Sausio 31 diena. Antradienis. Rytas
Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius ruošėsi susitikimui su Kolumbijos Respublikos užsienio reikalų ministre Carolina Barco. Surinko „Guglus“, ir paveiksliukų paieškoje įvedė „Carolina Barco“. „Oho!“, mintyse švilptelėjo Steponavičius. „Graži moteris... Tikra ispanų aristokratė...“
Seimo pirmininko pavaduotojas prieš paiešką manė, kad Kolumbijos užsienio reikalų ministrė bus panaši į kolumbietiškų muilo operų jaunų herojų mamas – stambi, energinga ir tamsiais garbanotais plaukais.
Susirūpinęs politikas nedelsdamas patraukė į svečius pas Seimo narį bogdo-gegeną Alfredą Pekeliūną, užsienietiško etiketo žinovą ir slaptą Šambalos atstovą Lietuvoje. Kadangi atšilo, Steponavičius ėjo tiesiai prie Neries krantinės, kur stovėjo bogdo-gegeno jurta. Pats Pekeliūnas šį statinį vadino mažuoju dacanu. Užvakar ten neblogai pasilinksminta – Tibeto bendruomenė Lietuvoje šventė sagaalganą – arba Naujuosius metus, jei lietuviškai. Jie labai nusivylė, kai per televiziją neišgirdo Valdo Adamkaus sveikinimo.
Įsmukęs į mažąjį dacaną, Steponavičius paniškai greitakalbe pasiskundė:
– Alfredai, kaip elgtis su kolumbiete? Ji graži ir protinga. Ką su ja kalbėti? Ką veikti? Gal apie Lietuvos ir Kolumbijos ryšius? Yra tokių? Nes man tik kokainas galvoj...
Šiek tiek pamastęs, Steponavičius pasitaisė:
– Ta prasme... Ne man kokainas galvoj, o tai, kad jei Kolumbija, tai ir kokainas...
Pekeliūnui atsakyti į klausimą neprireikė nė sekundės:
– Su Kolumbija mes turim porą ryšių – merą Antaną Mockų...
– Ai, tas kur užpakalį studentams rodė? Fliuksistas...
– ...ir ansamblio „In Culto“ vokalistą Jurgį Didžiulį.
– O! Žinau... Velkam. Tu Litueiniaaaa....Velkam. Tu Litueiniaaaa... – uždainavo Steponavičius, bet greitai nutilo. Po ilgos pauzės paklausė:
– Alfredai, o žinot, kad Lietuvoje yra garsus kompozitorius Rytis Mažulis? Gal jai padovanoti Didžiulio ir Mažulio kompaktus? Toks lingvistinis pokštas būtų...
Pekeliūnas globėjiškai (nors tame judesyje buvo juntamas ir arogancijos aidas) palingavo galva:
– Gintarai, šioje situacijoje aš galiu tik pacituoti didžio kinų karo vado Sun Tzu patarimą: „Nesikauk upėje“.
Steponavičius kantriai laukė tęsinio.
– Sun Tzu šitaip pataria kariui vengti kovos neįprastoje vietoje.
– Alfredai, kaip nesikauti!? Kaip!? Juk ji tuoj atskris!
Pekeliūnas sunkiai atsiduso. Jis nemėgo jėga tvarkyti reikalų, bet jaunasis politikas jam patiko.
– Gintarai, aš sutvarkysiu...
Steponavičius išėjo iš jurtos. Užlipo šlaitu iki Goštauto gatvės. Ir tik praleidęs kelis automobilius, jis išgirdo šamanų būgno dunksėjimą ir šiurkštų gerklinį dainavimą. Seimo pirmininko pavaduotoją nukrėtė šiurpas.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2006. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
