Išorinė jėga (smūgis, sutrenkimas, kirtis) gali laikinai sutrikdyti smegenų funkcijas. Galvos smegenų trauma - tai tokia ligonio būsena, kuomet dėl tiesioginio smūgio į galvą sutrinka smegenų veikla ar pažeidžiama anatominė smegenų struktūra.
Yra paskaičiuota, jog Lietuvoje kasmet iš 100 000 į medikus besikreipiančių ligonių maždaug pustrečio šimto buvo patyrę galvos smegenų traumą. Dažniausiai nukenčia aktyvų gyvenimą gyvenantys jauni žmonės.
Anot gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, pagrindiniai galvos smegenų traumos simptomai yra galvos skausmas, svaigimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, pykinimas. Gana dažnai netenkama sąmonės, sutrinka miegas ir net protinė veikla, kamuoja nuovargis.
Yra išskiriami trys galvos smegenų traumų (GST) laipsniai: lengvas, vidutinis ir sunkus.
Lengvo laipsnio galvos smegenų traumai yra būdinga trumpalaikis sąmonės netekimas, atminties sutrikimai, tuoj po patirtos traumos - pažinimo ir protinės veiklos sutrikimai, praeinanti židininė neurologinė simptomatika, galvos skausmas, pykinimas, svaigulys. Jaučiamas nuovargis, sutrinka miegas, sumažėja dėmesys, koncentracija, pablogėja atmintis.
Vidutinė galvos smegenų trauma diagnozuojama tuomet, kai sąmonės netenkama nuo kelių minučių iki kelių valandų, o visi kiti simptomai yra panašūs kaip ir lengvo laipsnio GST - tik trunka ilgiau ir būna aštresni.
Esant sunkiai galvos smegenų traumai sąmonės netenkama ilgam - kelioms dienoms ar net mėnesiams (ši būsena vadinama koma).
Ligos eiga priklauso nuo galvos smegenų pažeidimo lygio ir skirstoma į pirminį bei antrinį smegenų pakenkimą.
Pirminis pakenkimas gali būti diagnozuojamas traumos metu patyrus kaukolės kaulų lūžius (kai kaulų fragmentai įsispraudžia į galvos smegenis), atsiradus kraujo krešuliams kaukolės ertmėje.
Galvos smegenų sumušimo židiniai (kontūzija) išsivysto tada, kai smegenys atsimuša į kaulinius nelygumus kaukolės viduje.
Patyrus difuzinę galvos smegenų traumą (kuomet pažeidžiami tarpląsteliniai neuronų ryšiai galvos smegenyse dėl staigių sukamųjų jėgų poveikio) anatominė galvos smegenų struktūra nepažeidžiama, o tarpląstelinių ryšių pakenkimas būna mikroskopinis.
Antrinis galvos smegenų pakenkimas gali pažeisti smegenis ar visą organizmą. Smegenyse galima rasti išsiliejusio kraujo, gali išsivystyti kraujagyslių spazmas, pakilti spaudimas kaukolės ertmėje, sutrikti galvos smegenų kraujotaka, imti varginti traukuliai ar prisimesti infekcija.
Tuomet visame organizme gali sutrikti kraujo dujų apykaita, kraujospūdžio reguliavimas, kraujo krešėjimas, plaučių, širdies veikla, medžiagų apykaita, gali pakilti kūno temperatūra.
Antriniai galvos smegenų pakenkimai atsiranda praėjus po traumos kelioms minutėms ir gali tęstis ilgai (kelias savaites).
Jei įtariama, kad ligonis yra patyręs galvos smegenų traumą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Neurologiškai ištyrus, paskyrus kaukolės rentgenogramą, galima diagnozuoti lengvą galvos smegenų traumą. Jei įtariama, kad trauma sunkesnė, paskiriamas galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija, lumbalinė punkcija (ištirti paimama smegenų skysčio), angiografija ar kiti būtini tyrimai galvos smegenų pakenkimui įvertinti.
Reikia labai saugotis tokių traumų, mat patyrus galvos smegenų traumą gali likti fizinė negalia (kalbos sutrikimai, paralyžius), pakisti elgesys, sutrikti pažintinės funkcijos ir kt.
Galvos smegenų traumą gali komplikuoti galvos smegenų dangalų uždegimas, žaizdų supūliavimas, pūliniai galvos smegenyse ir kt.
Dėl vietinio pažeidimo galvos smegenyse gali atsirasti traukuliai, sutrikti galvos smegenų skysčio apykaita, išsivystyti galvos smegenų vandenė. Gali visam laikui likti psichinės veiklos sutrikimai.
Patyrus vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą maždaug 7 procentai ligonių miršta, o 70 procentų lieka neurologiniai sutrikimai.
Jei diagnozuojama sunki galvos smegenų trauma, mirtingumas siekia 60 procentų, o neurologiniai sutrikimai kamuoja visus tokią traumą patyrusius nukentėjėlius.
Galvos smegenų trauma gydoma konservatyviu arba operaciniu būdu. Ligoniui skiriamas griežtas gulimasis režimas, medikamentai galvos skausmams mažinti, pykinimui nuslopinti. Vaistais gerinama medžiagų apykaita ir smegenų kraujotaka. Neapsieinama ir be smegenų pabrinkimą mažinančių preparatų.
Profilaktika
Anot gydytojo neurologo R. Šaferio, galvos smegenų trauma dažniausiai patiriama krentant, patekus į autoįvykį. Itin dažnai tai nutinka atsargumo stokojantiems vaikams, todėl suaugusieji jokiu būdu neturėtų mažų vaikų palikti be priežiūros.
Automobiliuose vaikai iki 12 metų turi sėdėti ant galinių sėdynių, prisisegę saugos diržais (patys mažiausieji turi būti sodinami į specialias kėdutes). Vaikams būtina nuolat priminti, jog gatvėje reikia elgtis drausmingai, prieš pereinant gatvę (ir tik leistinose vietose) įsitikinti saugumu. Tamsiu paros metu vaikai privalo naudotis atšvaitais.
Gana dažnai galvos smegenų traumos ištinka per sportines treniruotes ar varžybas. Todėl pagal galimybę reikėtų dėvėti apsaugas.
Suaugusieji dažnai nukenčia per tarpusavio konfliktus, būdami neblaivūs. Gan daug galvos smegenų traumų, kaip jau minėta, užfiksuojama autoįvykių metu, todėl vairuotojai turėtų laikytis saugaus eismo reikalavimų, neviršyti greičio, prie vairo nesėsti neblaivūs. Nelaimingi atsitikimai dažniau pasitaiko statybinių profesijų darbininkams, kelininkams, vairuotojams.
Vyresnio amžiaus žmonės turi avėti patogią avalynę - kad eidami nesukluptų ir griūdami nesusižalotų.
