Miestai daug kuo panašūs į žmones įsivaizduodami žmonių bendravimą ir jų sveikatą, santykius šeimoje ir tarp draugų, pažįstamų pasiekimus ir mūsų pačių nesėkmes galėtume surasti nemažai analogijų su miesto gyvenimu. Dar labiau miestas panašus į gamybinę įmonę. Kasdieniniai tiekimo ir realizacijos klausimai, valdymas, kadrų politika, vidinis bendravimas tarp padalinių ir darbuotojų, rezultatų įvertinimas, planavimas ir sprendimų priėmimas.
Tačiau apskritai miestas yra žymiai sudėtingesnis "organizmas", kurio "vidų" sudaro labai skirtingi žmonės, daugybė gamybos ir paslaugų įmonių, tarpusavio santykiai, tačiau miesto gyvenimas ne taip stipriai priklauso nuo "išorės" įtakų, kaip gali priklausyti atskiro žmogaus ar įmonės gyvenimas. Kaip susigaudyti tokioje santykių raizgalynėje, kaip priimti gerus sprendimus, kurie įtakotų viso miesto klestėjimą, o ne vienų miesto dalių augimą kitų sąskaita? Be abejo, jau daugybę metų miesto valdžia naudoja visą įrankių arsenalą, tačiau ar jie yra efektyvūs, ar nėra patikimesnių įrankių, kurias būtų galima lengviau analizuoti ir planuoti miesto gyvenimą?
Amerikiečių mokslininkas ir išradėjas J. Forrester is dar apie šešiasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus ėmėsi miestų vystymo planavime naudoti dar nelabai galingus kompiuterius. Tada JAV ėmė krėsti "urbanistinės" negandos, miestai netikėtai įgavo didžiulį augimo pagreitį, paberdami daugybę problemų. Nuo neatmenamų laikų vienaip ar kitaip buvo skaičiuojama planuojant įplaukas į miesto biudžetą, tvarkant kitus "suskaičiuojamus" reikalus, todėl visai natūraliai galėjo kilti klausimas, kodėl kompiuterių pajėgumų nepanaudoti dar plačiau, įvedant į kompiuterius ne tik buhalterines formules, bet ir miesto gyvenimą lemiančių veiksnių sąryšius. Reikia pasakyti, kad su tokiais kompiuteriais, kurie buvo tada prieinami, J. Forresteris su savo komanda pasiekė išties neblogų rezultatų ir gana sėkmingai sprendė kilusias problemas. Nuo to laiko kompiuterių galia išaugo neregėtai, tačiau pagrindiniai principai, kuriais remiantis sudaromi miestų simuliaciniai modeliai, nepasikeitė.
Kokius gi klausimus padeda spręsti kompiuterinis miesto modelis? Išties visada kyla abejonių ir verda ginčai, kai miesto valdžia turi nuspręsti, kokią politiką vykdyti, ką finansuoti ir ko neremti - ar statyti naujus daugiabučius namus, ar geriau vystyti individualių namų statybą, ar šiais metais platinti esamas gatves, o gal daugiau investuoti į apvažiavimo kelių tiesimą, ar skirti daugiau lėšų socialinėms išmokoms, o gal socialinio būsto statybai? Įvairiausios priemonės naudojamos norint nugalėti priešininkus ir įtikinti oponentus savo teisumu. Tačiau abejoju, ar teko girdėti, kad galima pasinaudoti komiuteriniu miesto modeliu ir demonstruoti labiausiai tikėtinas, o ne sugalvotas vienokios ar kitokios politikos pasekmes. Kompiuterinis miesto dinamikos modelis yra tinkamas dėl to, kad visada yra daugybė veiksnių ir alternatyvų, kurių žmogus nepajėgus savo protu suvokti ir įvertinti. Netgi dar daugiau - kompiuterinis modelis iš tiesų yra vienintelis efektyvaus planavimo įrankis. Kito nėra ir, panašu, kad niekada nebus.
Galite manyti, kad žmogaus patirtis ir net intuicija yra galingesnė priemonė strateginiame planavime. Taip, gana dažnai mes susiduriame su tokiais atvejais, kai žmogus tiesiog "pajuto" idealų sprendimą, kuris vėliau išties davė gerų rezultatų. Deja, tik visai neseniai suprasta, kodėl sudėtingos sistemos, tokios kaip įmonės ir miestai, kur veikia daug žmonių su savo tikslais, norais ir galimybėmis, dažniausiai elgiasi visiškai ne taip, kaip sako mūsų intuicija. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mūsų norai ir veiksmai, atrodytų, tokie protingi ir paskaičiuoti, duoda ne tik blogus, bet ir visai priešingus rezultatus, nei tikėjomės. Mūsų veiksmai, atrodytų, nukreipti į problemos sprendimą, jas dar labiau užaštrina ir pagilina. Ir tai nėra tik kartais, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, pasitaikantis reiškinys, o visai dėsninga praktika. Kitaip sakant, niekada negalima teigti, kad viską gerai skaičiavome, bet koją pakišo kažkas netikėta. Ne, sudėtingos sistemos, kokios yra vidutinio dydžio miestas, vidutinė ir didelė įmonė elgiasi visai kitaip nei paprasta sistema, iš kurios mes sėmėmės patirties.
