Seimas po svarstymo pritarė liberalo iniciatyvai nenustatyti amžiaus ribos, iki kada studijuojantys jaunuoliai turi atlikti karo prievolę.
Pagal dabartinį Karo prievolės įstatymą studentai nešaukiami į karinę tarnybą, kol studijuoja bakalauro studijose, tačiau ne ilgiau kaip iki 24 metų. Jei studentas mokosi magistratūroje, tai jam karinė prievolė atidedama studijų laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki 26 metų.
Liberalų frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio iniciatyva, Seime buvo pateiktas Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siekiama panaikinti įstatyme nustatytas ribas, iki kada studentai turi atlikti karo tarnybą.
Pasak liberalo, dėl to, kad brango studijos, nemažai studentų buvo priversti sustabdyti mokslus, kad galėtų užsidirbti studijoms.
"Vis didesnė studentų dalis nespėja baigti studijų iki įstatyme numatyto amžiaus ir priversti nutraukti studijas dėl šaukimo į karinę tarnybą", - teigė Liberalų frakcijos seniūnas E. Masiulis.
Nors pagrindinis Seimo Žmogaus teisių komitetas, kuris svarstė Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą, jam nepritarė, parlamentarai antradienį Seimo posėdyje nusprendė į šią problemą įsigilinti nuodugniau.
"Jei Seimas priims šią pataisą, tai palengvins Lietuvos jaunuolių dalią ir Lietuvą priartins prie Vakarų valstybių", - BNS teigė E. Masiulis.
Jo nuomone, Karo prievolės įstatymo pataisa tikriausiai bus svarstoma pavasario sesijoje.
Lietuvoje yra apie 25 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių.
Kiekvienais metais atlikti privalomosios karinės tarnybos pašaukiami apie 5 tūkst. jaunuolių.
Be to, jau ne pirmus metus veikia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuojami vadų kursai aukštųjų mokyklų studentams.
Vadų kursų privalumas yra tas, jog nenutraukdami studijų jaunuoliai atlieka karo prievolę ir įgyja karinį laipsnį.
Šiais metais KAM pradeda rengti šešių mėnesių trukmės vadų kursus aukštųjų mokyklų absolventams.
Sėkmingai pabaigę šiuos kursus aukštųjų mokyklų absolventai gaus atsargos leitenanto laipsnį.
BNS
