vidaus reikalų ministerijos vadovai ėmėsi iniciatyvos keisti policijos įstaigų vadovų skyrimo tvarką, kad juos skirtų ministras.
Tačiau svarstant Tarnybos vidaus reikalų sistemoje Statuto projektą, policijos vadovas iškovojo nuostatą, kad būtent policijos generalinis komisaras, pritarus vidaus reikalų ministrui, skirtų ir atleistų iš pareigų policijos įstaigų vadovus.
J. Bernatonis antradienį Seime žurnalistams tvirtino, kad tarp jo ir generalinio komisaro nėra "asmeninių nesutarimų".
Anot V. Grigaravičiaus pareiškimo spaudai, Lietuva pakankamai sėkmingai baigė derybas su Europos Sąjunga pagal Teisingumo ir vidaus reikalų skyrių.
Policijos vadovo manymu, Lietuvos policijos sistema ES yra vertinama pozityviai ir visos reformos turėtų būti sukoncentruotos ne į struktūrinius pakeitimus, o į veiklos metodikų tobulinimą, pareigūnų mokymą.
Dabartinė situacija Lietuvos policijoje, anot V. Grigaravičiaus, kai per reorganizaciją ją gali palikti ne vienas kvalifikuotas specialistas, pirmiausia gali skaudžiai atsiliepti šalies saugumui.
BNS