Geriausiai tokius netikėtumus galima suprasti nagrinėjant priežastinius ryšius. Iš viena vertus, priežastis ir pasekmė gali būti susieti betarpiškai. Pavyzdžiui, kai mes šildomės rankas prie židinio, tai jų nenusideginam, nes rankų įkaitimas tiesiogiai įtakoja rankų atstumą nuo židinio ir labai greitai galime patraukti rankas, kai tik pajuntame nepakeliamą karštį. Taigi, viskas vyksta labai greitai ir betarpiškai. Panašiai būna tada, kai mes einame, vairuojame automobilį, valgome ir kt. - tada priežastis ir pasekmė vyksta beveik toje pačioje vietoje ir beveik tuo pačiu metu.
Tačiau sudėtingose sistemose, tokiuose kaip miestas, viskas yra kitaip. Vienam veiksniui pasikeitus arba jį sąmoningai pakeitus kiti gali pasikeisti tik po labai ilgo laiko tarpo, nes priežasčių ir pasekmių grandinėje dalyvauja daugybė tarpinių veiksnių. Jei mes ieškome kokio nors šiandieninio reiškinio priežasčių, jų nerasime čia pat, o jos gali būti tolimoje praeityje - kažką ne taip padarėme prieš mėnesį ar net metus ir tik šiandien pajutome neigiamas pasekmes. Todėl tokiu atveju dažniausiai kovojama su pasekmėmis, o ne su priežastimis, gesiname gaisrus užuot anksčiau sprendę problemas iš esmės, matydami galimas pasekmes.
Labai paprastas pavyzdys apie intuicijos silpnumą būtų toks: kas bus, jei 10 procentų bedarbių gaus darbo? Esant tam tikroms gana laisvoms sąlygoms gali būti, kad tokiu atveju bedarbių skaičius gali dar labiau padidėti. Keista - juk įdarbinami žmonės, miesto valdžios politika yra socialiai orientuota, bet nedarbas ne sumažėja, bet padidėja! Todėl vien tiesioginiu įdarbinimu savaime neišspręsime užimtumo problemos, nes ji netiesiogiai susijusi su daugybe kitų veiksnių, kurie kaip tik ir įtraukiami į kompiuterinį modelį.
Be strateginio planavimo, kitas svarbus miesto modelio pritaikymas yra projektų valdymas. Paprastai miestas turi daugybę vienu metu vykdomų projektų. Kai kada aišku, kad tie projektai yra tarpusavyje susiję, įtakoja vienas kitą, palaiko arba trukdo vienas kitam. Šiaip stengiamasi, kad iš miesto biudžeto finansuojami projektai būtų suderinti, bet kaip matėme iš ankstesnių pavyzdžių, be kompiuterinio miesto modelio sunku tai įgyvendinti. Tačiau dar blogiau yra kas kita. Įsivaizduokime, kad į biudžetą nebuvo surinktos planuotos įplaukos, todėl visiems projektams yra nurėžiamos lėšos. Išties tai nėra realistiškas pavyzdys, nors panašus scenarijus reiškiasi kiek kitaip. Pinigai nurėžiami dar anksčiau, t. y. tvirtinant projektų biudžetus. Jei visiems nuimamas tas pats procentas, tai gali būti taip, kad nė vienas projektas nebus sėkmingai pabaigtas (informacinių technologijų projektų atveju tik apie 60 procentų projektų yra pabaigiami, iš jų mažiau nei pusė - laiku). Miesto modelis leidžia susieti projektus tarpusavyje ir "pasiūlo" vienų projektų atsisakyti, kitų finansavimą padidint, dar kitus - apjungti, tuo būdu taupant lėšas projektų administravimui ir visumoje gaunant žymiai geresnius rezultatus.
Štai toks yra kompiuterinių modelių panaudojimas. Jis yra įrankis, leidžiantis žymiai pagerinti viso miesto gyvenimą. Tačiau čia nieko nebuvo pasakyta apie tai, kaip gi sudaromi kompiuteriniai modeliai. Pasakysiu tik apie vieną svarbią detalę - modelio sudaryme dalyvauja daug žmonių su savo žiniomis ir patirtimi, t. y. žinios ir patirtis yra "paimamos" iš su projektu susijusių žmonių ir "sudedamos" į kompiuterinį modelį. Jei galite įsivaizduoti tokią procedūrą, tai puikiai suprantate, kad ji gali vykti įvairiose "aplinkose" - net virtualioje interneto erdvėje.
Na ir pabaigai galima paklausti, ar Lietuvoje yra kuriami miestų kompiuteriniai modeliai? Nors daromi pirmieji žingsniai ir nemažai nuveikta šioje srityje, tačiau inercija yra didžiulė, seni metodai vis dar neužleidžia savo pozicijų. Dažnai daug dėmesio skiriama "pigiam" (biudžeto prasme) įvaizdžio formavimui, tikintis, kad visa kita savaime išsispręs. Tačiau strateginis planavimas ir turi būti strateginiu, o toks tėra galimas tik tada, kai panaudojami kompiuteriniai modeliai. Tik tokiu atveju galima pamatyti ateities variantus ir iš visų galimų rinktis geriausią.
