Niekada niekada niekada. Konstitucinio Teismo sprendimas Rolandą Paksą nubloškia už politikos horizonto. KT pasirodė kur kas griežtesnis nei Seimas ir konstatavo, kad pažeidęs priesaiką pareigūnas nebeturi galimybės prisiekti antrą kartą. Taigi R. Paksas iki gyvenimo pabaigos nebegalės tapti ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, Vyriausybės nariu, teisėju, valstybės kontrolieriumi.
R. Pakso šalininkai liko su ilga nosimi. Jeigu jie nebūtų apskundę Seimo priimtos Prezidento rinkimų įstatymo pataisos, R. Paksas po penkerių metų būtų likęs švarus ir būtų galėjęs sugrįžti į didžiąją politiką. Dabar šis pilietis galės visa širdimi atsiduoti savo mėgstamiems aštriems pojūčiams labiau tam tinkamoje žaidimų ir ekstremalaus sporto šakų srityje. Kita vertus, kodėl nepamėginus užvaldyti kokią nors savivaldybę?
KT konstatavo, kad Seimas pažeidė Konstituciją priimdamas Prezidento rinkimų įstatymo pataisą, draudžiančią penkerius metus kandidatuoti į prezidentus per apkaltą pašalintam prezidentui: tokio apribojimo Konstitucijoje prezidentui nėra. Tačiau uždrausdamas užimti su priesaika susijusias pareigas KT tiesiogiai pritaikė Konstituciją kaip visumą su iki šiol nematyta drąsa ir užmoju. "Konstitucijos raidės negalima aiškinti taip, kad būtų pažeista Konstitucijos dvasia", teigė KT aiškinamojoje dalyje. KT vadovavosi principu, kad Konstitucijos negalima taikyti paraidžiui, o reikia atsižvelgti į jos visumą tariant, kad ji yra darni ir jos viena dalis neprieštarauja ir negali prieštarauti kitai. KT pabrėžė priesaikos reikšmę. Tai ne šiaip sau formalūs žodžiai - priesaiką sulaužęs asmuo kitą kartą neturi turėti galimybės vėl prisiekti, nes liks abejonių, ar ta priesaika nėra fiktyvi.
KT sprendimas yra logiškas, konkretus, tvirtas. Tačiau pažvelkime į šią problemą ir kiek kitu kampu.
Ar ne paradoksas - KT nurodo elgtis taip ir ne kitaip, tačiau kartu uždraudžia tokią priedermę įrašyti į įstatymą? Tai reiškia, kad šis nepaprastos svarbos KT sprendimas yra novatoriškas. Savo veiklos pradžioje KT griežtai laikėsi principo atsakyti tik į tuos klausimus, kurie jam yra pateikiami. Bėgant laikui KT ambicijos augo - sprendimuose buvo siekiama užgriebti vis plačiau. Savo eilės Teisme laukiančių teisės aktų eilutė nusidriekė keletui metų, įstatymai keičiami sparčiai, todėl KT dažnai nagrinėja jau nebegaliojančius teisės aktus, užtat Teismo tiekiami paaiškinimai neretai išsiplečia į dešimtis ir net šimtus puslapių. Ten prirašoma aibės visokių nurodymų, patarimų ir patikslinimų, kuriuose ir velnias koją nusilaužtų. Esą taip formuojama Lietuvos teisinė sistema, tačiau nėra jokio mechanizmo, kaip tuos pasiūlymus įvertinti, priimti, jais naudotis praktikoje. Tiesą sakant, nėra aiškaus mechanizmo, kaip įdiegti ir priimtus realius KT sprendimus. Pavyzdžiui, 2000 m. KT nusprendė, kad teisės aktuose, kurie į Lietuvos naftos ūkį atvedė JAV bendrovę "Williams International" penkios nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir nuo KT nutarimo paskelbimo nustoja galioti. Tačiau ar jų tikrai nebebuvo laikomasi Vyriausybės ir investuotojo santykiuose? Ar matė kas ataskaitą, kaip buvo pakeisti prieštaraujantys Konstitucijai teisės aktai? Tai, kad šie Konstitucijos pažeidimai garsiai neminimi net ir parlamentinės komisijos, tiriančios “Williams” atėjimą į Lietuvą, rodytų, kad taip kelti klausimą neparanku net ir dabartinei valdančiajai daugumai.
Šiuo noriu tik atkreipti dėmesį, kad 2004 m. gegužės 25 d. KT sprendimu atveriamas naujas puslapis - Lietuvos gyvenimą ar bent kai kuriuos jo aspektus pradėta reguliuoti ne įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, kaip buvo iki šiol, o ir KT sprendimais. Iki šiol KT panaikindavo teisės aktus, bet aktyvia teisės kūryba neužsiiminėjo. Be to, šis KT sprendimas, kaip jau minėta, užgriebia plačiau, nei buvo klausta Vyriausiojo Administracinio Teismo, kuris prašė atsakyti, ar Konstitucijos nepažeidžia įstatymas, o ne to, ar priesaiką sulaužęs prezidentas gali dar kartą kandidatuoti. Tai reiškia, kad KT tampa aktyvus, ima iniciatyvą į savo rankas. KT priimtas teisės aktas "permuša" bet kokį įstatymą ir turi būti vykdomas be jokių diskusijų. Tiesą sakant, tai nėra kokia nors tragedija. Panašią misiją ant savo pečių yra užsikrovęs ne vienas Konstitucinis ar kitaip pavadintas teismas daugelyje šalių, o ryškiausias pavyzdys - Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Pavyzdžiui, jis, o ne Vadovų Taryba ar Europos Komisija suformulavo garsųjį principą, kad ES teisė yra aukštesnė už šalių narių nacionalinę teisę.
O kaipgi mūsų mielieji likusieji kandidatai į prezidentus? Manau, jiems visiems palengvėjo. Valdas Adamkus, R. Pakso grėsmės "nukeltas nuo krosnies", dabar vis dėlto jau tęs savo rinkimų kampaniją. Akistatoje su R. Paksu jis galėjo būti likusių rinkėjų vienytojas, tad dabar jo šansai truputį sumažėjo. Jis vis dar lieka lyderis, tačiau jam įkandin lipa trys maždaug lygaus pajėgumo kandidatai Česlovas Juršėnas, Petras Auštrevičius ir Vilija Blinkevičiūtė. Kazimieros Prunskienės viltis surinkti R. Paksui turėjusius atitekti balsus yra bergždžia, tad ji lieka autsaiderė. Visi kandidatai gana rimti, tad darosi įdomu, kas ir kaip per šiuos rinkimus vis dėlto neatsispirs pagundai pavirpinti populizmo stygas.
